Vienas įspūdingiausių Vokietijos kraštovaizdžių – Reino upės slėnis, kurio aukštuose šlaituose stūkso dešimtys senovinių pilių ir tvirtovių bei jų griuvėsių. Keliauti čia vilioja švelni gamta, prakilnaus skonio vynas, istorija ir legendos. Šis upės slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl unikalaus geologinio, istorinio, kultūrinio ir pramoninio paveldo derinio. Nuostabus šio siauro slėnio kraštovaizdis daro jį vieną svarbiausių Vokietijos turistinių vietovių, taip pat žinoma dėl nuostabaus vyno, kuris populiarus nuo senovės Romos laikų.
Gamtos dovana
Reino tarpeklis, arba Aukštutinis Reino vidurupio slėnis, – tai 65 km atkarpa tarp Koblenco ir Bingeno prie Reino, besidriekianti Reino krašto-Pfalco ir Heseno žemėse. Kažkada virš Reino čia didingai stūksojo daugiau nei 40 pilių, vienos jų dabar paverstos prabangiais viešbučiais, restoranais, muziejais ir suvenyrų parduotuvėmis, kitos vilioja paslaptingais griuvėsiais. Nuo senų alėjų pilių parkuose ir vynuogynų terasų upės šlaituose atsiveria nepakartojama Reino slėnio panorama.
Tarpeklyje vyrauja specifinis mikroklimatas, todėl šioje vietovėje net augalams gamta sukūrė išskirtines sąlygas, kuriose įsikūrė unikalių rūšių augalija, kitur regione neaptinkama. Regiono uolienas daugiausia sudaro skalūnai. Smarkiai deformuotas kalnų tarpeklis suspaudęs Reino upę tarp 200 m aukščio stačių šlaitų ir uolų.
Garsiausia iš jų yra Lorelei (vok. Loreley) – stati, 132 m aukščio uola dešiniajame Reino upės krante, vidurupio slėnyje. Ji yra apie 50 km į vakarus nuo Frankfurto prie Maino ir tiek pat į pietus nuo Koblenco. Uola sukelia aidą ir yra susijusi su legenda apie gražią mergelę Lorelei, kuri iš nevilties metėsi į Reiną dėl neištikimo mylimojo ir virto sirena, viliojančia žvejus į pražūtį. Mat tai viena siauriausių Reino upės vietų, o labai stiprios srovės ir požeminės uolos šioje upės atkarpoje sukėlė daug nelaimingų atsitikimų. Lorelei savo kūriniuose apdainavo ne vienas poetas, jai sukurta daugybė literatūros kūrinių ir dainų.
Nuotr. Photochrom, LC-DIG-ppmsca-00866
Istorinis kelias
Reinas buvo svarbus prekybos kelias į Vidurio Europą nuo priešistorinių laikų, o vidurinis Reinas buvo viduramžių Šventosios Romos imperijos širdis ir užtikrino tautų kultūrinius mainus tarp Viduržemio jūros ir Šiaurės šalių. Klestėjimo laikais tai buvo vienas svarbiausių transporto kelių ir prekybos regionų Europoje bei pasaulyje.
Nuo Romos imperijos laikų iki XIX amžiaus upe buvo plukdomos didelės vertės prekės, bet palyginti nedidelės apimties, tačiau nuo XIX amžiaus antrosios pusės upe plukdomų prekių kiekis labai išaugo. Pigus vandens transportas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios prie upės sparčiai kūrėsi pramonė.
Bėgant laikui Reino krantuose pastatyta daugybė pilių, upės slėnis buvo svarbus Šventosios Romos imperijos regionas. Palei jos krantus išaugo daugybė nedidelių gyvenviečių. Daug šių senų, mažų miestelių saugo istorinį paveldą.
Dabar Reino vandenimis plaukioja ir transporto, ir turistiniai kruiziniai laivai. Pilys ir jų griuvėsiai ypač traukia upe keliaujančių šiandienos kruizinių laivų dėmesį. Jo kraštovaizdis tapo esminiu Vokietijos įvaizdžiu.
Nuotr. romantischer-rhein.de
Reino vynų taurė
Vidurio Reino slėnis – viena iš pagrindinių Vokietijos vyno šaltinių. Stačių šlaitų terasose, nukreiptose į pietus, šimtus metų auginamos vynuogės, o vietovė garsėjo dėl savo unikalaus vyno. Dauguma šių vynuogynų priklauso Vidurinio Reino vyno regionui ir kilę iš Reino upę supančių slėnių Vokietijoje. Bet pavadinimas „Reino vynai“ nėra oficiali nuoroda į vyno regioną. Tai daugelio baltojo vyno rūšių, gaminamų slėnyje, apibūdinimas.
Bene geriausiai žinomas iš baltojo Reino vyno yra rislingas – šios veislės vynuogės yra pagrindinės iš Vokietijoje auginamų baltųjų vynuogių, bet Reino upės slėnyje taip pat auginama daugybė kitų veislių vynuogių, iš kurių gaminamas baltasis vynas. Uolėtas dirvožemis ir vėsi temperatūra didžiojoje upės slėnio dalyje vynuogėms suteikia mineralinių natų ir ryškaus rūgštingumo. Reinas turi daugybę intakų, kurie sudaro daug skirtingų vyno regionų slėnyje. Kiekvienas skiriasi geologija ir klimatu.
Nuotr. Jorg Greuel
O vyndarių šeimos čia įsikūrusios šimtus metų. Vyndarių Jostų šeima jau 180 metų augina baltas ir raudonas vynuoges stačiuose šlaituose aplink Bacharacher Hahn – garsųjį Reino slėnio vynuogyną, kurio nuolydis – 60 procentų. Šešios šeimos kartos kaupė „Toni Jost“ rislingo gamybos patirtį.
Vyno daryklos „Matthias Müller“ valdomo 17 ha vynuogyno istorija siekia 300 metų, jis dengia stačias kalvas palei didžiausią Reino upės vingį. „Didinger“, „Weingart“, „Ratzenberger“ ir kitiems vyno gamintojams priklausantys vynuogynai puošia Reino šlaitus ir duoda puikų derlių, o darbas vynuogynuose reikalauja daug rankų darbo.
Vyno mėgėjai keliauja degustuodami vyną iš vieno regiono Reino upės slėnyje į kitą, apsistodami vynuogynuose ir vyno daryklose, kur gali paragauti vyno per degustacijas istoriniuose skliautuotuose vyno rūsiuose, o apsistoti apartamentuose, iš kurių atsiveria nuostabūs vaizdai į vynuogynus ant Reino šlaitų.
Nuotr. vdp.de
Pilys virš upės
Reino vidurupio tarpeklis driekiasi į pietus nuo Koblenco – seniausio Vokietijos miesto, įsikūrusio ten, kur Mozelio upė įsilieja į galingąjį Reiną, kurio šlaituose ant aukštų kalvų stūkso galingos istorinės pilys.
Marksburgas – vienintelė pilis ant Reino upės šlaitų, kuri niekada nebuvo sunaikinta. Tai tipiškas viduramžių šedevras su stilingu interjeru – didžiąja gotikine sale, koplyčia, miegamaisiais kambariais, joje yra vyno rūsys ir arklidės. Pilis iškilusi aukštai ant kalno rytiniame Reino krante, virš nedidelio vaizdingo senovinio Braubacho miesto, kurios senovinėse gatvelėse tebestovi viduramžių rąstiniai pastatai. Pastatyta 1117 metais pilis stiebiasi aukštyn keturiais aukštais koplyčios bokštais.
Reinšteino pilis yra apie 300 m virš upės, ją supa kvapą gniaužančio grožio kraštovaizdis. Šioje pilyje įspūdingiausia pastato dalis – Riterio salė. Tai – puošni menė, kurią puošia didžiulis vitražas ir trimačiai paveikslai.
Nuotr. Alamy stck photo
Reinfelso pilies griuvėsiai – didingiausi ir įdomiausi ant Reino krantų. Įspūdingas apkasų ir tunelių labirintas kviečia pasisemti nuotykių, romantikos, o pilies muziejus, įrengtas buvusioje koplyčioje, pasakoja istoriją ir legendas.
Katzo pilį mėgstama vadinti Katės pilimi. Didingo architektūrinio stiliaus pilis grakščiai stovi ant atbrailos, žvelgianti savo langais į upę pasroviui ir itin įspūdingai atrodo plaukiant upe. Pilis yra kompaktiško suplanavimo, joje yra įspūdinga didžioji salė ir masyvus 40 metrų aukščio bergfridas kalnų pusėje. Svarbus faktas, kad 1435 metais Katzenelnbogeno grafai pirmieji čia, savo vynuogyne, pasodino ‘Riesling’ veislės vynuoges.
Mauso pilis taip pat niekada nebuvo sugriauta. Šią pilį 1356 metais pradėjo statyti Tryro arkivyskupai ir tęsė kurfiurstai. Buvo siekiama įgyvendinti įgytas Reino upės rinkliavos teises ir apsaugoti Triero sienas nuo Katzenelnbogeno grafų, kurie pastatė Katzo ir Rheinfelso pilis. Katzo (katės) ir Mauso (pelės) pilys logiškai buvo priešiškos, šnipinėjo viena kitą, buvo juokaujama, kad „katė nori suėsti pelę“. Šiandien Mause voljeruose gyvena sakalai, pelėdos ir ereliai, o lankytojams leidžiama stebėti paukščius.
Stolzenfelso pilis, XIX amžiuje tapusi įstabiais gotikinio atgimimo stiliaus rūmais, stovi kairiajame Reino krante. Iš rūmų terasos atsiveria nuostabus vaizdas į Reino slėnį. Buvusi viduramžių tvirtovė nuo 1259 metų buvo naudojama kaip įtvirtinimai Reino upės muitinei apsaugoti, kur laivai turėjo sustoti ir mokėti rinkliavas. 1689 metais per Devynerių metų karą prancūzai tvirtovę sunaikino. Jos griuvėsius po pusantro šimto metų Koblenco miestas padovanojo Prūsijos kronprincui Frydrichui Vilhelmui, kuris pilies vietoje atstatė gotikinius rūmus. Dabar pilis ir jos parkai atnaujinti ir atviri visuomenei.
Nuotr. pexels.com
Pfalzgrafenšteino pilis stovi pačiame Reino upės viduryje esančioje nedidelėje saloje. Ši nedidelė pilis anksčiau buvo naudojama kaip muitinė.
Kloppo pilis iškilusi ant kalvos viršūnės virš Bingeno prie Reino. Ši kalva kadaise buvo gynybinės pilių juostos dalis. Pirmoji pilis šioje vietoje buvo iškilusi dar romėnų valdymo laikais, o viduramžių pilis buvo pastatyta XIII amžiuje. Nors ji vėliau kelis amžius nyko, buvo sugriauta ir perstatyta, vėl atstatyta ir šiandien šioje pilyje įsikūrusi miesto taryba ir mero rezidencija.
Stahlecko pilis kaip pietinis forpostas iškilo saugoti tolimą arkivyskupiją, o apie 1135 metus ji įgijo dabartinį pavidalą, bet vėliau buvo kelis kartus sugriauta per karus. Pagaliau 1925 metų pradžioje buvo nuspręsta pilyje statyti jaunimo nakvynės namus ir ji iki šiol tam naudojama, tapusi vienais populiariausių jaunimo nakvynės namų regione.
Lahnecko pilis – tai klasikinis Reino romantizmo pilių pavyzdys – viduramžių tvirtovė. XIII amžiuje pilis iškilo ant stačios uolos virš Lahno upės santakos su Reinu. Ši pilis priklauso privačiam savininkui, tačiau joje galima apsilankyti.
Schönburgo pilis taip pat priima svečius – ji tapo prabangiu viešbučiu. Tai tikrai karališkas poilsis romantiškoje, istorija alsuojančioje aplinkoje, nuostabus pilies sodas, kuriame galite pasivaikščioti, taip pat restoranas, kurio terasoje išgersite taurę vokiško vyno, grožėdamiesi Reino slėnio peizažu.
Soonecko pilis gerai matoma iš kruizinių laivų ir jos vaizdas gniaužia kvapą. Įdomiausia pilies dalis neabejotinai yra Riterio salė.
Liebenšteino pilis yra aukščiausia pilis Vidurio Reino slėnyje Vokietijoje. Tai dar viena graži pilis, paversta prabangiu viešbučiu ir restoranu aukštai virš Reino upės. Pilyje išsaugota viduramžių, karalių ir riterių laikų atmosfera.
Šterrenbergo pilis nuo Liebenšteino pilies atskirta akmenine siena – šios dvi pilys buvo žinomos kaip „priešiški broliai“ ir yra vienintelės pilys Reino regione, kurios yra taip arti viena kitos. Tai dar vienas gražus viešbutis. „Baltoji pilis“ yra senesnė iš dviejų „priešiškų brolių“. Pastatyta 1190 metais ji yra viena iš seniausių Reino slėnio pilių. 1968–1978 metais ji buvo iš dalies perstatyta gotikiniu stiliumi. Pilies taverna su malonia panoramine terasa kviečia stabtelėti ir pasigrožėti Reino vaizdais.
Nuotr. romantischer-rhein.de
Vienas geriausių būdų pamatyti Reino upės slėnio grožį yra kruizas laivu. Nuo laivo denio galima pamatyti nuostabias pilis ir viduramžių miestus upės šlaituose iš visiškai naujos perspektyvos, taip pat aplankyti daugybę įspūdingų pilių, vynuogynų, gėrėtis įspūdingu kraštovaizdžiu.
Reino vidurio pilis galima pasiekti ir automobiliu ar traukiniu. Apie 65 km kelias iš Koblenco į Bingeną vingiuoja palei pat upės vagą, todėl atsiveria nuostabūs vaizdai. Važiuojant traukiniu vaizdingu Reino slėnio geležinkelio maršrutu, galima patogiai sėdėti ir stebėti pilis. Keliaujant iš Koblenco į Bingeną, Reino upė bus kairėje traukinio pusėje, o keliaujant iš Bingeno į Koblencą – dešinėje, todėl tereikia žinoti, kurioje pusėje traukinyje atsisėsti prie lango ir mėgautis nuostabiu vaizdu.
