„Rail Baltica“ projektas, kuris turi būti visiškai įgyvendintas 2026 m., iš esmės pakeis ne tik Baltijos šalių ir Lenkijos regiono žmonių bendravimo ir verslo plėtros perspektyvas, – įsitikinę rugsėjo 29–30 dienomis Kaune susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai. Jie vieningai sutarė, kad modernus, saugus ir draugiškas aplinkai ,,Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas – turi būti įgyvendintas laiku. Tačiau užbaigti projektą iki numatytos įgyvendinimo pabaigos datos – 2026 m. – yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu 2021–2027 m. daugiametėje Europos Sąjungos finansinėje programoje bus numatytos pakankamos lėšos ir taikomas didžiausias galimas ES finansavimo lygis (šiuo metu 85 proc. nuo finansuojamos investicijų sumos).
Pranešime spaudai teigiama, kad susitikimo dalyviai sutarė, kad būtina dėti bendras koordinuotas pastangas, kad regiono infrastruktūros plėtros projektams būtų skiriamas deramas dėmesys derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Derybų dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos klausimą politikams pristatė finansų viceministrė Miglė Tuskienė, akcentuodama pagrindinius derybų prioritetus, bendrus visoms susitikimo šalims interesus ir tolimesnius veiksmus derantis dėl 2021–2027 m. ES biudžeto.
Susitikimo metu parlamentų atstovai turėjo galimybę susipažinti su „Rail Baltica“ statybos darbų eiga, apžiūrėti esamą bei būsimą europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ Kauno mazge, kur akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovai jiems išsamiai pristatė šio neabejotinai vieno svarbiausių regioninės infrastruktūros objektų statybą, supažindino su jo techninėmis charakteristikomis, atsakė į klausimus. Vėliau parlamentarai lankėsi Kauno intermodaliniame terminale, kur terminalo direktorius Arūnas Urbonas pristatė svečiams terminalo veiklą ir galimybes.
Dainoros Asevičienės nuotr.
Didelis inžinierių poreikis
Kaip skelbia Vilniaus Gedimino Technikos universiteto atstovai, „Rail Baltica“ europinės geležinkelio vėžės projektavimas ir statybos nuo Kauno per Panevėžį iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos pareikalaus apie 6 tūkst. darbuotojų, iš jų – ne mažiau kaip 300 inžinierių. Prognozuojama, kad didžiausias inžinierių poreikis Lietuvoje bus 2020 metais – per šalį tuo metu bus pradėtas tiesti „Rail Baltica“ geležinkelis.
Siekiant užtikrinti, kad prasidėjus darbams nepritrūktų inžinierių, Susisiekimo ministerija kartu su projekto vykdytoja „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Susitarimas numato bendradarbiavimą tobulinant studijų programas ir praktinių užsiėmimų laboratorines bazes, planuojant studentų praktines užduotis. Taip pat būsimi studentai bus skatinami rinktis kelių ir geležinkelių inžinieriaus profesiją.
Dirbo 1000 specialistų
2015 metų pabaigoje Lietuva baigė „Rail Baltica“ geležinkelio statybas nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. Per du metus rangovai 120 kilometrų ilgio atkarpoje nutiesė naują europinio standarto vėžę (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujino esamą rusiško standarto geležinkelio liniją (1520 mm). Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių (1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaitant kelynus stotyse).
Šiuos darbus per dvejus metus atliko 1000 darbuotojų, kurie panaudojo 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos įrenginių bei mechanizmų.
Darbai verda Kaune
„Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu baigia įgyvendinti „Rail Baltica“ ruožo Kaunas – Palemonas rangos darbus. Juos pabaigus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinio standarto geležinkeliu, kurio linija yra jau nutiesta iki Lenkijos.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat vykdo „Rail Baltica“ ruožo Rokai – Palemonas rangos darbų pirkimo procedūras, kurias planuojama užbaigti dar šįmet. Planuojama, kad šio ruožo rangos darbai bus baigti 2021 metais.
Baltijos šalis sujungs su Europa
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje jau pastatyta europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Toliau jis bus tiesiama per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis, kuriuo keleiviniai traukiniai galės judėti 250 km per valandą greičiu, o krovininiai – 120 km/h.
