Singapūre duris atvėrė naujas nacionalinio universiteto pastatas, kuris energijos suvartos tik tiek, kiek pats jos pagamins, – skelbia „CNN Business“. Ir tai yra jau 500-asis komercinis pastatas, nevartojantis energijos, pasaulyje.
Ant šešių aukštų mokyklos stogo įrengta 1200 saulės kolektorių, kurie per metus turėtų generuoti apie 500 megavatų energijos. Kaip teigia mokyklos dekanas Lam Khee Poh, tai yra daugiau nei universiteto bendruomenė suvartoja.
Bet koks elektros energijos kiekis gali būti generuojamas, tiekiamas į mokyklos pagrindinį elektros tinklą, perteklius nukreipiamas ir panaudojamas miesto reikmėms.
„Viskas yra prijungta prie tinklo. Kiek surenkame energijos, išnaudojame, o visą likusią energiją tiekiame šalia esantiems statiniams“, – sakė Lam.
Statinys suprojektuotas bendradarbiaujant „Serie Architects“ ir Singapūro studijos „Multiply Architects“ grupėms. Šio pastato projektuotojai siekė, kad energijos poreikį ištisus metus patenkintų ir subalansuotų įdiegtos saulės kolektorių sistemos ant stogo. Pastate kaip papildoma priemonė bus įdiegta visa galybė energiją taupančių sistemų, įskaitant ir rekuperacinę vėdinimo, kuri mažins ir šilumos nuostolius. Elektros sunaudojimas pastate bus sumažintas pasirenkant elektrą tausojančius prietaisus ir tinkamas statybines medžiagas – kokybiškos šilumos izoliacijos ir energiškai efektyvių langų derinį.
Biofilinis dizainas: kodėl gamta gali būti gera investicija
Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos duomenimis, Praėjusiais metais pasaulyje buvo tik 500 „nulinės energijos“ komercinių pastatų. Tačiau spaudimas kūrėjams rinktis tvarius sprendimus yra didelis. Pastatai sudaro beveik 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų visame pasaulyje, ir norint pasiekti Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus, reikia daugiau atsinaujinančios energijos sprendimų, kaip teigia nevyriausybinė organizacija, dirbanti su statytojais „Architektūra 2030“.
Tam tikra pažanga padaryta. „New Buildings Institute“, ne pelno siekiančios organizacijos, kuri remia energiją taupančių komercinių pastatų statybą, atstovai teigia, kad nuo 2010 m. JAV ir Kanadoje nulinės energijos pastatų skaičius padidėjo net 700%.
Atgal į ateitį
Savo pareiškime universiteto prezidentas Tan Eng Chye apibūdino naują priemonę kaip „gyvą laboratoriją“. Jis tikisi, kad šio pastato projektas įkvėps vystytojus Singapūre ir už jo ribų.
Tiesa, panašus projektas ant dekano stalo gulėjo jau prieš dešimtį metų, tačiau universiteto mokslininkai ir vietinės valdžios institucijos dėl lėšų trūkumo jo atsisakė. Ir tik 2016 metais projekto idėja buvo prikelta.
„Singapūro kolegijos miestelyje bandoma sumažinti energijos paklausą 40-60%. Tai reiškia, kad mokyklos bendruomenė turės prisitaikyti“, – sakė dekanas.
Siekiant taupyti energiją, neapsieita ir be kurioziškų situacijų. Mokyklos pastato stoge įrengti stoglangiai, per kuriuose atsiveria puiki miesto panorama. Studentai įjungti oro vėsinimo sistemas galės tik prieš tai atvėrę stoglangį.
Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaita rodo, kad modernūs inžineriniai ir technologiniai sprendimai teigiamai veikia darbuotojų sveikatą ir produktyvumą: dėl tinkamo apšvietimo sistemos darbuotojų produktyvumas padidėja net 18 proc., aukštų standartų ventiliacijos sistemos produktyvumą gali padidinti dar apie 8–11 proc. Taigi, praleisdami biure 7 proc. mažiau laiko Jūs nudirbtumėte beveik dešimtadaliu daugiau darbų.
„Žaliausias“ pasaulio pastatas įsikūręs Amsterdame, Nyderlanduose. Tai „Edge“ verslo centras, kuriame kiekvienas darbuotojas gali reguliuoti klimato ir apšvietimo sistemą per mobiliąją programėlę (skelbiama, kad pastate įdiegta apie 28 tūkst. įvairių jutiklių).
Projektuotojų kompanijos prezidentas Artūras Abromavičius spaudai yra sakęs, kad žaliųjų pastatų kontekste Lietuva dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o procesus statybos pramonėje galima vadinti ne revoliucija, o evoliucija.
Šiuolaikiniai energijos taupymo sprendimai ir technologijos leidžia sutaupyti 10–50 % ir daugiau energijos. Pavyzdžiui, įdiegus inovatyvią apšvietimo kontrolės sistemą, galima sutaupyti net apie 30 % apšvietimo lėšų. Kartais užtenka paprastų sprendimų – pakeisti įprastus jungiklius, į apšvietimo reguliatorius įmontuoti judesio daviklius ir energijos sąnaudos sumažėja kardinaliai.
Projekto autorių nuotr.
