Aštuonios valstybinės įstaigos, anksčiau veikusios 16-oje skirtingų Vilniaus vietų, susibūrė viename pastate Mindaugo gatvėje 12. Iš viso čia sukurta per 700 šiuolaikiškų darbo vietų. Institucijoms tai reiškia geresnes darbo sąlygas, patogesnį bendradarbiavimą ir efektyvesnį bendrųjų erdvių naudojimą.
Valstybei – galimybę atsisakyti apie 9,8 tūkst. kv. m nebereikalingų patalpų, mažinti jų išlaikymo sąnaudas, o pardavimo pajamas nukreipti į kitus valstybės turto atnaujinimo projektus.
„Tokia ir buvo šio projekto esmė – konsoliduoti valstybės institucijas, kad efektyviau būtų naudojamas administracinis turtas“, – sako Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas.

Anksčiau pastatas priklausė „Lietuvos geležinkelių“ grupei, tačiau šiai nusprendus persikelti į labiau jos veiklos poreikius atitinkančias patalpas, 2021 m. pastatas buvo perduotas AB Turto bankui – centralizuotai valstybės administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) valdančiai bendrovei, kurios veikla orientuota į ilgalaikės vertės kūrimą valstybei, mažesnes turto išlaikymo sąnaudas ir kokybiškesnes viešąsias paslaugas gyventojams.
Adresu Mindaugo g. 12 esantis pastatas, kuriame daugiau kaip šimtmetį buvo įsikūrusios geležinkelius administruojančios institucijos, – vienas ryškiausių XX a. pradžios administracinės architektūros objektų Vilniuje. 1901–1903 m. pagal architekto Tadeušo Rostvorovskio projektą pastatytas pastatas tapo vienu moderniausių ir didžiausių miesto pastatų, jis netgi vadintas pirmuoju Vilniaus dangoraižiu, o 2003 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvertinus pastato potencialą ir strateginę vietą sostinės centre, buvo nuspręsta istorinį objektą išsaugoti valstybės reikmėms – modernizuoti ir pritaikyti kelių valstybės institucijų veiklai, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį valstybės NT naudojimą ir kartu išsaugant vertingą architektūrinį paveldą. Turto bankas visada laikosi centralizuoto požiūrio – užuot modernizavus atskirus institucijų naudojamus pastatus, sutelkti investicijas vienam strategiškai patogioje vietoje esančiam objektui modernizuoti ir perkelti į jį institucijas. Taip ne tik išsaugomi vertingi pastatai, bet ir kuriama ilgalaikė ekonominė bei funkcinė vertė valstybei.
Mindaugo g. 12 dabar įsikūrė aštuonios valstybės institucijos: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba; Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyba (LINTA) – buvęs Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras; Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra; Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras; Lietuvos energetikos agentūra, VšĮ Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).
Darbuotojams sukurtos komfortiškos darbo, poilsio ir techninės zonos, atsižvelgiant į skirtingus akustinius poreikius. Atnaujintos vėdinimo, oro vėsinimo ir kondicionavimo sistemos, todėl patalpų mikroklimatą galima reguliuoti pagal jų paskirtį ir užimtumą. Taip pat modernizuotas apšvietimas, priešgaisrinės saugos sistemos, įrengti keltuvai žmonėms su negalia, sutvarkyta pastato aplinka.
„Šiais sprendiniais siekta sukurti funkcionalią, saugią ir visiems lankytojams prieinamą aplinką“, – pabrėžia G. Makšimas.
Turto banko vadovo teigimu, tai ir buvo didžiausias iššūkis – beveik 12 tūkst. kv. m ploto kultūros paveldo pastatą pritaikyti šiuolaikiniams aštuonių skirtingų institucijų poreikiams ir kartu išsaugoti jo architektūrinį identitetą. Istoriniame pastate privalu itin atsakingai derinti naujus inžinerinius sprendinius su paveldosaugos reikalavimais, todėl buvo svarbu glaudus projektuotojų, rangovų, kultūros paveldo specialistų ir būsimų pastato naudotojų bendradarbiavimas.

Pastato atnaujinimas – daugiau nei infrastruktūros modernizavimas
Atliekant buvusios „Lietuvos geležinkelių“ būstinės kapitalinį remontą, viena svarbiausių generalinio rangovo „Ekstra statyba“ užduočių buvo beveik 12 tūkst. kv. m ploto pastatą pritaikyti šiuolaikiniam valstybės įstaigų darbui, išsaugant jo kultūrinę ir architektūrinę vertę. „Darbai turėjo būti vykdomi laikantis paveldosaugos reikalavimų ir patvirtintų projektinių sprendinių“, – projekto reikalavimus apibendrina „Ekstra statyba“ direktorius Marijus Drumsta ir priduria, kad ypač daug dėmesio teko skirti pastato istoriją ir architektūrinį charakterį atspindintiems elementams: autentiškiems karnizams, lipdiniams, medinėms durims su viršulangiais, metaliniams turėklams, laiptinėms ir vertingam lubų dekorui.
Vienas didžiausių įmonės „Ekstra statyba“ komandai tekusių iššūkių – naujų inžinerinių tinklų integravimas į istorinę pastato struktūrą. Darbuotojams teko numatyti sistemų trasas, įrangos vietas ir techninius sprendinius, kad jie nepažeistų vertingų architektūrinių elementų ir atitiktų šiuolaikinius funkcionalumo bei saugos reikalavimus.
„Ardant senas grindų dangas ir jų pasluoksnius, buvo atidengtos prastos būklės autentiškos medinės perdangos sijos, kurios praeityje buvo sustiprintos geležinkelio bėgiais. Teko ieškoti sprendimo, kaip šias istorines konstrukcijas išsaugoti ir papildomai sutvirtinti jų nepažeidžiant. Visas darbas pareikalavo kruopštumo ir netipinių techninių žingsnių, leidusių suderinti konstrukcijų saugumą su paveldo išsaugojimu“, – iššūkius prisimena M. Drumsta.
UAB „Ekstra statyba“ direktorius sako, kad istorinių pastatų modernizavimo projektuose, kurių įmonė yra atlikusi ne vieną, specialistai visada geba suderinti esminius tikslus – išsaugoti istorinę pastato vertę ir sukurti šiuolaikiniams poreikiams pritaikytą darbo aplinką.
Sėkmę tokiuose objektuose lemia atsakingas požiūris į kiekvieną išsaugotą detalę, techninį sprendinį ir galutinę darbų kokybę. Svarbus ir bendradarbiavimas su projektuotojais bei paveldosaugos specialistais, gebėjimas operatyviai spręsti objekte kylančius techninius klausimus.

Iššūkis – pastato dydis ir patalpų gausa
Nuo pat XX a. pradžios vieno didžiausių Vilniaus administracinių pastatų titulą išlaikiusiame rekonstruotame pastate komfortišką mikroklimatą užtikrina UAB „Baltic System“ specialistų įrengtos vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.
„Tai vienos didžiausių tokio pobūdžio sistemų, kokias tik mūsų komandai yra tekę montuoti. Rekonstrukcijos metu buvo pakeistas pastato vidaus planas, todėl turėjome iš naujo permontuoti beveik visas inžinerines komunikacijas, o kabinetų čia yra beveik 300. Tokio dydžio centralizuotą kondicionavimo sistemą montavome gal pirmą kartą“, – pasakoja „Baltic System“ gamybos vadovas Dainius Ulmanas ir pabrėžia, kad įmonės komanda išsiskiria gebėjimu greitai perprasti ir įrengti net sudėtingiausias inžinerines sistemas.
Rekonstrukcijos projekte buvo numatyta kondicionuoti beveik visas patalpas, todėl pastate integruotos dešimt centralizuotų VRF kondicionavimo sistemų, jų bendra šalčio galia siekia per tūkstantį kilovatų, patalpose sumontuota daugiau kaip trys šimtai vidinių vėsinimo blokų. Lauko blokams sumontuoti prie pastato įrengtos dvi aikštelės, apjuostos beveik keturių metrų aukščio akustinėmis sienomis, slopinančiomis triukšmą.
Taip pat papildomai sumontuota dvylika ir rekonstruotos šešios centralizuotos vėdinimo sistemos. Visus pastato techninius penktą ir šeštą aukštus užima sumontuota rekuperacinė vėdinimo įranga, jos išmetamo oro šiluma naudojama tiekiamam šviežiam orui pašildyti.
Didžiausias iššūkis, D. Ulmano teigimu, buvo pastato dydis. Užtrukdavo vien apeiti 150 metrų ilgio pastatą, vieno aukšto plotas – per 2000 kv. m, kiekviename aukšte – daugiau kaip 50 kabinetų. Ne visas medžiagas į aukštus pavyko užkelti generalinio rangovo statybiniais liftais, dalį teko ir užsinešti rankomis.
Kitas iššūkis – kaip paslėpti sistemas patalpose, kuriose yra išlikę senų lubų lipdinių. Suderinus su architektais, kai kur jie pridengti perforuotomis akustinėmis lubomis, visu grožiu atskleisti tik vestibiuliuose ir keliose patalpose kituose aukštuose.

Objektas: administracinis pastatas, Mindaugo g. 12, Vilnius
Užsakovas: AB Turto bankas
Generalinis rangovas: UAB „Ekstra statyba“
Objekto architektai: UAB „Projektų rengimo biuras“


















































