Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko analizę, kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės, taip pat kiek jo nenaudoja, kiek nori parduoti ir kiek parduoda. Duomenis šiai analizei teikė pačios savivaldybės – svarbu paminėti, kad tokie duomenys nėra kaupiami ir analizuojami centralizuotai.
Pagal gautus rezultatus matyti, kad savivaldybės tvarkosi labai skirtingai – vienos savo nekilnojamojo turto (NT) valdymą efektyvina, kitoms tai padaryti sekasi sunkiau.
Kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės?
Vienam gyventojui 2015 m. pab. teko beveik 4 m2 savivaldybių nuosavo turto. Suprantama, kad pagal bendrą plotą daugiausia NT turėjo sostinė – 1 612 tūkst. m2 (arba 297 m2 šimtui gyventojų). Kauno m. savivaldybei priklausė1 122 tūkst. m2 pastatų ir patalpų, t. y. 372 m2 šimtui gyventojų, Klaipėdos m. – 635 tūkst. m2, arba 407 m2 šimtui gyventojų.
Žiūrint pagalšimtui gyventojųtenkantįplotą, labiausiai išsiskyrėmažosios savivaldybės – KazlųRūda (2 306 m2), Druskininkai (1 049 m2), Visaginas (1 044 m2). Vienas paaiškinimų yra tai, kad, nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio, administracija turi bazinių patalpų, kurių plotas, skaičiuojant santykinai gyventojų skaičiui, tampa didesnis.
Tačiau kelios savivaldybės nebuvo susiskaičiavusios, kiek pastatų ir patalpų joms priklauso. Akivaizdu, kad neįmanoma efektyviai valdyti turto, net nežinant, kiek jo tiksliai yra. Todėl būtina ne tik vesti nuosekliąnuosavųpatalpųir pastatųapskaitą, bet ir analizuoti, kokiašio turto nauda savivaldybei, stebėti vertės pokyčius.
Kiek turimo turto savivaldybės nenaudoja?
2015 m. pab. nenaudojamas turtas sudarė beveik 0,5 mln. m2, arba 4,2 % visų savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Palyginkime – tai atitinka 70 futbolo aikščių plotą.
Daug tai ar mažai –nėra svarbu, nes savivaldybės apskritai neturėtų disponuoti nenaudojamu turtu. Jį reikėtų parduoti arba išnuomoti. Nes kuo daugiau nenaudojamo turto, tuo labiau „konservuojama“ vertė, prarandamos potencialios pajamos. Be to, dažnai nenaudojamiems pastatamsišlaikyti vis vien reikia skirti lėšų.
Lyginant su visomis nuosavomis patalpomis, nenaudojamo turto daugiausia buvo mažesnėse savivaldybėse – Pakruojo r. (20,8 %), Visagino (17,5 %), Rietavo (14 %), Kalvarijos (13,6 %). Tarp didžiųjų savivaldybių (pagal tankį) didžiausia nenaudojamo turto dalis buvo Panevėžio m. (6,1 %) ir Vilniaus m. (5,5 %) savivaldybėse. Yra ir puikių pavyzdžių – trys savivaldybės (Rokiškio r., Marijampolės ir Kėdainių r.) atsakė neturinčios nenaudojamo turto. Tačiau buvo ir tokių, kurios nežinojo, kiek nenaudojamo NT turi.
Kiek turto savivaldybės nori parduoti?
Puiku, kad dalis savivaldybių pačios imasi spręsti nenaudojamo nekilnojamojo turto problemą.Iš viso 2015 m. pab. 5 % savivaldybių nuosavo ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Paprastai į šį sąrašą įtraukiamos nenaudojamos patalpos, bet gali būti įtraukta ir naudojamų.
Didžiausią turimo NT (pastatų ir patalpų) dalį – daugiau kaip pusę – į parduodamų objektų sąrašą buvo įtraukusi Pakruojo r. savivaldybė. Iš kitų mažesniųjų savivaldybių palyginti daug turto planavo parduoti Kauno r. (18,3 %), Jurbarko r. (17,6 %), Druskininkų (16,6 %) ir Rietavo (15,6 %) savivaldybės. Na, o Kalvarijos savivaldybės parduodamų objektų sąrašas 2015 m. pab. buvo tuščias. Mažą dalį turto taip pat ketino parduoti Kazlų Rūdos (0,5 %), Vilniaus r. (0,8 %), Joniškio r. (1 %), Radviliškio r. (1,1 %) savivaldybės. Didžiųjų savivaldybių grupėje į parduodamų objektų sąrašą daugiausia NT buvo įtraukta Šiaulių m. (26,4 %). Sostinėje ši dalis sudarė 4,3 %. Mažiausiai turimo turto norėjo parduoti Klaipėdos miestas – vos 0,2 %.
Čia svarbu atsižvelgti irįtai, kiek savivaldybėturi nenaudojamo turto. Pavyzdžiui, palyginus su kitomis, gana daug nenaudojamų pastatų ir patalpų turi, tačiau parduoti nori nedaug Vilniaus m., Vilniaus r., Palangos m., Švenčionių r. ir dar keturios savivaldybės. Būtent joms labiausiai reikėtų įsivertinti turto panaudojimo efektyvumą. Daugiausia savivaldybių patenka į grupę tų, kurios turi palyginti nedaug nenaudojamų patalpų, bet nedaug ir nori parduoti.
Kiek turto savivaldybės parduoda?
Per 2015 m. buvo parduota 85 tūkst. m2 savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Lyginant su 2014 m. pab. parduodamų objektų sąraše esančiu plotu, 2015 m. iš didžiųjų savivaldybių daugiausia pardavė Šiauliai – 32,2 %. Klaipėdos m. savivaldybėje šis santykis sudarė beveik 9 %, sostinėje – beveik 8 %.
Devynios mažosios savivaldybės 2015 m. nepardavė jokio sau priklausančio nekilnojamojo turto – pastatų ir patalpų. Viešasis aukcionas gali neįvykti, jei jame nedalyvauja nė vienas potencialus pirkėjas.
Kaip efektyvinti nuosavo NT valdymą?
Efektyvus turto valdymas reiškia, kad susiję sprendimai turi teikti maksimalią naudą visuomenei. Racionaliam turto valdymui būdingas nešvaistymas. Taigi savivaldybėms turėtų priklausyti tik tiek pastatų ir patalpų, kiek užtenkajųfunkcijomsįgyvendinti.
LLRI analizė atskleidė, kad savivaldybės, kaip turto valdytojos, elgiasi nevienodai – vienos skuba atsisakyti pastatų ir patalpų ieškodamos efektyvesnių sprendimų, kitos nei pačios naudoja, nei kitiems duoda.
Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas (galbūt ir nenorėjimas) efektyviai tvarkytis su nekilnojamuojuturtu savivaldybėms kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos būtų galima skirti žmonių gerovei didinti, o ne išlaikyti pastatams, kurių dalis, kaip parodė analizė, yra net nereikalingi. Vienintelis receptas savivaldybėms – vesti nuoseklią apskaitą, analizuoti vertės pokyčius ir kelti sau klausimą, ar efektyviai valdomas turimas turtas, nenaudojamą parduoti sparčiau.
