Projekto organizatorė Jelena Lebedeva, atstovaujanti VšĮ „Baleto fondas“, ir generalinio projekto rėmėjo – tarptautinės įmonės „Peri“ – komanda, nenuleisdami rankų pusę metų dirbo ir kūrė renginio infrastruktūros koncepciją, į kurią įėjo plūduriuojančios Galvės ežere scenos statyba bei parterio žiūrovams pakrantėje konstravimas.

Plūduriuojanti scena ir žiūrovų parteris buvo montuojami bei išmontuojami net 20 dienų. Abi konstrukcijos buvo montuojamos naudojant standartinę „Peri“ įrangą, kuri dažniausiai naudojama tiltams, monolitinių konstrukcijų pastatams statyti bei renovuoti. Dėl įrangos universalumo buvo galima suprojektuoti ir sumontuoti plaukiojančią sceną ir žiūrovų tribūną.

560 m² scena buvo konstruojama vandenyje, 30 m atstumu nuo pakrantės, gylis – nuo 4 iki 8,5 metro.

Scenos konstrukciją sudarė keturi pagrindiniai konstrukciniai komponentai: statybiniai pantonai, RCS metalinės sijos, GT24 medinės sijos ir trijų sluoksnių paklotas. Iš viso panaudota 60 t įrangos. Visa konstrukcija suprojektuota taip, kad montuojant nereiktų atlikti jokių virinimo ar pjovimo darbų, ji sumontuota naudojant varžtus arba kaiščius. Iš viso buvo panaudoti šeši pantonai, naudojami įvairiems statybos darbams ant vandens, kiekvieno jų keliamoji galia – 20 tonų. RCS metalinės sijos dažniausiai naudojamos kaip darbo saugos priemonė dideliame aukštyje apsauginių skydų konstrukcijoms, statant aukštus pastatus. GT24 sijos ir trijų sluoksnių paklotas – klasikinės perdangos elementai. Scena, kurią montavo šešių žmonių brigada, neturėjo kulisų (buvo įrengti tik nedideli kambariukai, kad šokėjai galėtų laikinai išeiti iš scenos spektaklio metu), turėklų ir stogo. Tai užtikrino panoraminį scenos vaizdą iš bet kurios sėdimosios vietos bei atitiko renginio idėją – pasitelkti vien tik Trakų gamtos ir architektūros dekoracijas, sukuriant viziją, jog „gulbės“ šoka tiesiog ant vandens paviršiaus. Plūduriuojančią sceną dešiniajame krašte su krantu jungė specialiai pastatytas tiltas, kuriuo trupė žengė į sceną. Vienu metu tilteliu ėjo 50 dalyvių. Jis buvo toks stabilus, kad atlikėjai jautėsi lyg eidami ant žemės.

Parteris, kuriame telpa 3 500 žiūrovų, pakrantėje buvo statomas šešiomis pakopomis. Tai leido žiūrovams patogiai susėsti bei puikiai matyti veiksmą scenoje ant vandens. Visas parteris buvo sumontuotas vien tik iš „Peri Up Rosett“ pastolių sistemos elementų. Parterio ilgis – 120 m, plotis – 15 metrų. Parterio statybai sunaudota 55 t įvairių „Peri Up“ pastolių sistemos elementų. Parterio montavimo darbus atliko keturių žmonių komanda.

Visai įrangai atvežti ir išvežti reikėjo 42 krovininių automobilių. Didžiausi logistikos iššūkiai: nestandartinio dydžio statybinių pantonų atvežimas į Trakų irklavimo bazę, didelis krovininių automobilių srautas. Įranga buvo vežama tam tikra seka, kad nestotų scenos ir parterio statybos darbai.

Svarbu pabrėžti, kad nors šiam projektui sukurta scena yra novatoriškiausia praktinė patirtis ir niekada neturėjo analogų Lietuvoje, apsieita be jokių nesklandumų. Scenos matmenys, stabilumas, patvarumas, danga ir estetinis apdirbimas atitiko visus Latvijos nacionalinio baleto meno vadovo Aivaro Leimanio, organizatorių bei saugos reikalavimus. Nuostabaus grožio reginys gamtoje bei sudėtingi techniniai sprendimai nepaliko abejingų: rezultatas viršijo bet kokius lūkesčius.

Manoma, kad ši koncepcija taps nauja gražia tradicija Lietuvoje ir sulauks vis daugiau žiūrovų bei įvairių valstybinių institucijų dėmesio.