Tauragės rajone esantis Skaudvilės miestas išsiskiria savo sena istorija ir kultūros paveldo ypatumais, tad rajono savivaldybė nusprendė imtis šio miestelio regeneravimo. Skaudvilės senamiestį, turintį istorinių ir kultūrinių vertybių, norima paversti patrauklia, jaukia, modernia ir šiuolaikiška miesto vieta.

Sukurti jaukias erdves renginiams, turistams, miesto gyventojams ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto ketvirto kurso studentų komanda „Metodas“ su vadove – dėstytoja doc. dr. Dalia Dijokiene.

Projektuojama teritorija yra Skaudvilės miesto centras – Turgaus aikštė, į kurią įsikerta Upynos gatvė, prisiglaudusi prie Tauragės gatvės. Tai – beveik 5 ha ploto kultūros paveldo teritorija, kurioje saugoma daug urbanistinių elementų – planinės struktūros tipas, planinės struktūros tinklas, keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos, gamtiniai elementai, tūrinės erdvinės struktūros sandara, užstatymo tipai.

„Siekiame būti vieni iš jaunosios kartos atstovų, kurie puoselėja paveldą ir toliau jį kuria, formuodami Lietuvos gyventojams palankią aplinką“, – sako projekto ėmęsi komandos „Metodas“ nariai – Arnas Budraitis, Elena Pusčiūtė ir Augustė Klimanskytė.

Vakarais Skaudvilės senamiestis nepritraukia daug žmonių, tiek fasadai, gatvės elementai, tiek pati turgaus aikštė neatrodo patraukliai nei gyventojams, nei svečiams. Jaunųjų architektų komanda yra stipriai orientuota į urbanistinį projektavimą, todėl šios teritorijos urbanistinė problematika pasirodė itin aktuali.

„Skaudvilės centrinės dalies teritorija mums pasirodė istoriškai įdomi, o mažų miestų regeneracijos tematika itin aktuali šiandien. Mieste itin gausu tiek kultūrinio, tiek gamtinio paveldo, tad manome, kad Skaudvilė turi daug potencialo būti patraukliu išmaniuoju miestu. Sieksime atgaivinti teritoriją su senąja turgaus aikšte.

Mūsų pagrindinis siekis – į turgų pažvelgti kaip į tvarią daugiafunkcę struktūrą, talpinančią paties miestelio gyvenimą ir pritraukiančią lankytojus iš aplinkinių vietovių“, – sako projekto „Išmanusis miestas 9“ dalyviai.

Kaip vieną svarbiausių problemų Lietuvos miestų planavime „Metodas“ įvardija prastą susisiekimą dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros, kas, be abejo, lemia ir didelę oro taršą. Pasak projekto dalyvių, gyventojų poreikiai taip pat nukenčia dėl per mažo viešųjų erdvių tankumo ar prastos jų kokybės, neišvystytos socialinės ir ekonominės infrastruktūros.

„Manome, kad siekiant šias problemas išspręsti visų pirma būtinas jautrus santykis su esama aplinka (gamtine situacija, paveldo objektais, vietiniais gyventojais), didelę reikšmę suteikiant miesto identitetui.

Projektuojant derėtų atsižvelgti į gyventojų poreikius: patogus susisiekimas visiems, ypač pėsčiomis, kokybiškos rekreacinės erdvės ir patrauklūs laisvalaikio praleidimo būdai, visuomenės dalyvavimas miesto vystymo procese“, – sako A. Budraitis, E. Pusčiūtė ir A. Klimanskytė.