Rugsėjo 16-18 dienomis Vilniaus Geležinkelių muziejuje vykusių dirbtuvių metu buvo generuojamos Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos idėjos. Dirbtuvėse dalyvavo po atviro kvietimo atrinktos 6 Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos, kurias kuravo patyrę užsienio mentoriai.

Dirbtuvių mentoriais tapo trys patyrę urbanistai, kurių tarptautinė patirtis apima panašaus pobūdžio ir kompleksiškumo projektus kaip „Vilnius Connect“. Tarp jų – Londone veikiančios „AECOM Design + Planning“ direktoriaus pavaduotoja Anagha Mujumdar-Potbhare, kuri daugiau kaip 16 metų dirba su architektūros ir urbanistikos projektais Europoje, Kinijoje, Viduriniuose Rytuose ir Indijoje. Pastaruoju metu A. Mujumdar-Potbhare buvo vadovaujanti projektavimo komandos narė ruošiant pagrindinį „Battersea Power Station“ projekto planą.

Prie dirbtuvių mentorių komandos taip pat prisijungė mobilumo ekspertas Lucas London, kuris per savo 15-os metų karjerą dirbo prie įvairių mobilumo projektų, tarp jų – Niujorko Pasaulio prekybos centro mobilumo centras, Šanchajaus greitojo geležinkelio stotis ir daugelis kitų.

Trečiasis dirbtuvių mentorius – urbanistas Jerryt Krombeen, sukaupęs daugiau kaip 10 metų patirtį tiek dirdamas miestų planavimo srityje, tiek dėstydamas Amsterdamo Architektūros akademijoje. Pastaruoju metu jis dirbo prie Hamerkwartier teritorijos transformacijos projekto Amsterdame ir buvo atsakingas už 50 hektarų dydžio teritorijos funkcinis ir erdvinį planavimą, tarp jo darbų – taip pat šiaurės Amsterdamo viešųjų erdvių urbanistinė analizė ir kiti.

Kūrybinėse dirbtuvėse taip pat darbuosis urbanistai ir architektai iš „Bauland“ (Donatas Baltrušaitis, Agnė Dailidaitė), „Do architects“ (Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Domantas Baltrūnas), „Outofbox“ (Pēteris Bajārs, Ivars Kalvāns, Jānis Aufmanis), „MGMP“ (Milda Pacevičiūtė, Mindaugas Glodenis), „MMAP“ (Martynas Marozas, Viktorija Marozienė, Augustas Makrickas), „PUPA“ (Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Džiugas Lukoševičius), „Unitectus“ (Tauras Paulauskas, Povilas Čepaitis) ir kitų biurų.

Dirbtuvių metu vyko refleksinės sesijos, kurių metu sociologai, mobilumo ekspertai, nekilnojamo turto vystymo ekspertai, kultūros paveldo specialistai, urbanizuoto kraštovaizdžio specialistai dalinosi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip geriausia pertvarkyti dabartinę Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją į gyvybingą ir daugiafunkcę miesto dalį. Rugsėjo 17 d. surengta interaktyvi kūrybinė sesija, kurios metu bendruomenių atstovai,  visuomenininkai identifikavo vietos bendruomenių poreikius ir lūkesčius vystomai teritorijai, siūlė, kaip pagerinti susisiekimo ryšius, atnaujinti esamas ir kurti naujas viešąsias erdves, diskutavo apie galimas veiklas ir  paslaugas teritorijoje. Šios sesijos rezultatų aptarime dalyvavo ir pagrindinėse kūrybinėse dirbtuvėse dirbę architektai, mentoriai, specialistai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

„Daugialypis kūrybinių dirbtuvių procesas įtraukė beveik 50 žmonių, greta architektų, urbanistų – ir Savivaldybės, Geležinkelio ir Autobusų stočių atstovus, aplinkinių bendruomenių aktyvistus, projektų vystytojus, architektūros studentus. Daug dėmesio skirta dialogo kūrimui ir bendrų sąlyčio taškų suradimui, bendrų tikslų išgryninimui“ sako projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.

Kūrybines dirbtuves „Lietuvos geležinkelių“ pavedimu organizavo Lietuvos architektų sąjunga.

Dirbtuvės – pirmas žingsnis įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą, kuriuo ketinama pertvarkyti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir joje įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą, išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.

Lietuvos architektų sąjungos informacija ir nuotr.