Specialistų ieško su žiburiu
Lietuvai verkiant trūksta ne tik kvalifikuotų darbininkų – statybininkų, mūrininkų, suvirintojų, šaltkalvių ir kitų, kurie, ieškodami geresnio uždarbio, išvyko dirbti svetur, bet juntamas ir aukštos kvalifikacijos specialistų – architektų, inžinierių, projektuotojų – trūkumas. Verslininkai skundžiasi, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia ieškoti su žiburiu arba samdytis specialistus iš užsienio.
Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometro 2014 m. duomenimis, dideles įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinieriai, plataus profilio statybininkai ir kiti šios srities specialistai.
„Krizės laikotarpiu nemaža dalis statybos specialistų įsidarbino kitose srityse. Apskritai kalbant apie inžinerines specialybes, ne vienus metus stebima tendencija, kad abiturientai labiau linkę rinktis lengvesnes ir populiaresnes specialybes iš socialinės srities, o ne inžinerines, kurias studijuoti sunkiau.
Šiuo metu gerėjant ekonominei situacijai, matyt, darbdaviai vėl pasigenda darbo rinkoje inžinierių, architektų, tačiau aukštos kvalifikacijos specialistų taip greitai neatsiranda ir, be abejo, darbdaviai turėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkos procesuose, ypač inicijuodami konkrečios darbo jėgos, šiuo atveju inžinerijos specialistų, rengimą“, – sako Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Technologiniai mokslai – nepopuliarūs
Akivaizdus paradoksas – nors specialistų trūksta, o inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus vis dar yra labai mažai. Juolab kad baigus šios krypties studijas atsiveria didelės galimybės – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. LAMA BPO duomenimis, technologinės studijos nepatenka į populiariausiųjų dešimtuką, o per pastaruosius metus stojančiųjų į šios krypties specialybes gerokai sumažėjo. Pedagogai dėl to linkę kaltinti ne tik lengvesnį kelią ir mažiau sudėtingus mokslus pasirenkančius jaunuolius, bet ir valdžią, kuri neužtikrina, kad būtų paruošiami ne būsimi bedarbiai, o deficitinių, graibstyte graibstomų profesijų atstovai. Situaciją galimai apsunkina ir tai, kad iki šiol valstybė skyrė per mažai lėšų šių specialybių specialistams rengti, nes technologijos mokslų studijos kainuoja brangiai, pavyzdžiui, dukart daugiau už socialinių mokslų.
Didins studijų finansavimą
Šiemet, tikimasi, situacija pagerės, nes daugiausia valstybės lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti.
Iš pirmakursių studijoms universitetuose numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,8 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,5 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų.
Pirmakursiams priimti kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams – 120 tūkst. litų, meno studijoms – 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 2,4 mln. litų, fiziniams mokslams – 322 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,4 mln. litų.
„2014 m. pirmą kartą per penkerius metus priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Nors abiturientų, palyginti su pernai, šiemet mažėja 5 %, studijoms skiriamos lėšos išlieka tokios pačios, tad galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą didėja.“
Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą dėl 2014 m. valstybės finansavimo paskirstymo studijoms, finansavimas proporcingai, palyginti su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos, atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, dėmesys šiemet dar labiau didinamas fiziniams, biomedicinos ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų ir žemės ūkio studijoms.
Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą, kaip ir pernai, išlaikomas didesnis krypčių grupių skaičius universitetuose, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Taip sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.
Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus apie 15,5 tūkst. studentų. Dar didesnis dėmesys nei pernai 2014 m. skiriamas valstybės ūkiui reikalingoms specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Švietimo ir mokslo ministerija numato gerokai padidinti tikslinio studijų finansavimo lėšas.
