Sensoriniai kambariai vis dažniau tampa neatsiejama įvairių ugdymo įstaigų ir organizacijų dalimi, siekiant sukurti aplinką, kurioje galima atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir lavinti pojūčius. Viena iš tokių iniciatyvų – sensorinių kambarių įrengimas ugdymo įstaiguose, kuriuos kuria UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) įmonė. Tokios aplinkos poreikis kyla iš visuotinio įtraukiojo ugdymo tendencijų ir augančio suvokimo, kad subalansuoti pojūčiai padeda geriau susikoncentruoti, mažina emocinę įtampą bei didina bendrą gerovės jausmą.

Sensoriniai kambariai yra ypač vertingi ugdymo įstaigose, kur jie padeda vaikams reguliuoti emocijas, mažinti stresą ir lavinti sensomotorinius įgūdžius. Šios erdvės kuriamos taip, kad skatintų pojūčių integraciją ir būtų pritaikytos individualiems vaikų poreikiams. Tai ypač svarbu vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes tinkamai parinkti sensoriniai elementai padeda gerinti koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir bendrą savijautą. Šių kambarių įrengimo patirtis paskatino BMK įmonę pagalvoti apie jų taikymą ir kitose aplinkose, kuriose žmonės patiria stresą ir didelį informacijos srautą.

Projektuojant sensorinį kambarį, BMK įmonės pagrindinis tikslas buvo sukurti raminančią aplinką, kuri kartu padėtų suvaldyti skirtingų pojūčių moduliacijos iššūkius. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamos įvairios priemonės:

• Lytėjimo ir proprioceptinę sistemą lavinančios priemonės, tokios kaip taktiliniai paviršiai, balansinės platformos ir pasunkintos priemonės.
• Šviesos terapijos elementai, įskaitant projektorius, šviesos pluoštus ir kitus vizualinius sprendimus, kurie padeda reguliuoti regos stimuliaciją.
• Minkšti baldai, sukuriantys jaukią ir saugią aplinką, mažinančią įtampą.
• Garsą skleidžiančios ir sugeriančios priemonės, įskaitant akustines kėdes ir interaktyvius garsų įrašymo skydelius.

Interjero sprendimuose svarbiausi kriterijai buvo akustika, apšvietimas ir tinkamos medžiagos. Garso izoliacija užtikrina, kad erdvė būtų atskirta nuo išorinių trikdžių, reguliuojamos apšvietimo sistemos leidžia keisti kambario atmosferą pagal poreikius, o saugios ir įvairių tekstūrų medžiagos padeda lavinti lytėjimo pojūčius.

Kuriant šią erdvę, siekta sukurti harmoningą ir saugią aplinką, kurioje galima būtų nusiraminti, tačiau kartu būtų stimuliuojamos pagrindinės pojūčių sistemos. Balansinės priemonės lavina vestibiuliarinę sistemą, pasunkintos antklodės ir spaudimo priemonės padeda suvokti kūną, reguliuojamas apšvietimas veikia regos suvokimą, o muzikinės terapijos elementai stiprina klausos integraciją. Visais atvejais buvo bendradarbiaujama su ergoterapeutais, kurie parinko tinkamiausią įrangą ir pateikė rekomendacijas dėl jos naudojimo.

Architektūriniai sprendimai buvo orientuoti į pojūčių balansą, kad kambarys ne tik padėtų atsipalaiduoti, bet ir skatintų sensorinius potyrius. Išmaniosios apšvietimo sistemos leidžia reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvas, o terapinės muzikos sprendimai padeda gerinti emocinę savijautą.

Nors sensorinis kambarys šiuo atveju nėra tiesiogiai skirtas IT sektoriaus darbuotojams, galima įžvelgti tam tikras sąsajas. Technologijų integracija leidžia lanksčiai keisti kambario atmosferą, o inovacijų diegimas padeda užtikrinti, kad ši erdvė būtų pritaikoma įvairiems poreikiams. Be to, IT sektorius yra viena iš sričių, kuriose darbuotojai dažnai susiduria su didele protine įtampa, todėl tokios sensorinės erdvės gali tapti puikia atsipalaidavimo priemone.

Sensoriniai kambariai tampa vis svarbesne aplinkos dalimi ne tik ugdymo įstaigose, bet ir kitose srityse, kur žmonės patiria didelį informacijos srautą ar emocinį krūvį. Jų universalumas leidžia pritaikyti šias erdves pagal skirtingus poreikius, užtikrinant geresnę emocinę ir fizinę savijautą.