Šiuolaikinę architektūrą suderinus su tradicine, gali išeiti puikus ir netikėtas rezultatas. Tai įrodė architektūros įmonė OMA, sukūrusi sinagogos Los Andžele (JAV), Wilshire’o bulvare, praplėtimą.
Naujasis beveik 5 110 m2 paviljonas, pavadintas pagrindinės projekto filantropės Audrey Irmas vardu, paaukojusios šiam projektui 30 mln. JAV dolerių, iškilo greta 1929 m. pastatytos neobizantiško stiliaus žydų šventyklos. Patalpos bus skirtos sinagogos ir aplinkinio rajono reikalams bei taps nauja „Wallis Annenberg GenSpace“ būstine.
Šis statinys tapo pirmuoju OMA suprojektuotu pastatu Los Andžele ir pirmuoju šios įmonės religinės paskirties projektu. Architektų vizija buvo sukurti vietą, kur žmonės galėtų bendrauti keliais būdais. „Norėjome, kad pastatas būtų įsimintinas, atpažįstamas kaip naujas statinys, tačiau kartu įsilietų į šventyklos ansamblį. Mūsų sprendimas buvo paprastas, bet kartu kontekstinis. Pradėjome nuo dėžės – labai paprasto statinio“, – pasakojo architektai.
Dėžės forma pasirinkta, kad paviljonas derėtų prie aplinkinių pastatų. Vakarinė pastato pusė pasvirusi nuo šventyklos. Taip sukuriama apgalvota erdvė ir įrėminamas kiemas tarp dviejų pastatų. Paviljonas linksta į pietus, tolyn nuo istorinės mokyklos, atverdamas kiemui dangų ir į jį įnešdamas dienos šviesos. Tuo pat metu lygiagretainis siekia pagrindinį miesto koridorių, Wilshire’o bulvarą, ir kuria naują miesto erdvę. Likusią formą lėmė kaimynystė – mįslinga ir kartu atpažįstama. Naujasis pastatas nuo sinagogos skiriasi ir atrodo moderniai.
Pastato fasadą įkvėpė šventyklos kupolo vidus. Kiekviename fasado šešiakampyje esantis keturkampis langas pasuktas taip, kad atspindėtų apibendrintą vaizdą ir sukurtų išsiskiriantį raštą. Skydeliai sustiprina pastato tūrinį charakterį.
Kaip teigė architektai, renginių erdvės dažnai būna mažiau išraiškingos dėl funkcionalumo – siekiama galimybės jas labiau pritaikyti. Čia pritaikomumą suteikia dydžių įvairovė ir erdvių ypatybės. Paviljonas susideda iš trijų skirtingų erdvių susirinkimams, išreikštų kaip angos pastate: pagrindinė renginių vieta – didelė, koplyčia su terasa – vidutinio dydžio, o vidinis sodas – mažas.
Šios trys erdvės yra sujungtos, sukrautos viena ant kitos ir viena iš kitos pereinamos. Kiekvienoje erdvėje yra daug atvirų vietų, kurios praleidžia šviesą į šventyklą ir istorinę mokyklą, padeda lankytojams susiorientuoti komplekse ir už jo ribų.
Apatiniame aukšte pagrindinė renginių erdvė tarsi atspindi šventyklos kupolą. Ji yra arkinė ir Wilshire’o bulvarą šiaurėje sujungia su mokyklos vidiniu kiemu. Per visą jos ilgį galima organizuoti tokius renginius, kaip banketai, turgūs, konferencijos, spektakliai ir meno renginiai. Išėjus į viršų pro paviljono okulą atsiveria vaizdas į sinagogos kupolą.
Antrame lygyje yra intymesnė koplyčia su lauko terasa. Trapecijos formos erdvė ir terasa nukreiptos vakarų kryptimi, įrėminant arkinius tamsintus istorinės šventyklos langus.
Trečia erdvė – vidaus sodas – sujungia mažesnes susitikimų erdves su trečiu aukštu ir stogo erdve. Tai renginių vieta su vaizdu į Los Andželą, Holivudo ženklą ir šiaurinius kalnus. Bendrai šios erdvės sukuria įvairios paskirties vietas skirtingiems tikslams – šventėms, koncertams, darbui ir poilsiui.
Nuotr.: Jason O Rear
