JAV Žaliosios statybos taryba, remdamasi moksliniais tyrimais, išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad kompanijų, kurios laikosi griežtesnių aplinkosaugos standartų, darbuotojų produktyvumas net 16 % didesnis nei tokiais nesinaudojančiųjų. Todėl darbo erdvių revoliucija įgavo naują formą ir privertė dizainerius priimti dar įvairesnes poilsio zonų integracijos į biurus formas.
„Žaliojo produktyvumo“ (angl. green productivity) strategija pasiekiama taikant aplinkosaugos priemones, kurios gerina darbuotojų savijautą, fizinę sveikatą ir motyvaciją dirbti. Anksčiau užtekdavo kavos aparato, šiandien tai – stalo žaidimų kambariai ir sporto salės, terasos, „žaliosios“ erdvės, jogos ar miego kambariai.
Poilsio zonos pagal darbuotojų poreikius
Kaip pasakoja interjero dizainerė Daiva Česnauskaitė, nesvarbu, ar įmonėje dirba du darbuotojai, ar šimtas, poilsio zona yra erdvė, kurioje jie gali bendrauti, iš skirtingų sričių specialistų susivienyti į vieną komandą, pažinti vieni kitus. Įmonės biuro plotas taip pat neturi labai didelės reikšmės, nes poilsio zona gali būti paverčiama ir mažos virtuvėlės dalis. Nedidelių biurų darbuotojai gali naudotis viešosiomis ar bendromis verslo centrų erdvėmis.
„Poilsio zona – erdvė, skirta darbuotojams susipažinti ir pabendrauti ne tokioje formalioje aplinkoje. Todėl, net jeigu įmonėje dirba vos keli darbuotojai, tokia zona turi būti. Kita vertus, labai dažnai poilsio zonos apsiriboja tik pasyviąja arba aktyviąja forma. Toks disbalansas dalį darbuotojų išmuša iš vėžių. Tad, prieš integruodami poilsio zonas į darbo erdves, turime įvertinti darbuotojų poreikius ir pomėgius“, – pasakoja interjero dizainerė.
Aktyvioji ir pasyvioji zona
Anot D. Česnauskaitės, šiuo metu ypač populiarūs stalo, kompiuteriniai žaidimai, stalo tenisas. Biuruose darbuotojams tenka prie stalų palinkus sėdėti ne vieną valandą, tad didėja aktyvaus poilsio galimybių poreikis.
„Kurdami poilsio zoną turime orientuotis į darbuotojus. Tačiau neretai darbuotojų nuomonės išsiskiria. Tad vienus viliojantys sprendimai kitiems įvarys šoką. Todėl būtina išlaikyti pusiausvyrą ir pagalvoti apie kelis poilsio zonos tipus. Šiuo metu ypač populiarios „žaliosios“ erdvės, terasos. Tačiau kiek įmonių gali sau leisti turėti terasas? Tokią zoną galime įsirengti ir viduje, naudojant augalus, augalų sienas, įdomias spalvų, šviesos, muzikos instaliacijas. Kita vertus, jei aktyvios zonos poreikis didelis (kaip pavyzdžiui stalo teniso), o biuro erdvė nedidelė, galima išnaudoti bendrąsias erdves“, – tikina D. Česnauskaitė.
Virtuvė, kurioje darbuotojai gamina valgyti, gali būti puiki poilsio zonos dalis, tačiau jokiu būdu ne visa erdvė.
Moduliniai baldai
Poilsio pasyviosios zonos turėtų būti susiskirstytos į raminančią (bet neslopinančią) ir suteikiančią energijos. Dažniausiai tam naudojamas apšvietimas ir spalviniai baldų bei kitų elementų deriniai.
„Šiandien madinga viskas – spalvų įvairovė ar monochromija, stilių įvairovė – eklektika, ar vientisa, išlaikyta stilistika. Svarbu biurą įsirengti įdomiai, ergonomiškai. Manau, kad ir kokia erdvė būtų (namų ar darbo), ji turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai”, – atvirauja interjero dizainerė ir priduria, kad projektuodami poilsio zonas darbo erdvėse dizaineriai neretai renkasi modulinius baldus.
„Dėl daugiafunkciškumo moduliniai baldai labai populiarūs poilsio zonose. Juk galimybė pakeisti tokio baldo paskirtį leidžia transformuoti ir bendrąją erdvę. Kolektyvai dažnai keičiasi, aplinka turi būti pritaikyta tokiems pokyčiams“, – teigia D. Česnauskaitė.
Pasnausti ir pasportuoti
Rinkai reikia vis daugiau kūrybinių darbuotojų. Nemokami pietūs, sporto salė „Google“ biuruose jau ne naujiena. Dabar einama dar toliau. Jau ruošiamasi integruoti naujas erdves miegui.
Gydytojai seniai sutaria, kad popiečio miegas padidina kūrybingumą ir produktyvumą. Bent 10 min. pasnaudęs žmogus atsipalaiduoja. Po 15–20 min. smegenys pailsi dar daugiau. Tačiau reikėtų nepamiršti – jei vidury dienos pamiegama ilgiau nei valandą, gali būti sunku grįžti į režimą. Kad ir kaip ten būtų, „pokaituko“ vietos Japonijos biuruose greitai išpopuliarėjo. Kada jas rengsime Lietuvoje?
