Kaip didinti miestų atsparumą?

2019 m. liepos 10 d.

Teritorinis atsparumas, pagal Europos Sąjungos komisiją, yra miestų ir regionų gebėjimas atsilaikyti prieš globalizaciją. Tačiau tai nėra labai tikslu, o jeigu nėra tikslus terminas, procesas, kurį jis apibrėžia, tampa dar miglotesniu „pliupalizmo” objektu. Vis dėlto, Vilnius nesiruošia sėdėti sudėjus rankų. 

Dabar apsvarstykite džiungles. Džiunglėse gyvena įvairūs gyviai ir augalai – nuo primityvių mikrobų iki atogrąžų baldakimo. Jeigu kažkurioje džiunglių dalyje ateitų sausra, kai kurios rūšys mirtų, kiti, kaip tik klestėtų ir daugintųsi. Taip džiunglės išlaiko pakankamai didelę įvairovę, nepaisant spaudimo, kurį patiria iš išorės. Ekologai tai vadina elastingumu.

Džiunglių gyvenimas vyksta iš apačios į viršų. Kita vertus, objektas gali būti sudėtingas, tačiau jo gebėjimas reaguoti į spaudimą visada apsiriboja ribomis, kurias iš pradžių formavo jo kūrėjas. Su miestų atsparumu atsiranda dilema.

Nuo gamtos kataklizmų iki ekonominių krizių

Apsvarstykite Niujorko atvejį. Uragano ar potvynio atveju visa miesto infrastruktūra sustoja. Įvyksta dideli elektros energijos tiekimo sutrikimai, apgadinami instituciniai tinklai. Miestas patiria finansinius nuostolius, jau nekalbant apie paaukotas gyvybes. Tikimasi, kad miestas atsigaus, kai nuslūgs vanduo. Jeigu miestas negali greitai atsigauti po audros, sakome, kad stichija viršijo miesto galimybes.

Apsvarstykite kitą jėgą – socialinę ir ekonominę krizę. Ji panaši į socialinį ir ekonominį spaudimą. Vienas iš garsesnių atvejų vyko praėjusio amžiaus, aštuntąjame dešimtmetyje. Tuokart jau buvo kalbama apie miesto bankrotą. Per tuos metus suintensyvėjo migracija. Kai kurios socialinio ir ekonominio tinklo dalys žlugo, sumažėjo ar net išnyko. Kiti rado galimybę uždirbti iš ekonominio nuosmūkio.  Po tokios socialinės ir ekonominės krizės valstybė ir miestas, nebūtinai įgauna tokią formą, kokią turėjo prieš krizę. Jei tai yra atsparus miestas, jis tiesiog pertvarko save taip, kad išlaikytų tam tikrą socialinę ir ekonominę įvairovę.

Miestas kaip ir džiunglės yra ir objektas. Vis dėlto, kai kalbame apie miesto atsparumą, dažnai pamiršta apie džiungles ir sutelkiame dėmesį tik į objektą.

Tai iš dalies yra istorinė našta. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo pastatyti pirmieji urbanizacijos pagrindai, bent jau tokie, kokius įsivaizduojame iki šiol. Nuo genetikos, lyčių normų, imigracijos, ekonominių struktūrų, vidaus įpročių – tai buvo laikai, kai auganti ekspertų bendruomenė manė, kad jų kompetencija yra kontroliuoti ir formuoti miestą pagal iš anksto jų pačių nustatytą viziją.

Keičiasi iššūkiai urbanistikai

Miesto atsparumo iššūkis, pristatantis šiuolaikinį urbanistą, yra intelektualinis balansavimo aktas, kuris turi užfiksuoti objektą ir džiungles vienu metu. Todėl niujorkiečiai siūlo miestą formuoti pagal džiunglių taisykles.

Teisė į miestą, teisę gyventi, dirbti, teisingai naudotis miesto galimybėmis – tai veiksniai, kurie turi būti išlaikyti visada, tačiau atsisakant savo autorystės. Miestas turi pats save formuoti. Jei nesuteiksime miestui tokio apsisprendimo gebėjimų, atmesime atsitiktinį, nenuspėjamą, novatorišką miesto audinio pobūdį. Tada mes pagal demokratijos principus nespėsime reaguoti, o mūsų miestai taps neatsparūs išorės veiksniams, globalizacijai ir stichinėms nelaimėms.

Vilniuje – atsparumo testas

Jau šį sekmadienį, liepos 14 d. Vilniaus laukia tikras „veiksmo sekmadienis“ – sostinės savivaldybė pirmoji šalyje surengs hibridinį miesto atsparumo testą „Gedimino legionas“.

„Hibridinis Vilniaus atsparumo testas – daugiau nei įprastos pratybos: jis padės pasitikrinti, kaip mūsų miesto įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti stresines situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyksta koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą, apsikeisti duomenimis, pritaikyti visas įmanomas technologijas problemoms spręsti“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Savivaldybės specialistų parengtas scenarijus bus realiai įgyvendinamas pačiame miesto centre, Geležinio Vilko gatvės tunelyje ir jo prieigose liepos 14 d. nuo 7 iki 10 val. ryto. Tai bus pirmasis tokio masto testas ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje. Testas neįprastas, todėl jam pradėta rengtis nuo sausio. Į pratybas įtrauktos ne tik visos miesto įmonės, bet ir savanorių komandos – miesto gyventojai, įvairios gelbėjimo tarnybos ir net antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, taip pat kelių kitų miestų savivaldybės.

Paklaustas, kaip iš tiesų atrodys testas, jį organizuojančios Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis atskleidė keletą scenarijaus detalių: „Imituosime, kad nuo 4 iki 8 val. Vilniuje iškrito 45 mm kritulių, liūtis sutrikdė normalų eismą tunelyje ir daugybėje kitų miesto vietų, infrastruktūrą prižiūrinčių įmonių darbą, iš tunelio teks gelbėti pilną vaikų autobusą, tuo pačiu metu autocisterna prie tunelio apsivers ir iš jos tekės teršalai, bus ir kitų netikėtų faktorių bei kibernetinių atakų, kai teks atpažinti realių ir simuliuojamų duomenų šaltinių informaciją. Galėsime įsivertinti naudas, grėsmes ir trukdžius, kurie turės įtakos priimant sprendimus. Visa tai duos apčiuopiamos naudos dar geriau pasirengti galimoms grėsmėms“, – sakė P. Poderskis.

Tokio masto ir specifikos pratybų nėra buvę nei Lietuvoje, nei Šiaurės Europoje, tad Vilniaus pavyzdžiu ateityje galės sekti ne viena savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina VILNIUS2IN strategines kryptis ir yra užsibrėžusi užtikrinti sklandų savivaldybės įmonių grupės ir specialiųjų tarnybų veiksmų koordinavimą, apsikeitimą informacija ir duomenimis. Pasibaigus pratyboms, bus aišku, ar tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmai, ar laiku valdomos komunikacijos priemonės bei ištekliai. Ateityje tai leis pagerinti bendradarbiavimą, suteikti įmonių specialistams žinių, kurios padėtų kryptingai plėsti technologijų pritaikymą duomenų ir informacijos gavimui, jų panaudojimui kasdienėse ir neeilinėse situacijose. Testas parodys, ar gebame atskirti galimus incidentus, analizuoti jų kilmę ir užkirsti jiems kelią.

Testo metu bus labai realiai imituojami incidentai, todėl mieste numatomi laikini eismo draudimai, nukreipimai aplinkinėmis gatvėmis, keisis viešojo transporto organizavimas.

Paruošta pagal Archdaily.com ir Vilniaus miesto savivaldybės informaciją. Asociatyvi nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!