Pokario laikotarpis Mažeikių rajone buvo vangokas, nes pats miestas buvo nedidelis, o kelios pokario dešimtmečiais veikusios įmonės tuo metu nesužibėjo. Ypač staigus pramonės augimo laikotarpis prasidėjo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, pastačius kompresorių gamyklą – moderniausią ir didžiausią visoje Sovietų Sąjungoje. Pramonės iškilimo apogėjų Mažeikiai pasiekė 9-ajame dešimtmetyje, užbaigus naftos perdirbimo gamyklos (dabar AB „Orlen Lietuva“) statybas. Šių dviejų gamyklų bei kitų stambesnių rajono įmonių bazėje susiformavo Mažeikių verslumo ir inžinerinis kodas, kurį rajono verslininkai išlaiko, tobulina ir pastaraisiais dešimtmečiais.
Mažeikiuose veikia akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ – naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą, gaminanti ir parduodanti naftos produktus. Ji viena žinomiausių ir itin didelę įtaką Lietuvos ekonomikai darančių bendrovių, didžiausia šalyje mokesčių mokėtoja, didžiausia Lietuvos bendrovė pagal pajamas ir viena didžiausių šalies eksportuotojų, tiekianti benziną ir dyzeliną ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, eksportuojanti į Vakarų Europą, JAV, Ukrainą ir kitas šalis.
Be AB „Orlen Lietuva“, išskirtini dar keturi svarbūs gamybiniai pramonės sektoriai, kurių įmonėse šiuo metu dirba per 3 tūkst. darbuotojų: mašinų ir metalo gaminių gamybos, medienos gamybos, maisto gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo, baldų gamybos.
Mašinų ir metalo gaminių gamybos sektoriuje galima priskaičiuoti iki 50 įmonių, iš kurių per dešimt plačiai žinomos už šalies ribų. Tarp tokių paminėtinos daug metų veikiančios inžinerinio profilio mašinų gamybos krypties įmonės UAB „Elmaga“ ir UAB „Migiris“, plačia eksporto veikla išsiskiria jaunesnės inžinerinės įmonės UAB „Jubana“, UAB „ABF LT“ ir kt.
Ypač aktyviai rajone spurtavo žemės ūkio mašinų gamybos įmonės, tarsi sudarančios savotišką gamybos klasterį. Pradžia – nedidelė įmonė Kapėnų kaime, išaugusi į šiuolaikinę žemės ūkio technikos gamyklą UAB „Western Fabrications“. Šios įmonės sėkmės paskatintos susikūrė ir kitos įmonės: UAB „Stronga“, UAB „Universe Group“, UAB „Andrava“.
Rajone nemažai įmonių, kurios specializuojasi naftos ir chemijos sektoriaus technologinių metalo konstrukcijų gamybos ir remonto srityje. Žinomiausios yra: UAB „Arimetras“, UAB „Varimonta“, UAB „ITCC“, UAB Hotrema“, UAB „Resursas“, UAB „Nord Steel“ ir kt.
Gausiausia grupė įmonių, gaminančių metalo konstrukcijas statyboms. Bene didžiausius pajėgumus šiuo metu turi UAB „Litvija“, pagaminanti per 500 t metalo konstrukcijų per mėnesį, taip pat UAB „Poremo“, UAB „Aurometa“ ir kt.
Įmonės, gaminančios medienos gaminius, nėra labai didelės. UAB „Datera“ išsiskiria tuo, kad užsiima veikla nuo miško ruošos, medienos pjovimo ir džiovinimo iki medienos gaminių gamybos. Labai aukštos kokybės gaminius gamina ir beveik viską eksportuoja UAB „Vudesta“ ir UAB „Dorvinda“.
Maisto gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektoriuje geriausiai Lietuvoje ir už jos ribų žinomos maisto gamybos įmonės: UAB „Unilever Lietuva ledų gamyba“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė, UAB Mažeikių mėsinė, UAB „Vigesta“, žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės: UAB „Rapsoila“ ir UAB Agrokoncerno įmonė KB Grūdų centras, superkanti didelę dalį rajono grūdinių kultūrų derliaus.
Pastaruoju metu rajone ypač sėkmingai veikia viena didžiausių (dirba apie 450 darbuotojų) baldų gamybos sektoriaus įmonių – UAB „Lyra Group“, kuri kasmet plečia gamybą, ir UAB „Taumona“, išlaikanti apie 100 darbo vietų.
Iš kitų ūkio šakų išsiskiria energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Neskaitant kelių nedidelių vėjo elektros jėgainių įmonių, rajone veikia stambus vėjo elektrinių parkas, kurio savininkė – Švedijos giganto IKEA nekilnojamojo turto kompanija. Šios rūšies veikla bus plečiama ir toliau. Taip pat nemažai nedidelių hidroelektrinių (daugiausia ant Virvytės ir Ventos upių), o UAB „Vaizga“ tokių elektrinių turi ir kituose rajonuose. 2012 m. įvedus subsidijas elektros gamybai saulės jėgainėse, rajone ypač daug sumontuota nedidelių saulės elektrinių.
Statybų sektoriuje itin stambių įmonių nėra, tačiau keletas rajono statybos įmonių gana sėkmingai vysto veiklą ir yra žinomos Lietuvoje bei laimi svarbius konkursus. Tai UAB „Vaidva“ (šios įmonės būstinė registruota Naujojoje Akmenėje, bet vienas iš dviejų padalinių yra Mažeikiuose), UAB „Rostanas“, UAB PST, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Budinks“.
Iš paslaugų sektoriaus būtina paminėti keletą svarbiausių krypčių: naftos produktų didmeninė ir mažmeninė prekyba (UAB „Saurida“, UAB „Tomega“, UAB „Kvistija“ ir kt.); sėkmingai veikia apie dešimt logistikos įmonių, iš kurių didžiausios UAB „Translandija“, UAB „Kūbas“, UAB „Iksija“, UAB „RBII“, ypač gerų rezultatų pastaraisiais metais pasiekė jauna šio sektoriaus įmonė UAB „Nordlita“, kuri 2019 m. buvo pripažinta sparčiausiai augusia įmone Žemaitijos regione; didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus lyderė – UAB „Grūstė“, kurios parduotuvės išsidėsčiusios ne tik Mažeikiuose, bet ir šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur.
Mažeikių pramonės ir verslo kodas, kurio užuomazgos prasidėjo prieš 100 metų, o apogėjus pasiektas prieš 40–50 metų, šiuo metu duoda gerų rezultatų ir yra pagrindas verslui vystytis ateityje. Pagal verslumo rodiklį (veikiančių įmonių skaičius/1 tūkst. gyventojų) Mažeikiai yra pirmajame šalies dešimtuke ir svarbiausia, kad tarp visų įmonių didžiąją dalį sudaro būtent gamybos įmonės.
Virgilijus Radvilas, Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėjas. Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė. @Jono Strazdausko nuotr.
