Reglamentuoja įstatymai
Statybos įstatymas apibrėžia šešis esminius reikalavimus pastatams, kuriais reikia vadovautis ir atnaujinant pastatus. Energinis efektyvumas yra vienas iš šešių esminių reikalavimų, keliamų visiems pastatams. Statybos įstatyme minimas pastato modernizavimas (atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais pagerinamos pastato energinės savybės. Atnaujinant (renovuojant) pastato fasadą, reikia vadovautis reikalavimais, numatytais STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“.
Pastatų, kuriems leidimas modernizuoti išduotas po 2014 01 01 arba jo statyba pradėta po 2014 01 01, energinio naudingumo klasė atnaujinus (atlikus renovaciją) privalo būti ne žemesnė kaip C (suprantama, ji gali būti ir aukštesnė.) Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamojo namo stogo šilumos perdavimo koeficientas U turėtų būti ne didesnis kaip 0,16 W/(m2×K) (šiluminė varža R – ne mažesnė nei 6,25 (m2×K)/W); atitinkamai: sienų U≤0,20 W/(m2×K) ir R≥5 (m2×K)/W; langų – U≤1,6 W/(m2×K) ir R≥0,6 (m2×K)/W. Atsižvelgiant į Europos pastatų atnaujinimo tendencijas, pastatus jau dabar reikėtų stengtis atnaujinti ir modernizuoti iki energinio naudingumo klasės A.
Pastatų energinio naudingumo reikalavimai netaikomi istoriniams, laikiniems pastatams, sodo nameliams. Taigi siekiant pagerinti istorinių, paveldo pastatų energines savybes dar yra daug kur tobulėti: reikia apibrėžti, nustatyti darbo metodus, technologijas, gerinančias šių pastatų energines savybes, tačiau išlaikančias pastatų istorinę vertę, sudaryti šių pastatų atnaujinimo (renovacijos) politiką, pateikti technines ir įstatymų galią turinčias rekomendacijas dėl geresnės kokybės ir vykdyti mokymus.
Pagrindinis iššūkis, atnaujinant istorinius pastatus, yra pastato paveldosaugos reikalavimų suderinamumo su energijos vartojimo efektyvumu klausimas. Sprendžiant šį uždavinį turi glaudžiai bendradarbiauti su istoriniais pastatais dirbantys ekspertai, energinio naudingumo, statybos ekspertai ir pastato savininkai.
Sistemos turi derėti
Svarbu paminėti, kad šiltinimo sistemos privalo būti sertifikuotos, t. y. turi būti naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu pažymėtos pastatų fasadų išorinio šiltinimo sistemos (angl. – ETICS). Architektūros ir statybos institute atliekami šių šiltinimo sistemų bandymai, siekiant įgyti Europos techninį liudijimą (ETL) – dokumentą, kurį išduoda Europos techninio įteisinimo įstaigos narys pagal šios organizacijos ir Europos Komisijos nustatytą tvarką.
Pagal reglamentą STR 2.01.10:2007 visos tinkuotos fasadų išorinio šiltinimo sistemos privalo turėti Europos techninį liudijimą (ETL) ir būti pažymėtos CE ženklu. Svarbu, kad sistemos sudedamosios dalys tarpusavyje derėtų, pavyzdžiui, turi derėti armavimo mišinio ir tinko įgerties bei vandens garų laidumo savybės. Viena svarbiausių sistemos savybių yra sistemos vandens įgertis po 1 val. ir 24 val. Jeigu sistemos vandens įgertis po 24 val. yra didesnė arba lygi 0,5 kg/m2, sistema papildomai privalo būti išbandyta, ar yra atspari šalčio ir atitirpinimo ciklams, nes daug vandens sugerianti sistema gali būti neatspari šalčio poveikiui.
Kita svarbi sistemos savybė – vandens garų laidumas. Armavimo mišinys ir tinkas, kai šiltinant naudojama mineralinė vata, turi būti laidesnis vandens garams, nei naudojant polistireninį putplastį. Šiltinimo sistemos vandens garų varža neturi viršyti 2,0 m lygiaverčio (ekvivalentinio) oro sluoksnio storio (Sd), naudojant polistireninį putplastį, bei 1,0 m, naudojant mineralinę vatą. Šiltinant mineraline vata, armavimo mišinys ir tinkas turi būti laidesnis vandens garams, nei šiltinant polistireniniu putplasčiu. Žiemą vandens garai pro išorės sienas skverbiasi iš patalpų į išorę. Mineralinė vata yra laidesnė vandens garams nei polistirenas, todėl, siekiant, kad drėgmė nesikauptų po tinkavimo sistema ir nesušaltų į ledą, virš mineralinės vatos esanti tinkavimo sistema turi būti laidesnė vandens garams. Tinkavimo sistema bus geresnė (ilgalaikiškesnė), jei bus mažesnė jos vandens įgertis ir didesnis garų laidumas. Taip pat labai svarbu, kad šių sistemų tiekėjai pateiktų ir aprašus, kaip tinkamai montuoti sistemas, nes tik tinkamai įrengta šiltinimo sistema atitiks esminius reikalavimus ir bus patvari ekonomiškai pagrįstą laikotarpį.
Pirmenybė – ekologijai
Ekorenovacija Europoje pripažinta gyvybiškai svarbia priemone, siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Europos ekspertų apklausa parodė, kad reikia skubiai atnaujinti Europos pastatus. Tačiau atlikti tyrimai atskleidė, kad nors dauguma ES šalių turi sudarytas šios srities programas, vis akivaizdžiau, jog, siekiant užsibrėžtų tikslų, to nepakanka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad, siekiant įgyvendinti nacionalinę 2050 m. anglies mažinimo programą, iki labai aukšto lygmens turėtų būti atnaujinta iki 600 tūkst. namų per metus. Iš tikrųjų pagal šį standartą kasmet atnaujinami (renovuojami) tik keli šimtai namų. Atnaujinant pastatus reikėtų atsižvelgti į apželdinimą, vandens surinkimo sistemas, saulės energijos panaudojimą, natūralias sienų apdailas, perdirbtų medžiagų (antrinių žaliavų) panaudojimą ir pan.
Keletas ekorenovacijos projektų pavyzdžių
• Inovacinis projektas Didžiojoje Britanijoje RFF (angl. Retrofit for the future). Įgyvendinimo tikslas – pasiekti ne daugiau kaip 17kg/(m2×metai) CO2 taršos ir neviršyti 115 kWh/(m2×metai) pirminės energijos sąnaudų, kurių reikia pastato energetikos sistemoms. Čia nėra specialių reikalavimų energijos sąnaudoms, reikalingoms šildant, tačiau jei pirminės energijos sąnaudų ribojimo tikslai būtų pasiekti, energijos sąnaudos, reikalingos šildant, turėtų siekti mažiau kaip 40 kWh/(m2×metai).
• Pasyviojo namo atnaujinimo standartas (EnerPHit) (tarptautinis statybos standartas). Tai savanoriškas standartas, nustatantis mažiau kaip 25 kWh/(m2×metai) energijos sąnaudų, reikalingų šildant, kai leistinas pastato oro laidumas iki 1 k/h (slėgių skirtumas 50 Pa).
• „Renovuok Europą“ (Europos pramonės vedama kampanija). Šios iniciatyvos sumanytojai vartoja terminą „visa apimanti renovacija“ (angl. deep renovation), kuri apima visus pastatus. Visapusiškai atnaujinant pastatą, turi būti taikomos arba įgyvendinamos visos įmanomos energiją taupančios priemonės. Įgyvendinus šią visa apimančią renovaciją, daugumos Europos pastatų energijos sąnaudos galėtų būti sumažintos nuo 60 iki 90 procentų.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje esama pastatų energijos tausojimo politika nėra nukreipta į visa apimančią individualių namų ekorenovaciją, ji sutelkta į atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimą gyvenamajame fonde. Lietuvoje 70–80 proc. šilumos energijos prarandama per šiluminius tinklus ir pasenusius bei neatnaujintus daugiabučius namus. Vykdant pastatų modernizaciją Lietuvoje reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į šilumos išsaugojimą, bet ir vykdyti visa apimančią modernizaciją, atsižvelgiant į antrinių žaliavų, ekologiškų medžiagų panaudojimą, jaukią ir sveiką gyvenamąją aplinką, kad pastatuose būtų naudojama kuo didesnė dalis energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip terminė, vėjo ar saulės energija. Pastatus jau dabar reikėtų atnaujinti iki A klasės (taip daro vokiečiai). Perdirbimas, antrinis panaudojimas ir energijos susigrąžinimas yra labai svarbūs mus supančiame pasaulyje, kaip ir pastangos siekiant, kad nebūtų projektuojant, atnaujinant ir eksploatuojant atsirandančių šiluminių ir techninių trūkumų bei pažeidimų. Žinoma, taikant tokį modernizacijos modelį, reikia investuoti daug daugiau lėšų, tačiau ekonominė grąža ir nauda aplinkai ir visuomenei būtų nepalyginamai didesnė.
FOTO:
DR. ROSITA NORVAIŠIENĖ,
KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotoja, Kauno technikos kolegijos docentė
