Į logistikos pastatus keliasi šiuolaikinio projektavimo ir tvarumo idėjos

2019 m. kovo 1 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Nuotr. Baltic Engineers archyvas, Paulius Čilinskas

Šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio duris atvėrė tarptautinės įmonių grupės „Creolink“, siejančios įmones „Libra Vitalis“, „Heliopolis“, „Dotpack“ Lietuvoje, „Printpack Service“ Latvijoje ir „Igepa Libra Vitalis“ Estijoje, pagrindinis biuras ir sandėlis. Į 12,4 tūkst. m2 pastatą ir jo įrengimą „Creolink“ grupės įmonė „Libra Vitalis“ investavo beveik 9 mln. eurų. Projektavimo darbus ir statybos procesą koordinavo projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo bendrovė „Baltic Engineers“.

Pasak UAB „Baltic Engineers“ vadovo Dariaus Kvedaro, keičiantis požiūriui į logistikos ir pramonės kompleksus, projektuotojams bei statybų valdytojams tenka įveikti vis daugiau iššūkių. „Pastaruoju metu itin didėja dėmesys dizainui, darbo vietų išskirtinumui, komfortui ir įsikūrimo sklandumui. Užsakovai tampa reiklesni aplinkos kokybei, todėl suvaldyti projektavimo ir statybos procesus vis dažniau patiki šiuolaikiškais metodais dirbantiems projektų valdytojams“, – teigia D. Kvedaras.

„Baltic Engineers“ siūlymu buvo surengtas uždaras konkursas, kurio visiems dalyviams sumokėtas honoraras. Pakviestos didžiausios projektavimo įmonės varžėsi ne tik teikdamos kainos pasiūlymus, bet ir būsimo pastato viziją. Tradiciškai projektuotojai parenkami pagal mažiausios kainos pasiūlymą, o konkurse dalyvauja neatlygintinai. „Nauda, kurią suteikia galimybė palyginti ir rinktis iš kelių skirtingų projekto idėjų, yra akivaizdi. Taip atrinktas projektas labiausiai atlieps užsakovo lūkesčius“, – teigia „Baltic Engineers“ vadovas.

Pastate, be sandėliavimo patalpų, buvo suprojektuotos 1300 m2 ploto administracijos ir 1000 m2 prekybos salės patalpos. Siekiant, kad visos projekto užduotys būtų vykdomos savo srities profesionalų, šių patalpų interjero dizainą kurti buvo patikėta skirtingoms bendrovėms.

Projekto rengimo ir statybos metu naudotas 3D projekto informacinis modelis (BIM). Pažangūs metodai leido suvaldyti nemažą pakeitimų srautą, operatyviai pastebėti projekto trūkumus ir juos laiku spręsti. Be to, tai pagreitino sprendimų priėmimą, todėl, nepaisant didelio projekto dalyvių skaičiaus, pavyko išvengti didelių nuokrypių nuo suplanuoto grafiko.

Prie Vilniaus vakarinio aplinkkelio įsikūrusio pastato išskirtinumas matomas iš pirmo žvilgsnio. Specialiai jam buvo sukurti ir pagaminti banguojantys fasado elementai iš aliuminio. Pagrindinis įėjimas įrengtas po konsole, paremta įstrižomis kolonomis. Sandėlio dalį praskaidrina ryškiaspalvės rampų nišos.

Už dinamiško biurų korpuso fasado sukurtos išskirtinio dizaino darbo erdvės, kurių autoriai – architektų komanda „A2SM“. Pagrindiniu antro aukšto akcentu tapo atriumas, kuriame įrengtos drėkinimo sistemos palaikomas mikroklimatas džiugina ne tik augalus, bet ir laisvą laiką čia leidžiantį personalą.

Aplink oranžeriją išsidėsčiusių biurų interjerui panaudotos solidžios medžiagos: mozaikinis betonas (teracas), medžio vitrinos, keraminės plytos, palikti atviri betono paviršiai. Siekiant sumažinti aplinkos triukšmą, naudotos akustinės gipso lubos. Jose įleisti taškiniai šviestuvai matomi tik juos įjungus, tad vizualiniai trikdžiai nemaišo apžvelgti atviros erdvės ir mėgautis vaizdais pro vitrininius langus. Prekybos salė, suprojektuota įmonės „Dizaino matas“, kurios specializacija – šio tipo interjerai, gerokai skiriasi nuo biurų erdvės. Joje dėmesys sutelktas į užsakovo siūlomą produkciją ir deramą jos eksponavimą. Pagrindinės sandėliavimo salės aukštis yra beveik 15 m, todėl joje sumontuoti net 10,5 m aukščio stelažai, retai sutinkami panašaus tipo pastatuose. Sandėliui šildyti pasirinkta spindulinio šildymo sistema, paremta infraraudonųjų bangų poveikiu.

Siekiant kuo didesnio erdvės universalumo, projektavimo metu buvo atsisakyta tarp stelažų ant lubų įmontuotos gesinimo sistemos. Vietoj jos suprojektuota šiuolaikiška ESFR gesinimo sistema, kuri netrukdo manevruoti keltuvams ir leidžia transformuoti sandėlio erdvę, neišardant priešgaisrinės sistemos vamzdyno. Kruopščiai apgalvoti manevravimo keliai, kompaktiškai išdėstytos pagalbinės erdvės ir racionalus patalpų zonavimas padėjo pasiekti didesnį patalpų naudojimo efektyvumą ir sumažinti statybos išlaidas.

„Statydami objektą taikėme novatoriškas technologijas nuo pat sąmatos skaičiavimo iki projekto įgyvendinimo. Sąmatą skaičiavome su mūsų analogo neturinčia, novatoriška kaštų valdymo sistema „Optiplan“. Statybų metu, naudojome BIM (Building information modelling) programą. Ji pagelbėjo sprendžiant atskirų projekto dalių derinimą, iki realių statybos darbų pradžios, taip pat statybų metu buvo vykdomi informacijos mainai ir bendradarbiavimas, projekto dalyviams komunikuojant nuotoliniu būdu. Džiaugiamės, statybų procesų modernėjimu Lietuvoje ir vis didesniu užsakovų pasitikėjimu“, – džiaugėsi bendrovės „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis.

Naujausi apšvietimo sprendimai – kokybės vizija

Prie objekto „Creolink“ realizavimo prisidėjo inovatyvius apšvietimo sprendimus diegianti įmonė UAB „Think Light“. Specialistai pasiūlė apšvietimo sprendimus tiek prekybinei erdvei, tiek biuro zonai. Pastarajai erdvei pasiūlytas ir apšvietimo valdymas, atsižvelgiant į būvį ir išorės apšvietimą.

Pastato darbo vietų apšvietimas įgyvendintas naudojant pačius naujausius šviesos diodų (LED) apšvietimo sprendimus, t. y. šviestuvus su optine mikrolęšių ir reflektorių sistema. Taip pat įdiegta moderni apšvietimo valdymo sistema, paremta belaide „Bluetooth“ technologija.

UAB „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza pasakoja, kad projektuojant prekybinės erdvės apšvietimą buvo ieškoma lanksčių ir funkcionalių sprendimų. Pačią viziją pasufleravo erdvinės konstrukcijos, kurių raštą atkartoja bendrojo apšvietimo šviečiančios linijos bei akcentinio apšvietimo prožektorių bėgeliai.

„Vis dėlto pats įdomiausias ir naujausias sprendimas – biuro zonos apšvietimas. LED šviesos šaltinių mažumas dera su šviestuvų mažumu. Darbo vietų apšvietimui naudoti itin nedidelių matmenų įleidžiami į lubas šviestuvai, kuriems būdingas labai mažas akinimas. Toks sprendimas ne tik estetiškai patrauklaus, bet ir labai efektyvus elektros sąnaudų požiūriu“, – teigia A. Kleiza, džiaugdamasis, kad pavyko įgyvendinti visus numatytus sumanymus. Jo teigimu, verslo centrų ir darbo vietų apšvietimui svarbu, kad jis būtų komfortiškas (neakinantis), funkcionalus ir ekonomiškas (šviesa tik ten, kur reikia), taip pat estetiškas, atitinkantis pastato architektūrą.

„Pritaikydami savo patirtį, mes pirmiausia galvojame apie apšvietimą, jo principą, funkcionalumą ir efektyvumą, o tik vėliau apie patį produktą, kuris tai gali atlikti ir atitikti estetinius reikalavimus“, – apibendrindamas darbą šiame projekte sako UAB „Think Light“ vadovas.

Šviesa – architektūrai pabrėžti ir darbuotojų produktyvumui užtikrinti

UAB „Baltled“ prie „Creolink“ projekto realizavimo prisidėjo projektuodama bei įrengdama modernų pramoninį apšvietimą. Inovatyvius sprendimus praktikoje taikančios bendrovės projektavimo skyriaus vadovas Modestas Stragys sako, kad kokybiška apšvietimo koncepcija nėra orientuota tik į šviestuvus, svarbiausias kriterijus visuomet išlieka šviesa ir jos sukuriama vertė klientui.

„Šiame objekte priimti dviejų rūšių apšvietimo sprendimai: reklaminiai ir pramoniniai. Funkcionalumą užtikrino „FULMAR“ serijos šviestuvai. Juos projektuotojai pasirinko dėl didžiausios naudos klientui. Akinimą mažinančios, bei efektyvumą didinančios šviestuvų optikos, produktyvumą užtikrinanti šviesos spalva – visa tai leidžia pasiekti optimalius rezultatus“, – kokybiško apšvietimo pranašumus vardina M. Stragys, įvardindamas, kad šiame projekte ypač didelis dėmesys detalėms buvo skirtas projektuojant didžiąją iškabą, matomą nuo vakarinio aplinkkelio.

Specialistas teigia, kad, prisidedant prie „Creolink“ įrengimo, teko įveikti ne vieną iššūkį. Vienas jų – fasado apšvietimas. Siekta, kad jis pabrėžtų išskirtinę objekto architektūrą. Rezultatui pasiekti naudoti akcentiniai šviestuvai, išryškinantys įspūdingo fasado elementus.

„Objekte įrengtas funkcinis apšvietimas. Projektuotojai išbandė daugybę skirtingų apšvietimo variacijų tam, kad išrinktų geriausią, padedantį pasiekti du tikslus: išpildyti kliento poreikius ir sukurti vertę, t. y., kad darbuotojams būtų kuo patogiau dirbti, būtų kuo mažiau nelaimingų atsitikimų, kuo mažiau broko, kuo daugiau komforto“, – sako M. Stragys, primindamas, kad pramoninės ar industrinės paskirties pastatams svarbiausia – funkcionalumas, todėl estetiniai aspektai dažnai nustumiami į antrą planą. Tačiau tai nereiškia, kad apšvietimo projektavimo užduotis paprastėja.

„Baltled“ atstovas teigia, kad apšvietimo valdymo sprendimai buvo priimti remiantis aukščiausiais funkcionalumo ir tikslumo kriterijais, nepamirštant optimalaus kokybės ir kainos santykio „Pasiūlėme atsisakyti nereikalingų perteklinių sprendimų ir sumažinti projekto sąmatą, taip, kad nenukentėtų nei kokybė nei estetiniai sprendimų aspektai“, – pasakoja „Baltled“ atstovas.

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!