„Jaučiausi privilegijuota, galėdama imti interviu iš Craigo Dykersas, pasaulyje garsios architektų studijos „Snøhetta“ vadovo ir įkūrėjo. Mane sužavėjo jo kūrybiškumas ir požiūris į inovacijas“, – rašo portalo „Forbes“ žurnalistė Michelle Greenwald. Ji pripažįsta, kad buvo pasiruošusi visą tuziną klausimų apie jo profesinį kelią, inovacijas, bet netikėtai pašnekesys pakrypo į impulsą kūrybai ir darbo principus, be kurių, kaip sako C. Dykersas, viskas sugriūtų kaip kortų namelis.
Paslaugų pirkimas iš kitur
Bendrovės „Snøhetta“ darbų portfelyje puikuojasi Aleksandrijos bibliotekos rekonstrukcija Egipte, Olandų observatorija, Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus paviljonas Manhatane, Norvegijos nacionalinė valiuta (banknotas), San Francisko šiuolaikinio meno muziejus ir daug kitų žymių pastatų. Kompanijos darbuotojų komandą sudaro pastatų, interjero ir kraštovaizdžio architektai, grafikos dizaineriai. Kartais prie jų prisijungia antropologai, menotyrininkai. „Kam to reikia?“ – paklausė žurnalistė C. Dykerso.
Pirma – labai praktiška priežastis – šių sričių specialistų reikia tik vienam ar keliems projektams, todėl būtų visiškai neracionalu sukurti darbo vietą ir žmogui nesuteikti darbo. Antroji priežastis – ne bendrovės darbuotojai dažniausiai į projektą žiūri lyg iš trečiosios perspektyvos, jie paprastai yra kritiškesni, įsiveržia lyg viesulai ir duoda stiprų kūrybinį šoką savo sultyse jau įpratusiems suktis darbuotojams.
Jokios hierarchijos darbe
Dar viena geležinė taisyklė – darbe jokio formalaus „Jūs“. Vertikali hierarchija varžo. Horizontali hierarchija kiekvienam leidžia jaustis vertinamam ir gerbiamam. Fizinė aplinka sukurta taip, kad skatintų abipusę pagarbą kiekvienam ir kiekvieno idėjoms.
Vaidmenų žaidimai
Architektų studijos vadovas C. Dykeris atskleidė, kad neretai darbuotojai vieni kitus ragina savo vaidmenį projekte iškeisti į komandos nario. Tarkim, kraštovaizdžio architektas bando susidoroti su grafikos dizainerio užduotimis. Toks žaidimas leidžia suprasti kolegoms kylančius iššūkius ir galimybes. Kai jie grįžta į savo vaidmenį, dažniausiai turi naujų įžvalgų, kurios pakelia kokybės kartelę. Išėjimas iš komforto zonos skatina platesnį mąstymą ir visapusiškesnį požiūrį.
Emocinis ryšys
Vienintelis būdas išmatuoti sėkmę – apibrėžti tikslus ir įvertinti darbo poveikį prasmingesniais būdais. Skamba painiai, tačiau iš esmės tai yra rinkos tyrimas, siekiant suprasti pastato lankytojų erdvės komforto lygį ir bandyti įvertinti lankytojų laimę. Tarkim, uždraudus Brodvėjuje važinėti automobiliams, „Times“ aikštėje 40 proc. sumažėjo pėsčiųjų sužalojimų, 60 proc. rajone sumažėjo oro tarša, net trečdaliu padidėjo pėsčiųjų eismas, aikštė tapo populiari pasimatymų vieta.
Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, koks reikalingas žinojimas, kam projektuojamas pastatas, ko iš jo tikėsis lankytojas. Tarkim, link Norvegijos nacionalinio operos ir baleto teatro buvo suprojektuotas siauras tiltas tam, kad juo einantys žmonės privalėtų daugiau bendrauti. Taip sukurtas nuosavybės, viešo malonumo jausmas, kuris natūraliai suvokiamas tik elito. To padeda pasiekti rinkos tyrimai ir konsultacijos su antropologais, rinkos tyrėjais, psichologais.
„Wow“ faktorius
„Wow“ faktorius atsiras tada, kada nebus palikta vietos netikėtumo faktoriui. Kartais projektavimo etapo metu tenka pastatyti visą galeriją įvairiems eskizams ir prototipams. Taip tikimasi įvertinti skirtingas konfigūracijas, apdailas, apšvietimą, dizainą. Pradedant dirbti, analizuojami visi projektai, kad tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti.
„Snøhetta“ kūriniai – nuo Aleksandrijos bibliotekos iki Oslo operos ir „Times“ aikštės konversijos – žavi ir įkvepia žiūrovų vaizduotę.
Lankstumas, begalybė bandomųjų konstrukcijų leidžia eksperimentuoti ir siekti padaryti dar geriau. Taip pavyksta sukurti tai, kuo lankytojai stebisi, su kuo jie gali atrasti emocinį ryšį ir kuo nori dalintis socialiniuose tinkluose. Pašnekovas neneigia, kad projekto sėkmė nemažai priklauso ir nuo rangovų inovatyvumo.
Lietuvoje inovatyvūs sprendimai sukuria nemenką konkurencinį pranašumą. Šiandien (liepos 12 dieną) viena didžiausių statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ paskelbė, kad pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti danų bendrovės „Dalux“ sukurtą skaitmeninių statybų programėlę išmaniesiems įrenginiams. Ši programėlė leidžia praplėsti, į mobiliuosius įrenginius perkelti ir papildyti statybose jau taikomą statinio informacinio modeliavimo sistemą (BIM). Tokiu būdu sistemą galima taikyti lanksčiau ir plačiau.
