Kokie pažadai duoti, siekiant sustabdyti klimato kaitą?


Jungtinių Tautų sekretorius António Guterresas Niujorke sukvietė pasaulio politinius, verslo ir pilietinės visuomenės lyderius, norėdamas pradėti imtis kovos su klimato kaita veiksmų.

Nors didžiausi pasaulyje teršėjai nepateikė esminių planų, kaip jie ketina išstumti taršą skatinančią praktiką iš savo ekonomikos, trijų dienų viršūnių susitikimo metu buvo paskelbta dešimtys pranešimų apie veiksmus klimato srityje.

 Bendri vyriausybės užmojai:

  • 65 šalys pareiškė ketinančios sustiprinti savo klimato planus iki kitų metų pabaigos. Be 11 šalių, jau pradėjusių svarstyti, kaip jos galėtų padidinti savo nacionalinių planų užmojus iki 2020 m.
  • 66 šalys planuoja pasiekti anglies dioksido neutralumą iki 2050 m.
  • Visos mažiausiai besivystančios šalys įsipareigojo patobulinti savo klimato planus kitais metais ir iki 2050 m., kad pasiektų grynąjį nulinį išmetimą.

Europa:

  • ES teigė, kad mažiausiai 25% kitų metų biudžeto bus skirta su klimatu susijusiai veiklai.
  • Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai paragino sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m.,
  • Prancūzija pareiškė, kad nesudarys jokio prekybos susitarimo su šalimis, kurių politika prieštarauja Paryžiaus susitarimui.
  • Vokietija įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido neutralumą.
  • Vokietija ir Slovakija prisijungė prie „Powering Past Coal Alliance“, sudarydamos narių skaičių iš 32 nacionalinių vyriausybių, 25 subnacionalinių vyriausybių ir 34 verslo atstovų.
  • Suomija pažadėjo iki 2035 m. užtikrinti CO2 neutralumą.
  • Slovakija įsipareigojo nutraukti subsidijas anglių kasykloms iki 2023 m.
  • Airija pažadėjo paskelbti naujos naftos paieškos moratoriumą, tačiau pareiškė, kad ji vis dar ketina naudoti dujas kaip „pereinamąjį kurą“.
  • Rusija ratifikavo Paryžiaus susitarimą.
  • Italija pareiškė, kad iki 2025 m. panaikins anglies naudojimą ir iki 2050 m. pasieks CO2 neutralumą. Ji taip pat įsipareigojo įgyvendinti „naują ekologišką susitarimą“, įskaitant ekologiškų darbo vietų programą, ir peržiūrėti savo subsidijas iškastiniam kurui.
  • Graikija pasižadėjo iki 2028 m. uždaryti visas lignito jėgaines su anglies jėgainėmis, kurios bus išmontuojamos nuo 2020 m.
  • Vengrija pažadėjo iki 2030 m. nutraukti visą anglimis varomos elektros energijos gamybą ir iki 2030 m. padidinti miškų plotą 30%.
  • Švedija, Danija ir Islandija paskelbė padvigubinančios savo įnašą į Žaliojo klimato fondą. Iš viso dvylika šalių, įskaitant Nyderlandus, Ispaniją, Austriją, Monaką, Slovėniją, Vengriją ir Lichtenšteiną, paskelbė apie fondo finansavimą.
  • Jungtinė Karalystė įsipareigojo per ateinančius penkerius metus padvigubinti savo finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita.

Azija:

  • Indija pareiškė, kad iki 2022 m. padidins atsinaujinančių energijos išteklių dalį savo energijos rūšių derinyje iki 175GW, siekdama padidinti ilgalaikį energijos kiekį iki 450GW.
  • Indonezija pažadėjo sumažinti iškastinio kuro subsidijas ir sukurti ekologišką alternatyvą.
  • Pakistanas įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti žemės degradacijos neutralumą, atkuriant bent 30% sunykusių miškų, 5% degradavusių pievų, 6% degradavusių pievų ir 10% degradavusių šlapžemių ir per ateinančius penkerius metus pasodinti 10 milijardų medžių.

Pietų ir Centrinė Amerika:

  • Gvatemala įsipareigojo iki 2022 m. atkurti 1,5 milijono hektarų miško žemės.
  • Kolumbija įsipareigojo iki 2022 m. atkurti 300 000 hektarų (apie 180 milijonų medžių) miško ir papildomus 900 000 hektarų žemės ūkio miškininkystės.

Mažosios salų valstybės:

  • Mažos salų besivystančios valstybės įsipareigojo iki 2020 m. iškelti savo klimato kaitos užmojus ir iki 2050 m. pasiekti nulinį CO2 išmetimą. Atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės pagalbą, jie ketina pereiti prie 100% atsinaujinančių energijos išteklių iki 2030 m.
  • Fidžis įsipareigojo pasodinti 1 milijoną naujų medžių (ir pareiškė, kad planuoja pasodinti dar 31 milijoną, jeigu viskas vyks sklandžiai).
  • Barbadosas įsipareigojo iki 2020 m. pabaigos pasodinti milijoną medžių (166 kvadratinių mylių žemės plote) ir paragino visus visame pasaulyje atvykti ir padėti.

Okeanija:

  • Naujoji Zelandija įsipareigojo iki 2028 m. pasodinti vieną milijardą medžių ir padaryti šalį „tvariausia maisto gamintoja pasaulyje“.

Afrika:

  • Siera Leonė įsipareigojo iki 2023 m. pasodinti 2 milijonus medžių.
  • Nigerija teigė, kad įdarbins jaunimą pasodinti 25 milijonus medžių.
  • Kenija pažadėjo iki 2022 m. pasodinti 2 milijardus medžių.
  • Etiopija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą per metus pasodinti 4 milijardus naujų medžių.
  • Pietų Afrika įsipareigojo baigti rengti teisingą perėjimo planą, suderinamą su 1.5C tikslu. Ji taip pat pasižadėjo sukurti programą, kuria siekiama padidinti grynosios žemės išmetamųjų teršalų grimzlę, atkuriant subtropinius krūmynus ir pievas, plečiant miškingumą ir sumažinant žemės dirbimą.
  • Marokas pažadėjo iki 2030 m. pagaminti 52% savo elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Subnacionaliniai veikėjai:

  • 102 miestai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinį CO2 išmetimą.
  • 10 regionų, 93 įmonės ir 12 investuotojų teigė, kad iki 2050 m. pasieks anglies neutralumą.
  • 2000 miestų įsipareigojo priimti sprendimus, planuodami ir investuodami į klimato riziką, įskaitant pažangių klimato sąlygų projektus ir naujoviškus finansavimo mechanizmus.

Verslas ir pramonė:

  • 87 įmonės įsipareigojo įgyvendinti 1.5C tikslą visoje savo veikloje ir vertės grandinėse.
  • Laivybos, energetikos ir finansų sektorių milžinai įsipareigojo dirbti kartu, kad iki 2030 m. pagerintų esamą padėtį.
  • Daugybė turtingų ir besivystančių šalių pasižadėjo dekarbonizuoti statybų sektorių pagal JT patvirtintą iniciatyvą. Partnerystė sieks pradėti tinkamas politines priemones ir iki 2030 m.
  • 19 bendrovių koalicija pasižadėjo sukurti sprendimus, kaip išplėsti regeneracinę žemės ūkio praktiką, skatinti kultūrinę biologinę įvairovę bei panaikinti miškų naikinimą, kartu gerinant natūralių ekosistemų atkūrimą ir apsaugą. Ši iniciatyva buvo įgyvendinta kaip Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono „One Planet Lab“ dalis. Tikimasi, kad partneriai parengs politikos rekomendacijas kitų metų derybose dėl biologinės įvairovės Kinijoje.

Finansų sektorius:

  • Daugiau nei 130 bankų su 47 trilijonų dolerių turtu pasirašė naujus klimato principus.
  • 24 nacionalinių ir regioninių plėtros bankų grupė pažadėjo iki 2025 m. skirti klimato projektams 1 trilijoną dolerių ir skirti bent 100 milijonų dolerių projektų prisitaikymui. IDFC taip pat pasižadėjo užmegzti partnerystę su Žaliojo klimato fondu, kad būtų skatinamos tiesioginės galimybės gauti tarptautinį klimato finansavimą.
  • Turto savininkų sąjungos „Net-Zero“ savininkai įsipareigojo suderinti savo investicijas siekdami apriboti atšilimą iki 1,5 C.
  • Klimato investicijų platforma buvo įsteigta siekiant tiesiogiai sutelkti 1 trilijoną JAV dolerių investicijoms į švarią energiją iki 2025 m. Šios platformos tikslas – teikti įvairias paslaugas vyriausybėms ir privačiajam sektoriui, kad būtų galima išplėsti energijos perėjimą ir paspartinti investicijas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį, klimatui atsparų vystymąsi.
  • Iš 90 trilijonų dolerių, kuriuos tikimasi investuoti į viso pasaulio infrastruktūrą nuo 2030 m., 70 atiteks mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kurioms gresia klimato pavojus.

Bendros diplomatinės iniciatyvos:

  • Norvegija įsteigė aukšto lygio tvarios vandenynų ekonomikos komisiją, atstovaujančią 14 šalių, apimančių maždaug 30% pasaulio pakrančių, 30% išskirtinių pasaulio ekonominių zonų, 20% viso vandenyno sugavimo ir 20% viso pasaulio laivyno.
  • Centrinės Afrikos miškų iniciatyva įsipareigojo išlaikyti Gabono, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Kongo Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Pusiaujo Gvinėjos miškų dangą, leidžiančią Centrinės Afrikos atogrąžų miškuose ir toliau kaupti maždaug 70 gigatonų anglies ir užtikrinti pragyvenimą.
  • 7 Centrinės Amerikos šalys įsipareigojo sukurti ir tvarkyti 10 milijonų hektarų „tvarių, produktyvių kraštovaizdžių, atsparių klimato pokyčiams“, siekdami iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį ne mažiau kaip 40%, palyginti su 2010 metais.
  • Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės įsipareigojo atitinkamai skirti 250 mln. ir 100 mln. dolerių Amazonės miškams apsaugoti, o ES teigė, kad per savo bendradarbiavimo ir plėtros programas miškų išsaugojimui ji surinks 190 mln. eurų. Aktoriaus Harrissono Fordo atstovaujama NVO „Conservation International“ taip pat pažadėjo paaukoti 20 mln. dolerių.
  • „InsureResilience Partnership 2025“ įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2025 m. 500 mln. skurdžių žmonių bus apsaugoti nuo klimato sukrėtimų.
  • Afrikos prisitaikymo iniciatyva pažadėjo užtikrinti regioninį bendradarbiavimą prisitaikymo srityje ir 1 milijardo dolerių investicijas Afrikos šalyse bei dvigubą adaptacijos finansavimą.
  • Marokas ir Etiopija kartu įsteigė tvarios prieigos prie energijos koaliciją, kad patenkintų pasaulio gyventojų energijos poreikius švaria energija. Iniciatyva pasižadėjo dalintis patirtimi diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius ir prireikus modeliuoti esamą praktiką, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.
  • Penkiolika vyriausybių ir dešimt bendrovių įsipareigojo atlikti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) tyrimus ir kiekvienais metais 3% padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Dalyvaujančios šalys yra Argentina, Kolumbija, Danija, Estija, Etiopija, Gana, Hondūras, Vengrija, Indija, Airija, Italija, Kenija, Portugalija, Senegalas ir JK.
  • Aušinimo koalicija vėsinimą pripažino „pagrindine akla vieta“, kai oro kondicionavimo ir šaldymo išmetamųjų teršalų kiekis, tikimasi, iki 2050 m. padidės 90% nuo 2017 m. lygio. Koalicija pasižadėjo nustatyti ambicingus aušinimo tikslus ir remti nacionalines strategijas. Bangladešas ir Libanas pažadėjo patvirtinti išsamius nacionalinius aušinimo planus, o kelios šalys įsipareigojo greitai imtis efektyvaus aušinimo veiksmų, vadovaujamos Prancūzijos. Tarp šalių, pažadėjusių imtis veiksmų, yra: Andora, Čilė, Kosta Rika, Danija, Džibutis, Dominikos Respublika, Prancūzija, Vengrija, Japonija, Libanas, Marokas, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Ruanda, Senegalas, Ispanija ir JK. Penkios šalys jau integruoja aušinimą į savo nacionalinius klimato planus: Dominikos Respublika, Šiaurės Makedonija, Ruanda, Senegalas ir Ispanija.
  • 5 bendrovės ir 9 šalys, įskaitant Argentiną, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Islandiją, Airiją, Nyderlandus, Pietų Korėją ir JK, pažadėjo numatyti būdus, kaip anglies dioksido išmetimo reikalaujančiuose sektoriuose iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulinį išmetimą.
  • 100 organizacijų, įskaitant vyriausybes, privataus sektoriaus vadovus ir miestus, pasižadėjo paspartinti transporto sektoriaus dekarbonizavimą.
  • Turkija, Kenija, JAV ir kt. valstybės, iki 2030 m. sieks sumažinti lūšnynų kiekį.
  • Vadovaudamasi Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimai, Ispanija ir Peru, pasižadėjo sukurti sistemą šalims, kurios klimato gerinimui atsižvelgia į darbo vietų kūrimą, socialinę apsaugą, įgūdžių ugdymą ir technologijų bei žinių perdavimą.
  • Trisdešimt dvi nacionalinės vyriausybės įsipareigojo įgyvendinti su lytimi susijusius klimato kaitos veiksmų planus bei suteikti moterims daugiau galių kaip klimato veiksmų lyderėms.
  • 41 šalys, 71 subnacionalinės vyriausybės ir dvi sveikatos finansavimo organizacijos įsipareigojo pasiekti geresnę oro kokybę ir suderinti klimato ir oro kokybės planus iki 2030 m.

JT:

Jungtinių Tautų sekretoriatas priėmė 10 metų klimato veiksmų planą, kuriame įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 45 proc. ir 80 proc. O elektros energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagal planą JT sekretoriatas įpareigojamas sumažinti ir vienam gyventojui išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2025 m. Todėl elektros energijos suvartojimas sumažės 25%, o vienam gyventojui sumažės 20% iki 2025 m. JT taip pat įsipareigojo 40% savo elektros energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Tai tik dalis to, kas planuojama daryti dėl klimato kaitos sustabdymo. Lieka tikėtis, kad šie ir dar daugiau teigiamų planų bus įgyvendinti, ir to pakaks, kad užkirstume kelią Žemės nykimui.

 Paruošta pagal „Climate Change News“


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų