Lapkričio 7–9 dienomis Barselonoje vyko pasaulinė „Smart City Expo World Congress 2023“ paroda, kasmet pasauliui pristatanti išmaniuosius sprendimus, lemiančius kardinalius pokyčius miestuose. Įmonės „Bipa“, teikiančios saugaus eismo, žalius inžinerinius sprendimus aplinkai bei vystančios daiktų interneto ir saulės parkų technologijas, atstovai buvo pakviesti dalyvauti „Smart City Expo“ parodoje, kurios metu klausėsi diskusijų išmaniųjų miestų ir pastatų tematikomis, lankėsi ekspozicijose, sėmėsi patirties iš pasaulyje žymių gamintojų. Pasak UAB „Bipa“ sprendimų išmaniajam miestui projektų vadovės Vaivos Adomaitienės, parodoje galima išvysti ne vieną akį traukiantį išmanųjį sprendimą – „nuo autonominių automobilių iki 3D maisto spausdintuvų ar tylos kapsulių, skirtų darbui viešosiose erdvėse“.
„Smart City Expo World Congress“ yra didžiausia ir įtakingiausia paroda pasaulyje, skirta susipažinti su miestams skirtomis inovacijomis. Kiekvienais metais ši paroda pritraukia lyderius iš inovatyviausių įmonių, vyriausybių ir organizacijų, kad miestai galėtų tapti tvaresni ir išmanesni.
Jūsų atstovai nebe pirmus metus lankosi šioje prestižinėje parodoje, tad kaip atrodo išmanusis miestas pagal „Bipa“?
Išmaniojo miesto sąvoka išties darosi vis populiaresnė, bet kartu ir paslaptingesnė. Dalis žmonių galbūt įsivaizduoja, kad tai miestai su skraidančiais automobiliais, aptarnaujančiais robotais ir akių vyzdžio skaitytuvais, kaip tai piešiama futuristiniuose filmuose. Iš tiesų, išmaniojo miesto koncepciją galima būtų detalizuoti į tris segmentus: paslaugos ir infrastuktūra gyventojams, sprendimai, skirti miestų administratoriams, ir į tvarumą, ekologiją orientuoti sprendimai. Pirmuoju atveju tai miesto baldai ir kita įranga, teikianti papildomas paslaugas, aktualias šiuolaikiniam žmogui: išmanieji suoliukai, išmaniosios paslaugų stotelės, dviračių / paspirtukų saugyklos su įkrovimo funkcija, taip pat elektromobilių krovimo stotelės ir kt. Vertindami išmanųjį miestą savivaldos lygmeniu, kalbame apie daiktų internetą, centralizuotą gyvenimo mieste stebėjimą ir efektyvų duomenų išnaudojimą. Tai ir oro, vandens taršos rodiklių sekimas, ir konteinerių užpildymo lygio stebėjimas, ir eismo – tiek automobilių, tiek pėsčiųjų ar dviračių – monitoringas, taip pat automobilių statymo vietų skaitmenizavimas, viešųjų erdvių apšvietimo valdymas. Duomenų rinkimas ir analizė leidžia vertinti situaciją ir priimti operatyvius ar ilgalaikius sprendimus bei efektyviai išnaudoti resursus. Trečiasis, į tvarumą orientuotas išmaniojo miesto segmentas apima pastatų ir viešųjų erdvių aprūpinimą atsinaujinančia energetika. Be įprastų lokalių ar nutolusių saulės elektrinių, į šią kategoriją patenka ir į pastatus integruotos fotovoltinės sistemos, saulės grindiniai ir pan.
Parodoje daug dėmesio skirta mobilumui miestuose apžvelgti. Kaip šios technologijos gali būti pritaikomos Lietuvos infrastruktūros vystymuisi? Kokių pokyčių galima tikėtis ateityje?
Mobilumo miestuose klausimas nėra naujas, nulinės emisijos tikslas – vienas aktualiausių ES. Jau kuris laikas Lietuvos miestai vykdo darnaus judumo planus, pasitelkdami įvairius įrankius ir priemones, pradedant dviračių takų įrengimu ir baigiant mobiliųjų aplikacijų, padedančių pasirinkti optimalų ir tvarų judėjimo sprendimą, sukūrimu. Pavyzdžiui, Kaunas jau skaitmenizavo centrinėje miesto dalyje įrengtas automobilių statymo vietas, dėl ko vairuotojams nebereikia „sukinėtis“ užpildytoje aikštelėje ir veltui deginti degalų. Taip pat matome ir elektromobilių krovimo stotelių, atsinaujinančios energetikos sprendimų plėtrą. Pastebime, kad auga ir susidomėjimas jau minėtais daiktų interneto sprendimais transporto srautų stebėsenai ir valdymui.
Tikėtina, kad pasiteisinusi praktika netruks paplisti ir bus tobulinama: kuriamos modernesnės programinės įrangos, mobiliosios aplikacijos.
Kadangi „Smart City Expo World Congress“ dalyvaujate ne pirmą kartą, kaip sparčiai vystosi inovacijos, skirtos miestų veidui keisti?
Įprasta manyti, kad technologijų srityje naujovės labai sparčiai vystosi, tą, kas buvo aktualu vakar, rytoj pakeis kažkas naujesnio ir modernesnio. Tačiau kalbant apie inovacijas miestams ar net valstybėms, tas tempas kiek lėtesnis, o ir sprendimai atsargesni. Reikalingas laikas testavimams, adaptavimui, neretai ir teisiniam reglamentavimui. Todėl didelių pokyčių pasiūlymų įvairovėje gal ir neišskirčiau – gamintojai siūlo tiek daugiafunkcius miesto baldus, tiek skaitmenizuotą miesto valdymą, tiek atsinaujinančios energetikos sprendimus. Tačiau tobulėja valdymas, pats technologinis veikimas, taip pat ir dizaino sprendimai.
Kaip dirbtinis intelektas gali prisidėti prie miestų kūrimo?
Dėl miestų kūrimo gal geriau atsakytų urbanistai ir architektai, tačiau prie miestų vystymo ir valdymo dirbtinis intelektas galėtų ir, tikiu, prisidės labai tiesiogiai, nes daiktų interneto sprendimai pakloja tam stiprų pagrindą. Kaip ir minėjau, centralizuotas įvairių rodiklių matavimas ir analizė leidžia priimti operatyvesnius ir efektyvesnius sprendimus. Pavyzdžiui, staiga pasikeitus medžiagų koncentracijai upės vandenyje, suveikia įspėjimo sistema apie taršą. Arba kitas pavyzdys: stebint pėsčiųjų srautus konkrečioje teritorijoje, galima nustatyti skirtingą apšvietimo intensyvumą skirtingomis valandomis. Kol kas šiais ir kitais atvejais sprendimus priima ir tolesnius veiksmus numato žmogus. Tačiau neabejotina, kad ateityje šiame etape bus įgalintas DI. Jei ne sprendimų priėmėjo, bent jau patarėjo pozicijoje.
Kokios inovacijos ir tendencijos skirtos miestų vystymuisi vyraus ateinančiais metais?
Pagal tai, kokie projektai dabar vystomi, kaip formuojasi vertybiniai aspektai, kokia kryptimi veikia politiniai sprendimai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, galėčiau teigti, kad ir toliau bus aktuali energetika iš atsinaujinančių šaltinių bei sprendimai, siekiant nulinės emisijos. Taip pat svarbus efektyvus energijos ir kitų resursų išnaudojimas. Tam, be abejo, reikalingos duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemos. O kalbant apie mažąją miestų architektūrą, klasikinius įrenginius keis ar papildys elektronines funkcijas teikiantys įrenginiai. Šioje kategorijoje prioritetą turėtų turėti autonominiai, nuo elektros tinklo nepriklausomi įrenginiai.
Su kokiomis problemomis susiduria miestai, norintys tapti tvaresni?
Pirmiausia, norėtųsi bendrai pasidžiaugti, kad tiek Lietuvos didmiesčiai, tiek ir regionai nėra abejingi tvarumo klausimui, ieško įvairių sprendimų ir juos įgyvendina. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir visame Rytų Europos regione, dar trūksta toliaregiško požiūrio, strateginio planavimo. Sprendimai priklauso nuo dotacijų, planai sudaromi finansiniams metams ar atskiro projekto laikotarpiui. Taip pat sudėtingas ir laikui imlus biurokratinis aparatas.
Kitą problemą matyčiau pačių miestų infrastruktūros trūkume. Nacionaliniu lygmeniu skatinama elektromobilių ar kitų alternatyvių transporto priemonių eksploatacija dažnu atveju nedera su savivaldos lygmeniu vykdomais projektais: trūksta tiek dviračių takų, tiek automobilių įkrovimo stotelių ir kitos infrastuktūros. Todėl šioje vietoje labai norisi pasidžiaugti „Išmaniojo miesto“ projektu, kuris kviečia savivaldybes atsinaujinti bei sutelkia įvairių sektorių atstovus dėl bendro tikslo.
Ar parodoje apžvelgtos inovacijos yra skirtos didelių miestų plėtrai, ar jas būtų galima taikyti ir regionuose? Jeigu taip, kokie sprendimai galėtų būti taikomi?
Be abejonės, sprendimai taikytini ne tik didmiesčiams, bet ir regionams. Tiek pastatų aprūpinimas atsinaujinančia energetika, tiek elektromobilių krovimo stotelės, tiek dviračių ir paspirtukų saugyklos, tiek elektriniai autobusai yra aktualūs ir mažesniems miestams. Puikus to pavyzdys – Tauragė, kuri šiemet kartu su Vilniumi atrinkta tarp 100 pažangiųjų neutralaus poveikio klimatui ES miestų.
Taip pat nederėtų pamiršti ir aplinkos kokybės rodiklių stebėsenos. Oro taršos klausimas, be abejo, aktualesnis didiesiems miestams, kur labiau išvystyta pramonė ir tankesnis apgyvendinimas. Tačiau vandeniu teršalai plinta gana greitai ir gali paveikti net gerokai nuo židinio nutolusius regionus. Ypač tai aktualu rekreacinėms teritorijoms.
Kas šioje parodoje Jums paliko didžiausią įspūdį?
Parodoje išties buvo, kur paganyti akis, – nuo autonominių automobilių iki 3D maisto spausdintuvų ar tylos kapsulių, skirtų darbui viešosiose erdvėse. Tačiau labiausiai žavi pati atmosfera ir renginio mastas: daugybė gamintojų iš viso pasaulio, vienokių ar kitokių įrenginių patogesniam ir efektyvesniam gyvenimui mieste. Pasaulis sparčiai juda skaitmenizavimo, išmanumo link ir tai nėra ateitis, tai vyksta šiandien.
Labiausiai, žinoma, norisi pasidžiaugti ir pasididžiuoti Lietuvos stendu „Nordic & Baltic“ paviljone, kurio pernai nebuvo. Lietuviai tikrai turi dėmesio vertų produktų ir gali lygiuotis greta kitų šalių gaminių. Viliamės, kad ir „Bipa“ kitąmet šiame paviljone galės pademonstruoti savo kuriamus išmaniuosius įrenginius.
