Šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais. Tai leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, palaipsniui pasikeistų šalies TP parko struktūra – sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD ) kiekis.

Šalyje apie 90 proc. šio kiekio išmeta kelių transportas. Didžiausią dalį (57 proc.) sudaro išmetimai iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių.

Norint pasiekti Lietuvai nustatytą tikslą 9 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, būtina 2021-2030 m. neviršyti 126,6 mln. t kvotos. Jeigu bus perviršis, mūsų šalis turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais. Prognozuojama, kad išmetamas ŠESD kiekis 2021-2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t. Padengti perviršį, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 348 mln. Eur. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur.

Transporto sektorius labai prisideda prie didžiųjų miestų užterštumo kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidais. Viena pagrindinių problemų – dyzelinu varomos TP išmeta gerokai daugiau šių teršalų, palyginti su kitomis degalų rūšimis. Kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinu varomų TP eismo ribojimai skatina tų šalių gyventojus atsisakyti tokių automobilių. Didelė tikimybė, kad daug jų bus atgabenta į Lietuvą ir parduodama. Palyginti maža kaina skatintų gyventojus įsigyti tuos taršius automobilius.

Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių TP valdytojai ar jais tapusieji iki 2020 sausio 1 d. neturės mokėti taršos mokesčio už jų valdomas TP. Jį turės mokėti tie, kurie taršių TP valdytojais bus tapę nuo 2020 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministerijos nuotr.