Šiandienis urbanistinis vaizdas miestuose daugeliui asocijuojasi su betono džiunglėmis, tačiau nauji architektų projektai, pastūmėti modernių inžinerinių technologijų, pamažu keičia kraštovaizdį – žaliuojančios oazės išdygsta ant vandens, greta modernių objektų ar integruojamos į patį pastatą.

Žalioji augalija sumažina mieste išmetamą CO₂ kiekį ir pagerina oro kokybę. Dėl to vis dažniau pastebima tendencija įtraukti žaliąją augaliją į oro taršos mažinimo ir tvarumo strategijas, kurios sėkmingai įgyvendinamos daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir miesto infrastruktūros projektuose.

Architektams tai tampa būtinybe dėl klimato kaitos, energijos taupymo, mažinant anglies dvideginio pėdsaką, taip pat gyvenimo komforto ir estetikos.

Gyventojai vis labiau domisi ekologija ir vertina tvarią architektūrą bei statybą. Vis daugiau inovatyvių sprendimų su augalais pritaikomi stogams, fasadams, balkonams ir t. t., kur pasitelkus pažangias technologijas sodinami gyvi žaliuojantys augalai, sodai, daržai arba vertikalus miškas, įrengiami bitynai. Nuo stogų ir terasų ant fasadų svyra vijokliai, kurie sulaiko drėgmę ir vėsina pastatą.

Vis daugiau naujų ir renovuotų objektų gali pasigirti taikytais tvariais, aplinkai draugiškais architektūros ir statybos principais, energiją taupančiais inovatyvių technologijų sprendimais, dėl kurių suteikiami norimi sertifikatai.

Pavyzdžiui, apželdintas stogas leidžia lengviau gauti LEED sertifikatą, nes toks stogas sprendžia lietaus vandens tvarkymo, CO₂ mažinimo ir biologinės įvairovės problemas.

Plūduriuojančios salos Kopenhagos centre

„Kopenhagos salos“ – pelno nesiekianti iniciatyva, kurios prototipu tapo 2018 metais pristatyta pirmoji projekto salelė „CPH-Ø1“, sulaukusi itin didelio susidomėjimo. Ją Danijoje, pietiniame Kopenhagos uoste, sukūrė australų architektas Marshallas Blecheris ir danų dizaino studija Studio Fokstrot. Uoste ketinama įterpti dar tris dirbtines salas, o vėliau – ir daugiau, tačiau tam dar ieškoma finansavimo.

Pirmosios plūduriuojančios salos dydis siekia 25 kvadratinius metrus. Sala pastatyta rankomis, pasitelkus tradicinę valčių statybos technologiją. Ją virš vandens išlaiko plūdurai, pagaminti iš perdirbtų plastikinių butelių.

Dirbtinėmis salomis siekiama praplėsti urbanistinę teritoriją žmonėms, sukurti naujas viešąsias zonas, kuriose žmonės galėtų atsikvėpti ir pailsėti tarsi parke.

Kitos projekto salos žadamos su skirtingomis funkcijomis: vienoje jų bus pirtis, kitoje – sodas ir baras.

„Kopenhagos salų“ idėją sukūrusi dizaino komanda sako, kad dirbtinės salos ateityje gali būti suplukdytos į vieną vietą įvairiems renginiams ir festivaliams.

Plaukiojantis miškas Milane

Ši apželdinta poilsio ir pramogų sala Milane, Darsenos upėje, Navigli kvartale, atsirado 2020-aisiais. Stefano Boeri Interiors studija instaliaciją sukūrė avalynės prekės ženklui Timberland – ja norėjo stebinti miestiečius ir svečius per garsiąją Milano dizaino savaitę, kuri taip ir neįvyko dėl užklupusios koronaviruso pandemijos.

Žinoma, reklamuoti batų gamintoją – pagrindinis šios instaliacijos tikslas. Tačiau kartu šiuolaikinei visuomenei architektas Stefano Boeri norėjo parodyti idėją, kaip miesto erdves galima urbanizuoti naujoviškai, kuriant draugišką aplinką žmogui.

Saloje pasodinta 610 augalų iš 30 skirtingų rūšių, tarp jų – klevai, beržai, obelys, aronijos, hortenzijos, mahonijos.

Deja, instaliacija jau išardyta ir augalai buvo paaukoti ne pelno siekiančiai organizacijai, kuri rūpinasi biologinės įvairovės atkūrimu Italijoje.

Džiunglės Singapūro senjorams

Tokios atogrąžų augalų kaskados džiugina šio namo gyventojus Singapūre. 2017-aisiais WOHA architektų suprojektuotas 45 metrų aukščio Kampung Admirality pastatas dar vadinamas vertikaliu kaimu.

Pastatas skirtas senjorams – skirtinguose aukštuose įsikūrę butai, medicinos centras, kavinės, parduotuvės. Įspūdingiausia erdvė – apželdintas bendruomenės parkas viršutiniuose aukštuose. Apskaičiuota, kad ši gausi augalija, valydama orą, visiškai panaikina pastato CO₂ pėdsaką.

Kadangi Singapūre per metus gausu liūčių, ant stogo inžinieriai įrengė vandens talpyklą – į ją surinktas lietaus vanduo naudojamas augalijai laistyti sausuoju metu.