Vis aktyviau renovuojami daugiabučiai pastatai, miestai plečiasi į rajonines teritorijas, ten kuriami nauji gyvenamieji kvartalai, o statybų procesas kryptingai juda skaitmeninės statybos link.
„Bendraudami su įmonėmis, dažnai sulaukiame prašymų rekomenduoti geriausius baigiamųjų kursų, o kartais ir jaunesnius studentus, galinčius prisijungti prie įmonės komandos. Ir džiugu, ir gaila, tačiau nebeturime ką pasiūlyti – dauguma magistrantų ir ketvirto kurso bakalaurantų jau dirba, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Žymantas Rudžionis. – Dabar itin daug dėmesio skiriame programinei įrangai, naudojamai statinių informacinio modeliavimo technologijoms, diegti studijų procese bei visoms fakultete vykdomoms studijų programoms pertvarkyti. Siekiame, kad studentas įgytų šiuolaikinių žinių ir po studijų būtų pripažįstamas geru specialistu tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.“
Studijos pagal kiekvieno pomėgius
KTU Statybos ir architektūros fakultetas siūlo visas svarbiausias statybų srities studijas: statybos inžinerijos, pastatų inžinerinių sistemų, urbanistinės inžinerijos, architektūros ir paveldosaugos studijų programas. Vienas didžiausių pranašumų – galimybė visų sričių studentams rengti bendrus grupinius projektus, kurių metu mokomasi bendrauti su visais statybų proceso dalyviais, priimti kolektyvinius sprendimus, rengti realius projektus, tiesiogiai bendraujant su statybos ar projektavimo įmonių atstovais.
Statybos inžinerija – procesų, reikalingų pastatams ir statiniams suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir eksploatuoti, visuma. Ši sritis nagrinėja teorinius ir praktinius statybinių konstrukcijų, medžiagų gamybos technologijų, statybos technologijų ir organizavimo klausimus. Vienas svarbiausių būsimo statybos inžinieriaus uždavinių – suprojektuoti ir pastatyti patogius eksploatuoti, energiškai efektyvius, išmanius, ilgalaikius pastatus ir statinius, pasitelkiant informacinio modeliavimo technologijas, leidžiančias virtualioje erdvėje tiksliai modeliuoti pastato projektavimo, statybos, eksploatavimo ir netgi nugriovimo procesus. Svarbu tai, kad studentams suteikiama galimybė praktiškai susipažinti su darbo specifika: sudaromos sąlygos atlikti praktiką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, paskaitas skaito įmonių atstovai, organizuojamos išvykos į statybos objektus. Siekiantieji tarptautinės karjeros gali rinktis studijas anglų kalba ir įgyti papildomos patirties.
Tie, kuriuos domina patalpų komforto užtikrinimas, gali rinktis pastatų inžinerinių sistemų studijas. Jas baigę absolventai išmano pastatų šiluminio komforto bei oro kokybės reikalavimus, šiuolaikines pastatų inžinerinių sistemų technologijas, modernias energijos generavimo, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, energijos akumuliavimo, perdavimo ir naudojimo technologijas. Inžinerinės sistemos būtinos kiekvienam pastatui, nes be jų neturėtume šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ar nuotekų šalinimo, dujų tiekimo, elektros. Be to, universitete ir per praktiką įgytos žinios pritaikomos vadovaujant sistemų montavimo darbams, atliekant techninę priežiūrą ir eksploataciją bei pastato energinio efektyvumo ekspertizę.
Besidomintieji teritorijų planavimu gali rinktis naują ir itin perspektyvią studijų programą – urbanistinę inžineriją. Šios srities specialistai geba apibendrinti ir analizuoti gyvenamojo būsto, urbanizuotų teritorijų bei kitas socialines problemas ir rasti jų sprendimo būdus, plėtoti miestų bei kaimų infrastruktūrą. Studentai geba kritiškai stebėti, analizuoti ir vertinti miestų problemas, planuoti bei projektuoti miestų inžinerinę infrastruktūrą, derinti susisiekimo ir inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamosiose, pramonės ir kitose teritorijose, rengti teritorijų planavimo dokumentus bei investicinius projektus. Tai itin aktualu, miestams vis sparčiau plečiantis į greta esančias teritorijas, kuriant naujus gyvenamuosius kvartalus ar ekonomines zonas, modernizuojant jau apgyvendintas teritorijas.
Norintiesiems statybų srityje išnaudoti savo kūrybiškumą siūloma architektūros studijų programa. Nuo 2015–2016 mokslo metų studijų programa bus atnaujinta – studentai per semestrą turės tik kelis modulius, kurių metu rengiant projektą bus įtrauktos skirtingos specialybės žinios, taip išnaudojant kūrybines, inžinerines, socialines bei teisines žinias ir įgūdžius. Studijų programoje nuolatos dėsto specialistai iš Pietų Korėjos, Olandijos, Lenkijos, suteikiantys tarptautinį architekto specialybės suvokimą, o studentai gali rinktis studijas anglų kalba. Svarbu, kad KTU architekto diplomas pripažįstamas ir suteikia galimybių dirbti visoje Europos Sąjungoje.
Tiems, kas domisi istorija bei kultūra, puikiai tiktų paveldosaugos studijos. KTU yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, siūlanti šią specialybę bakalauro studijų pakopoje. Paveldosaugos specialistai rūpinasi, kad istorinis palikimas būtų tvarkomas ir naudojamas taip, kad ne tik patenkintų šių dienų poreikius, bet ir išlaikytų savo vertę ateities kartoms. Aplinka, kurioje gyvename: miestai, gatvės, interjerai, nepaliaujamai kinta ir ilgainiui nyksta. Tačiau išlikę pastatai ir daiktai dėl savo unikalumo tampa kultūrine ir ekonomine vertybe. Jie tampa valstybės ar jos valdytojo prestižo ir išskirtinumo simboliu, o šių vertybių saugojimas – ypatinga veikla, kuria užsiimti gali tik profesionalai. Istoriniai tyrimai, panaudos strategijų rengimas ir įgyvendinimas, visuomenės švietimas – visa tai yra kasdienis paveldosaugos specialisto darbas.
Išskirtinės galimybės studentams
KTU – vienintelis Lietuvoje universitetas, vykdantis mentorystės programą. Studentams suteikiama unikali galimybė studijuojant sulaukti išskirtinės pagalbos. Tie, kas ketina atlikti mokslinius tyrimus laboratorijose, gali rinktis tyrimų mentorių, norintieji iš anksto susidėlioti karjeros planą gali bendrauti su karjeros mentoriais – įvairių studijų sričių atstovais iš pirmaujančių Lietuvos įmonių. Studentai, jaučiantys poreikį papildomai pasiruošti paskaitoms ar atsiskaitymui, gali rinktis tutorius, o akademinis patarėjas padeda iškilus mokymosi sunkumų ar klausimų, susijusių su studijų organizavimu bei papildoma veikla.
Fakultete šiuo metu studijuoja 120 užsienio studentų, tad galima rinktis net ir atskirus studijų modulius anglų kalba, o nuo antro kurso pagal mainų programą „Erasmus+“ išvykti studijuoti į daugiau nei 20 Europos Sąjungos šalių. Be to, studentams suteikiama galimybė atlikti praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. KTU studentai taip pat gali dalyvauti tarptautiniuose jaunimo projektuose ir įgyti ne tik mokslinės, bet ir gyvenimo patirties.
Visos šios galimybės suteikiamos ir magistrantūros studentams, tik jų studijos labiau orientuotos į mokslinę veiklą, tyrimus. Galima rinktis šias studijų programas: statyba, statybos inžinerija, pastatų inžinerinės sistemos, nekilnojamojo turto valdymas, architektūra. Studentai išmoksta ne tik atlikti tyrimus, juos analizuoti, pateikti išvadas, bet ir gali dalyvauti vertinant realių objektų būklę, prisidėdami prie statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų ar kraštotvarkos centrų veiklos.
Mokslas ir verslas – nedaloma visuma
Viena svarbiausių Statybos ir architektūros fakulteto veiklų – moksliniai tyrimai, aktualūs tiek studijų procese, tiek bendradarbiaujant su įmonėmis. „Džiaugiamės, kad esame užmezgę tokius glaudžius santykius su įmonėmis. Jos ne tik suteikia studentams praktikos ar darbo vietas, priima studentus apžiūrėti projektuojamus objektus, veda įdomias paskaitas, bet ir įsijungia į mokslinių tyrimų procesą“, – teigia fakulteto mokslo prodekanė dr. Lina Šeduikytė.
Architektūros ir urbanistikos katedra verslui teikia išskirtines paslaugas: integralaus urbanizmo, psichologiškai priimtinos aplinkos, urbanistinių struktūrų gyvybingumo bei mentalinio, medžiaginio ir socialinio miestovaizdžių sąveikos tyrimus. Atliekami kraštovaizdžio ir jo komponentų potencialo tyrimai, įvairių urbanistinių struktūrų, jų dalių bei pastatų metafunkcinių aspektų analizė, naudojant erdvės sintaksės ir fraktalinės analizės metodus, rengiami planuojamų urbanistinių struktūrų vystymo scenarijai, remiantis jų genotipų analize.
Statybinių medžiagų katedroje daug dėmesio skiriama efektyvių statybinių medžiagų tyrimams, antrinių žaliavų naudojimui betonuose, ceolitų sintezei ir jų naudojimui cementinėse sistemose, itin didelio stiprio betono technologijoms ir kt. Atliekamas betono sudėčių parinkimas ir modifikavimas, ekspertizės naudojant instrumentinės analizės ir neardomuosius metodus, betonų bei skiedinių fizikinių ir mechaninių savybių tyrimai, dolomito atliekų, granito dulkių, medienos pelenų, stiklo duženų ir kitų antrinių žaliavų naudojimo galimybių studijos.
Statybinių konstrukcijų katedroje atliekami lenkiamųjų plieninių ir medinių elementų, gelžbetoninių sijų ir plokščių stiprumo, standumo bei pleišėjimo savybių nustatymo tyrimai. Taip pat gelžbetoninių, plieninių ir medinių konstrukcijų bandymai, veikiant dinaminėms apkrovoms, armatūrinio plieno gaminių ir virintinių jungčių mechaninių savybių, statybinių konstrukcijų trumpalaikių ir ilgalaikių deformacijų, grunto bei didesnių gabaritų statybinių konstrukcijų ar gaminių stiprumo ir deformatyvumo nustatymai.
Statybos verslo įmonės bendradarbiauja su Statybos technologijų katedra, nustatant technologinius, organizacinius bei ekonominius veiksnius, lemiančius statybos darbų vykdymo efektyvumą, taikant skaitmeninio niveliavimo metodiką, rengiant daugiabučių namų modernizavimo energinio naudingumo sertifikatus bei investicinius planus. Specialistai konsultuoja darnios nekilnojamojo turto plėtros klausimais. Prireikus atliekami viešojo sektoriaus bei privataus kapitalo įmonių nekilnojamojo turto valdymo optimizavimo tyrimai, nustatomas investicinių nekilnojamojo turto statybos projektų efektyvumas, taip pat atliekami nekilnojamojo turto rinkos tyrimai ir kuriamos statinių ūkio valdymo strategijos.
Vis daugiau dėmesio skiriama pastatų energiniam efektyvumui, tad statybų įmonės gali konsultuotis su Pastatų energinių sistemų katedros darbuotojais energijos taupymo ir racionalaus jos naudojimo pastatuose klausimais, t. y. dėl šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų valdymo. Atliekami bandymai šilumos gamybai taikant geoterminės, saulės kolektorių, vėjo energijos sistemas. Viešosios paskirties ir gamybiniuose pastatuose tiriamas oro judėjimo, temperatūros pasiskirstymo bei teršalų sklaidos kompiuterinis modeliavimas. Mokslininkai atlieka šiluminio komforto parametrų, ŠVOK sistemų efektyvumo tyrimus, taip pat kuria pažangias ŠVOK technologijas ateities kartoms.
