„Išmanusis miestas 9“ dalyviai A. Jankauskaitė, prof. P. Grecevičius ir dr. J. Abromas.
„Išmanusis miestas 9“ dalyviai A. Jankauskaitė, prof. P. Grecevičius ir dr. J. Abromas.
  1. Structum.lt
  2. Išmanusis miestas
  3. Mažeikių Ventos upės slėnio viziją kurs Klaipėdos universiteto dėstytojai ekspertai

Mažeikių Ventos upės slėnio viziją kurs Klaipėdos universiteto dėstytojai ekspertai


Nuostabios gamtos teritorija – Ventos upės slėnis – Mažeikių mieste jau dabar traukia viso rajono gyventojus ir svečius. Į Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ patenkantis slėnis – itin reikšminga miesto ir viso rajono vieta, tad ją siekiama sutvarkyti taip, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas nešti ženkliai didesnę rekreacinę naudą.

Parengti šios teritorijos urbanistinius ir architektūrinius pasiūlymus ėmėsi Klaipėdos universiteto dėstytojai ekspertai dr. Jonas Abromas, prof. Petras Grecevičius ir Aurelija Jankauskaitė.

Ventos upės slėnis
Ventos upės slėnis.

Šiandien Ventos upės slėnyje įrengta dalis dviračių takų, poilsiavietė, maudykla, baidarių prieplauka, sporto aikštynas ir vaikų žaidimų aikštelė, tačiau visi jie sukoncentruoti vienoje vietoje. Čia taip pat trūksta esamo dviračių tako tęstinumo, jungčių su kitais esamais dviračių takais.

Klaipėdos universiteto ekspertų komanda su šio regiono bei Mažeikių miesto raida ir problemomis yra gerai susipažinę, tad nusprendė pasiūlyti savo sprendimų idėjas tolesniam vietovės architektūriniam ir urbanistiniam vystymui.

„Mažeikių Ventos upės slėnio teritorija galėtų teikti mažeikiškiams ženkliai didesnę rekreacinę naudą, būti geriau integruota į dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą. Mūsų tikslas – sugeneruoti ekologiškai tvarias, originalias ir modernias vietovės planavimo idėjas“, – sako dr. Jonas Abromas.

Ekspertų komanda teigia, kad šiandien Lietuvos miestų ir miestelių planavime prioritetas vis dar teikiamas funkciniam teritorijų reglamentavimui, atsisakant svarbių urbanistikos teorijos pagrindų.

„Viešai deklaruojama darni plėtra, o praktiškai užgožiamos svarbios vertybės.Kraštovaizdžio architektūra traktuojama kaip medžių sodinimas ar želdynų formavimas, o ne kaip svarbus miesto erdvinės struktūros tvaraus formavimo metodas“, – sako A. Jankauskaitė, prof. P. Grecevičius ir dr. J. Abromas.

Norint kurti tikrai darnius ir žmonėms palankius miestus, pasak Klaipėdos universiteto dėstytojų ekspertų, reikalingas esminis kokybinis persilaužimas teisinėje aplinkoje, turinčioje įtakos miestų plėtrai.

„Tam, kad įgyvendintume sėkmingus pokyčius, turi būti sugrąžintas tikrasis miesto vyriausiojo architekto vaidmuo bei privalomai įvesta miesto kraštovaizdžio architekto pareigybė“, – teigia projekte „Išmanusis miestas 9“ dalyvaujantys profesionalai.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Estijos statybos bendrovė žengia į Lietuvą

Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus“ įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt“ akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų