Be moterų indėlio šiandienis architektūros pasaulis nebūtų toks, kokį esame įpratę matyti. Tačiau šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių moterys architektės vis dar nustumiamos į šalį. Gera žinia – tai nutinka vis rečiau.
Istorijoje – gausybė iškilių pavardžių
Sophia Hayden (1868–1953), Marion Mahony Griffin (1871–1961), Eileen Gray (1878–1976), Lilly Reich (1885–1947), Charlotte Perriand (1903–1999) – tai pirmosios moterys, padariusios milžinišką įtaką išskirtinai vyriškam to meto architektūros pasauliui. Nors moterų architektūroje galima rasti jau XVI a., tačiau didžiausiu moterų architekčių proveržiu laikoma XIX a. pabaiga.
Zaha Hadid – 1950 m. Irake gimusi architektė buvo pirmoji moteris, laimėjusi aukščiausią architektūros premiją „Pritzker Architecture Prize“ (2004 m.). Ši architektė garsėjo noru eksperimentuoti su naujomis erdvių koncepcijomis: įspūdingi jos darbai apima ir architektūrinius laimėjimus, ir miesto planavimo, ir gaminių dizaino sritis.
Denise Scott Brown smarkiai prisidėjo prie šiuolaikinio suvokimo apie santykį tarp dizaino ir visuomenės.
Neri Oxman sugalvojo terminą „materiali ekologija“, norėdama apibūdinti savo susidomėjimą kurti biologinėmis formomis. Ji iš tikrųjų įtraukia biologinius komponentus kaip konstrukcijos dalį, todėl jos pastatai yra „tikrai gyvi“.
Julija Morgan – pirmoji moteris, studijavusi architektūrą prestižinėje Nacionalinėje dailės mokykloje (École des Beaux-Arts) Paryžiuje. Be to, ji pirmoji profesionali architektė, dirbusi Kalifornijoje. Per 45 metų karjerą ši moteris suprojektavo daugiau nei 700 namų, bažnyčių, biurų pastatų, ligoninių, parduotuvių ir švietimo pastatų, įskaitant garsiąją Hersto pilį. 2014 m., praėjus 57 metams po mirties, J. Morgan tapo pirmąja moterimi, gavusia AIA aukso medalį – aukščiausią Amerikos architektų instituto įvertinimą.
Eileen Gray dabar laikoma viena įtakingiausių šių laikų dizainerių. Daugelis „Art Deco“ ir „Bauhaus“ architektų bei dizainerių įkvėpimo sėmėsi iš baldų.
Annabelle Selldorf – vokiečių kilmės architektė, savo karjerą pradėjusi kurdama ir perkalibruodama galerijas bei meno muziejus. Šiandien ji yra viena geidžiamiausių gyvenamųjų namų architektų Niujorke.
Nors apie lygias vyrų ir moterų teises kalbama ne vieną šimtmetį, tačiau realybė vis dar nėra džiuginanti: tyrimai rodo, kad moterų atlyginimai iki šiol mažesni vidutiniškai 16 %. Panaši situacija, išlieka ir architektūros srityje.
Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau įvairių organizacijų, kurios atkreipia dėmesį į moterų architekčių padėtį. Įdomu tai, kad statistiškai studijuojančių architektūrą moterų yra daugiau nei vyrų, bet jų skaičius įsiliejant į rinką gerokai mažėja.
Pateikiame galingiausių organizacijų penketuką, kurį sudarė vienas populiariausių tinklalapių „ArchDaily.com“.
1. „Voices of Women“. Didelio susidomėjimo ši organizacija sulaukė pernykštėje Venecijos architektūros bienalėje: čia buvo surengtas žaibiškas sambūris, raginantis nutraukti „paplitusias išankstines nuostatas ir nepagarbų elgesį, kurie, atrodo, sistemingi mūsų kultūroje ir disciplinoje“. Grupei vadovauja architektūros dizainerė ir Harvardo universiteto absolventė kartu su architektėmis Farshid Moussavi ir Odile Decq bei „Pritzker Prize“ vykdomąja direktore Martha Thorne.
Neseniai „Voices of Women“ surengė protestą prieš „Premio alla Carriera Architettura“ įsteigtą prizą, kuriame buvo pripažintas architektas Massimilianas Fuksas, bet ne lygiavertė jo partnerė Doriana Fuks.
2. „Black Females in Architecture“. Tai jaunų architekčių Selasi Setufe, Nebos Sere, Alishos Fisher ir Akua Danso įkurta draugija. Grupė atsitiktinai susitiko paskaitoje ir nusprendė sukurti daugiau galimybių juodaodėms. Draugija organizuoja derybas ir seminarus visame Londone, tačiau taip pat siūlo paramą socialinei žiniasklaidai jų augančiam narių tinklui.
Praėjusių metų apžvalgoje „Dezeen“ apžvalgininkas Phineasas Harperis sakė: „Tiems, kuriems rūpi architektūros įvairovė, BFA įkūrimas yra vienas didžiausių šuolių į priekį 2018 metais.“
3. „Egg Collective“. Stephanie Beamer, Crystal Ellis ir Hillary Petrie 2011 m. įkūrė Niujorko dizaino galeriją „Egg Collective“. Tačiau 2017 m., paskatinta moterų eitynių bangos, įvykusios po prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, trijulė nusprendė tapti moterų čempionėmis pramonėje. Parodoje apie kuriančias moteris ši organizacija nušvietė Niujorko moterų talentus ir visame mieste paskatino tik moterims skirtų dizaino parodų antplūdį.
„Tai atrodo svarbus momentas padaryti kažką didesnio, kas turi priežastį, palaiko mūsų bendruomenę ir atskleidžia vis dar egzistuojančią nelygybę“, – tuomet sakė S. Beamer. Po metų surengtas antras pasirodymas praplėtė tinklą, įtraukdamas dizaineres moteris iš viso pasaulio.
4. „Chief“. Carolyn Childers ir Lindsay Kaplan įsteigė šią organizaciją tam, kad padėtų didesniam skaičiui moterų užimti vadovaujamas pozicijas. Šių metų pradžioje įkurtas tinklas veikia iš „TriBeCa“ klubo, kuriame nariai yra kviečiami bendrauti su kitomis moterimis, einančiomis vadovų pareigas.
Įkūrėjos tikisi, kad įmonė padės skatinti pokyčius įvairiose pramonės šakose, pradedant technologijomis ir verslu, baigiant žiniasklaida ir mažmenine prekyba. Organizacija itin didžiuojasi tuo, kad į veiklą prisijungia vis daugiau moterų, kurios vadovauja įspūdingoms architektūros studijoms.
5. „Part W“. Tai aktyvi grupė, kurios tikslas – atsverti lyčių nelygybę Jungtinės Karalystės architektūros pramonėje.
Grupė neseniai surengė kampaniją, siekdama pabrėžti RIBA karališkojo aukso medalio laimėtojų trūkumą: buvo pateikti originaliausi moterų projektai, sulaukę itin didelio susidomėjimo. „Tikime, kad tai, kas naudinga moterims, yra naudinga visiems, – rašoma jų manifeste. – Norime pakeisti kalbėjimą apie tai, kaip atrodo lyderystė ir sėkmės sampratos.“
