Rusijos urbanizacija galėtų tapti atskiru puslapiu architektūros istorijoje. Masinė daugiabučių plėtra turi savą specifiką. Tokie namai kuria gyvenimo stilių, komforto lygį. Kiekvienas istorijos etapas buvo paženklintas eksperimentais ir laimėjimais, kurie padeda suprasti standartinį Rusijos būsto pobūdį, o tokių daugiabučių namų konstrukcijos buvo laikytos geriausiomis istorijoje.
1917 m. Spalio revoliucija sukėlė nemažai pokyčių Rusijos būsto politikoje. Vieni dekretai sekė kitus ir turėjo įtakos vadinamiesiems bendruomeniniams apartamentams atsirasti. Valstybei priklausantis turtas pradėjo skaičiuoti didesnę dalį viso šalies būsto fondo ir statybos projektų. 1920 m. prasidėjo naujos rūšies pigių būstų statybos era.
TSRS Valstybinis statybos komitetas pirmą kartą istorijoje pradėjo kurti standartinio namo pavyzdį. Tiesa, nors 1935 m. jau buvo patvirtintas generalinis Maskvos miesto planas su teritorijomis, skirtomis sodo namams, kaip juos tada vadinta, iki 1949 m. mieste plėstos gatvės, todėl dauguma projektų buvo vykdomi pagal individulius projektus. Tai užtikrino šiokią tokią architektūros įvairovę. 1949 m. buvo atmesta bet kokia atskiro dizaino koncepcija ir pereita prie masinių standartinių būsto tipų. Didžiausias šio laikotarpio laimėjimas – gamyklose statomos konstrukcijos, užuot jas stačius statybų aikštelėje. Tai pagreitino procesą. Tad daugiabučiui iškilti kartais užtekdavo vos 12 dienų.
Standartinis daugiabutis – penkių aukštų namas, sudarytas iš trijų sekcijų. Pirmieji aukštai skirti parduotuvėms, kitos keturios – gyvenamosios erdvės. Rūsys ir laiptinės dekoruotos surenkamosiomis plytelėmis. Vienintelė apdaila – kelios skulptūros arba raižiniai.
1955–1960 m. – Chruščiovo formulė
Deja, tokie butai nebuvo užtektinai kompaktiški, todėl 1955 m. į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui su pažadu: „Kiekvienai šeimai atskiras butas!“, pradėta taikyta nauja kompaktiškų butų era. Jie daug paprastesni, mažiau architektūros elementų, pigesnė statyba. Buvo nuspręsta naudoti laisvus žemės sklypus didelių ir pigių gyvenamųjų rajonų plėtrai.
Tuo metu buvo tikėtasi, kad šie lyg kaladėlės sustatyti blokai stovės ne ilgiau nei 20 metų. Iki 1980–ųjų vyko didžiausia daugiabučių namų mikrorajonų plėtra. Pagal Maskvos modelį daugiabučiai buvo statomi ir kituose miestuose, pradedant Ryga, Talinu, baigiant Alytumi ar Mažeikiais. Kiekvienas tokio buto savininkas turėjo vieną vietą automobiliui (tiesa, automobilį retas kuris turėjo), rūsį – dažniausiai su betoninėmis grindimis, mažą virtuvę, kelių kvadratinių metrų vonią ir kelis nedidelius kambarius.
Šiuolaikinė era
1991–2018 m. laikomi šiuolaikine era. 1991 m. – lūžio metai, po kurių prasidėjo naujas Rusijos būsto rinkos formavimasis. Šalyje šlovintas individualių projektų sugrįžimas. Todėl pradėtos masiškai naudoti įvairios dekoracijos.
Būsto rinka vystėsi gana nesistemingai. 1997 m. inicijuota būsto reforma, kurios pagrindinis tikslas – atsisakyti priemiesčių plėtros, o skatinti gyventojus keltis į miestų centrines dalis. 2000 m. atsirado integralių naujų teritorijų projektų.
Kaip skelbia portalo „Archdaily.com“ korespondentai, Rusijoje iki šiol ieškoma vis naujų pastatų apartamentams įrengti. Kai kurie tokių bandymų jau pertvarkomi.
Galimybė privatizuoti butus tapo poslinkiu Rusijos būsto rinkoje. Šiandien daugiau kaip 85 % būstų yra privačių piliečių nuosavybė. Didžioji dalis jų apklausiami nurodo, kad didžiausios būsto problemos: priemiesčio migracija, viešųjų erdvių trūkumas, ribotos laisvalaikio galimybės priemiesčiuose, t. y. neišvystyta infrastruktūra.
