Patyrę virtuvių šefai sako, kad lietuviai iš prigimties yra tikri gurmanai – estetai, trokštantys ne tik paragauti išskirtinio skonio delikatesų, bet ir degustacijos procesą paversti įdomia edukacine programa. Tačiau iki šiol nuo leidimosi į naujų skonių ir potyrių kelionę atbaidydavo organizaciniai ir svečių logistikos klausimai, todėl dabar sparčiai populiarėja siūlomos pramoginės gurmaniškos sraigių degustacijos, vakarėlio organizatorių pasirinktoje vietoje.
Šventė jūsų šventei
Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė pastebi, kad įmonės šventės yra dalis organizacijos kultūros, kurią darbuotojai ir darbdaviai kuria kartu. Vadovams vakarėlio organizavimas suteikia galimybę stiprinti darbuotojų tarpusavio ryšius, kurti teigiamą atmosferą, kuri skatintų pozityviau vertinti organizaciją, jaustis jai labiau įsipareigojus. Tačiau vakarėlių organizatoriai teigia, kad šiuo metu, kai kiekvienas gali keliauti ir dalyvauti netradiciniuose renginiuose, įprastų pramogų neužtenka sukurti emocijai, juolab sužadinti įsipareigojimą organizacijai. Čia, kaip jie sako, reikia sunkiosios artilerijos – išskirtinių pojūčių.
MB „Sraigių delikatesai“ vadovas Gediminas Micuta pasakoja, kad išskirtines emocijas sužadina ne tik pati sraigių delikatesų degustacija, tačiau ir individualiai kiekvienai šventei suplanuota programa.
„Nėra dviejų vienodų degustacijų scenarijų. Pagal šventės temą, dalyvių skaičių ir vietą, sukuriu individualią programą. Teko kurti programą ir dešimčiai, ir trims šimtams žmonių. Šventės vieta taip pat turi įtakos. Organizuojame pramogines degustacijas laive, privačiuose vakarėliuose, gimtadieniuose, asmeninėse šventėse, prabangiuose viešbučiuose, klubuose, restoranuose”, – teigia pašnekovas.
Pasak G.Micutos, sukūrus programą, svečiai kviečiami paragauti sraiges paruoštas pagal tris receptus. Lietuviai mėgsta sraiges su čili, suteikiančias švelnaus aštrumo, taip pat rafinuoto skonio sraiges su sviestu ir petražolėmis, paruoštas pagal burgundišką tradicinį receptą, ir, žinoma, lietuvių pamėgtus sraigių delikatesus su krapais.
Tradicijos iš skonio ekspertų
Sraigių valgymo tradicija atsirado Burgundijos provincijoje visiškai atsitiktinai maždaug prieš 300 metų. Ir iki šiol prancūzai dievina sraiges. Per metus jie suvartoja apie 40 tūkst. tonų šių moliuskų, daugiausia – importuotų. Į Lietuvą sraiges atvežė XVI amžiuje dvarininkai ir vienuoliai, pripratę jas valgyti Prancūzijoje.
Paklaustas kodėl Lietuvoje sraigių delikatesų rinkos plėtrai reikia daugiau laiko, G.Micuta spėja, kad lietuvius kartais atbaido stereotipai.
„Pasitaiko abejojančių. Kartais tenka pamatyti žmonių, kurie iš pradžių atsisako šio delikateso, o vėliau tik paraginti ar pasidavę bendros programos metu sukurtam emocijos impulsui paragauja sraigių delikatesų. Smagu, kad visi be išimties paragavę, šypsosi ir nori pakartoti. Tai geriausias pramoginės degustacijos įvertinimas“, – sako įmonės vadovas.
Sraigėse yra labai daug baltymų, net 9 iš 10 žmogaus organizmui gyvybiškai reikalingų aminorūgščių, daug angliavandenių. Beveik nėra riebalų. Todėl tai efektyvi profilaktinė priemonė nuo vėžio.
MB „Sraigių delikatesai“ nuotr.
