Praėjus devyneriems metams, pagaliau baigta naujoji Panevėžio autobusų stotis, kuri taip pat tapo dar vienu nuostabiu STRUCTUM metų projektu. Moderni, patogi ir keleiviams, ir darbuotojams, su miela žaliąja zona, ji į gera pakeis miesto įvaizdį ir suteiks tvarkos kasdieniam panevėžiečių judėjimui.
Generalinis rangovas
„Naujoji autobusų stotis sustiprino Panevėžio miesto centrinės dalies įvaizdį ir pagerino vietos erdvines ir funkcines sąlygas, – sako Augustas Makrickas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas. – Pastate yra visą parą veikiantis keleivių laukiamasis, įrengta 88 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimės, sėkmingai suprojektuotas naujasis stoties pastatas skatins tvarų judumą, didins prieinamumą, sumažins eismo spūstis mieste.“
Pasak A. Makricko, ilgainiui neatpažįstamai pasikeis visa Savanorių aikštės aplinka. Ankstesnė autobusų aikštelė, neremontuota nuo 1980 m., kai pirmąkart buvo padengta asfaltu, virs žaliąja zona, skirta ramiai pasivaikščioti, pailsėti, prisėdus ant suoliukų pasigrožėti pieva, gėlėmis ir medžiais. Čia bus įrengtas modernus apšvietimas, numatyta vietų ir meniniams objektams. Visa stoties projekto vertė – daugiau kaip 8 mln. eurų.
Dar tarpukariu iškilusį senąjį autobusų stoties pastatą, dabartinę išvaizdą, A. Makrickoteigimu, įgijusį apie 1961 m. ir nuo tol beveik neremontuotą, nutarta išsaugoti. Jis bus rekonstruotas, tačiau architektūra nebus pakeista. Čia ketinama įkurdinti dvi viešąsias įstaigas: į pirmąjį aukštą iš Laisvės aikštės bus perkelta Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, antrąjį – „Panevėžio keleivinis transportas“. Dalį patalpų numatyta pritaikyti miesto bendruomenės reikmėms.
Reikėjo įvesti tvarką chaotiškoje erdvėje
„Apsisprendusi, kad autobusų stotis nebus iškeliama į užmiestį, Panevėžio miesto savivaldybė norėjo ne tik sutvarkyto ir patogaus naujo stoties pastato. Jis turėjo tapti reprezentatyviais miesto vartais ir priemiestiniais autobusais atvykstantiems, ir tarpmiestiniais reisais užsukantiems žmonėms. Taip pat buvo išsakyti techniniai lūkesčiai: naujos stoties dydis, autobusų skaičius, stoties kategorija, – apie projektą pasakoja „Palekoarchitektų studijos“ partnerė architektė Dalia Uogintė. – Kai beveik prieš 9 metus su komanda atvykome į vietą, stoties aplinka, esanti praktiškai miesto senamiestyje, prie pat centrinės miesto aikštės, pribloškė: atviros, nesuformuotos ir pilnut pilnutėlės automobilių erdvės driekėsi nuo ilgo sovietinio daugiabučio J. Basanavičiaus gatvėje iki pat Laisvės aikštės. Kita vertus, daug žmonių judėjo tarp stoties, turgaus ir miesto centro, nardė tarp stovinčių ir važiuojančių lengvųjų automobilių, autobusų. O štai erdvėje pasimetęs Savanorių skverelis buvo beveik tuščias. Norėjosi šiame chaose įvesti tvarką ir priderinti prie miesto mastelio.“
Prieškariu čia buvusi istorinė aikštė sovietmečiu buvo padalyta pusiau, šiaurinė pusė buvo atiduota autobusų stočiai, o pietinėje, už autobusų parkavimo aikštelės, suformuotas ir apželdintas skverelis. Tačiau šitaip jis liko iš visų pusių apsuptas asfalto ir automobilių, visiškai atkirstas nuo miesto gyvenimo. Architektai nusprendė autobusų stotį sukeisti vietomis su skveru, tiksliau, bent jau konceptualiai grąžinti prieškarines jo ribas ir perkelti į jį stotį.
Keleivių peronas suprojektuotas skvero centre – pakeitus stoties funkcinę struktūrą ir laukimo salę su kasomis įkurdinus keleivių perono pradžioje, jis tapo patogiai pasiekiamas iš gretimo parkelio. Autobusų aikštelė paslinkta link įvažiavimo iš J. Basanavičiaus gatvės, taip sutrumpinant autobusų judėjimo kelius vidinėmis kvartalo gatvėmis ir atskiriant juos nuo pėsčiųjų. Šiems bus atiduotos skvero rytines ir vakarines ribas žyminčios gatvelės, kuriomis anksčiau važinėjo sunkusis transportas. Naują visuomeninę funkciją įgijęs senasis stoties pastatas ir gretimi komercinės paskirties pastatai tapo šiaurine parkelio riba.
Naujasis autobusų stoties pastatas buvo kuriamas kaip parko paviljonas, todėl jame yra sprendinių, nebūdingų įprastiems pastatams. Visos erdvės išdėstytos po išraiškingos formos betono monolito stogine – pastate nėra tradicinės stogo dangos. Kone visos pastato laikančiosios konstrukcijos – metalinės kolonos yra lauke, ne pastato viduje. Kolonose paslėpti lietvamzdžiai. Laikui bėgant stoginė apaugs vijokliais, kilsiančiais kolonomis nuo žemės, todėl aplink pastatą įrengta laistymo sistema.
Kiek neįprasti gali pasirodyti interjero sprendiniai. Siekdama pabrėžti visų keleiviams skirtų erdvių tęstinumą, architektų komanda vidinę laukimo salę suprojektavo su lauko suolais ir lauko trinkelių grindiniu.
Architektų idėją įrengti sudėtingos geometrijos lubas iš natūralaus betono plokščių, maksimaliai lengvų ir su minimaliomis siūlėmis, įgyvendino įmonė „Materials.lt“, parinkusi tvarų ir amžiną sprendimą tiek luboms, tiek fasadui – „Materials“ fibrobetono plokštes. Įmonės fasadų ir interjero specialistai pagal pateiktus reikalavimus suprojektavo, pagamino ir nematomo tvirtinimo būdu sumontavo iš viso apie 260 kv. m tokių lubų.
Keleivių komfortą tiek žiemą, tiek vasarą užtikrinančią šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemą naujojoje Panevėžio autobusų stotyje įrengė UAB „Asirinta“.
„Stoties projektas visiškai atsiskleis, kai bus įrengtas parkelis senosios stoties teritorijoje. Jis buvo suprojektuotas atskirai ir laukia, kol visos stoties funkcijos bus perkeltos į naująjį pastatą“, – sako architektė D. Uogintė.
Panevėžio autobusų stoties projekto generalinis rangovas – UAB KRIAUTĖ, teikianti paslaugas pramoninės ir civilinės, mažaaukštės ir daugiaaukštės skydinių karkasinių namų statybos srityje, beveik keturis dešimtmečius plėtoja veiklą ne tik Lietuvoje, Skandinavijoje, bet ir visos ES erdvėje. Įmonės atstovų nuomone, ypatingiausias Panevėžio autobusų stoties projekto sprendinys – statinys apželdintu stogu, kur susiliejusios gamta ir architektūra sukuria mieste specifinę oazę. Tradiciniam pastatui būdingų bruožų neturintis autobusų stoties pastatas bus tarsi skulptūra parke.
OBJEKTAS: Panevėžio autobusų stotis su požemine automobilių stovėjimo aikštele, Savanorių a. 9
UŽSAKOVAS: Panevėžio miesto savivaldybė
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kriautė“
ARCHITEKTAI: „Paleko architektų studija“, architektai Rolandas Palekas, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė
KADASTRINIAI MATAVIMAI: UAB „Geodezinių matavimų projektai“
STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Alvydas Kerbelis
Betono centras, asirinta, ALSOT, Materials, Betono mozaika, LED life.
