Sunku patikėti, kad vos prieš aštuonis mėnesius plyname lauke į neseniai išlietus pamatus buvo įkasta simbolinė kapsulė su linkėjimu ateities kartoms. Šiandien jaunoji Pilaitės karta jau skaičiuoja dienas, kai galės pradėti lankyti naująją gimnaziją – išryškėję pastato kontūrai leidžia įsivaizduoti, kaip mokykla atrodys, kai į ją sugužės mokiniai.
„Neabejoju, kad Pilaitės gimnazija taps šios miesto dalies gyvenimo ašimi. Ne veltui bendruomenė titulavo ją laukiamiausiu metų projektu, juk ši mokykla – žmonių aktyvios veiklos rezultatas, kurį mes su rangovais tik padedame įgyvendinti. Mokykla yra ne tik pastatas, kuriame laiką leidžia vaikai, tai vienybės, šviesos ir bendruomeniškumo simbolis“, – sako projektą valdančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius Saulius Barauskas.
Architektūriškai pavyzdinę Pilaitės gimnaziją galės lankyti apie 1 000 vaikų. Mokykla suprojektuota taip, kad erdvėse mokiniai ir mokytojai laisvai bendrautų dienos metu, o vakarais ji atsivertų bendruomenei, taptų traukiančiu rajono centru.
„Vos po pusmečio duris atversiantis gimnazijos pastatas – laukiamiausia mūsų komandos šių metų realizacija. Pastaruosius keletą metų švietimo architektūra Lietuvoje labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Atidaryta ne viena moderni mokykla ar darželis. Neabejojame, kad galime ugdyti mokinių pasaulėžiūrą per architektūrą bei kokybiškai veikiančias erdves. Džiaugiamės šiuo projektu ir nekantriai laukiame rudens“, – sako pastato architektė, viena architektūros studijos „DO architects“ įkūrėjų Andrė Baldišiūtė.
Iškilęs pastato konstruktyvas formuoja mokyklos erdvių kontūrus – šiandien jau aiškiai matyti amfiteatras, holai, biblioteka, salės. Šiuo metu vykdomi vidaus apdailos darbai, pradėtas tvarkyti sklypas, sodinama daug želdynų, medžių, bus įrengtos dviračių trasos ir riedlenčių parkas.
Pilaitės mokyklos projektas išlieka atviras visą įgyvendinimo laikotarpį – įrengiant patalpas kyla naujų idėjų, kaip dar skatinti kūrybiškumą bei pritaikyti jas vaikų ir mokytojų bendruomenės kasdienybei. Štai rengiant darbo projektą nuspręsta išplėsti kompiuterių jungčių tinklą ir galimybes įkrauti nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetes, visų pirma – bibliotekoje ir valgykloje. Sporto salėse ir persirengimo kambariuose papildomų kištukinių lizdų suplanuota plaukų džiovintuvams, šviestuvams ir garsiakalbiams varžybų metu.
Dalį sėkmingos projekto eigos lėmė tai, kad pastatas suprojektuotas ir statybų procesas vykdomas taikant BIM (angl. BIM – Building Information Modelling, liet. statinio informacinis modeliavimas) technologiją. Sakoma, kad taikant BIM statinys pastatomas du kartus – pirmą kartą virtualiai, o jau antrą kartą realybėje. Tai padeda išvengti ne tik geometrinių, bet ir loginių modelio elementų neatitikimų, atliekama nuoseklesnė patikra, tiksliai apskaičiuojami darbų kiekiai.
Pilaitės gimnazijos projekte į BIM procesą buvo įtrauktos visos su projektu susijusios dalys – tiek vidaus, tiek lauko inžineriniai tinklai, taip pat sklypo sutvarkymo sprendiniai. Taip, atlikus visos apimties BIM modelį, statybos procesas tapo ne tik aiškesnis, bet ir sklandesnis.
Preciziškai suprojektuotos inžinerinės sistemos
UAB „Be Live“ projektų koordinatorė Milda Šerkšnė pastebi, kad didžioji dauguma Lietuvos mokyklų yra statytos sovietmečiu, netgi renovuotos jos dažnai pasižymi kompromisais, pavyzdžiui, dėl erdvių planavimo, tad neatitinka šiuolaikinių patogumo, funkcionalumo reikalavimų. „Be Live“ kurti inžineriniai sprendimai turėjo tapti pavyzdiniais ir rodyti pavyzdį naujos kartos mokykloms ir apskritai švietimo įstaigoms.
„Be Live“ komanda padėjo sukurti kompleksinį gimnazijos pastato inžinerijos sprendimą, kurį galima palyginti su skirtingų atlikėjų sustygavimu į darnų chorą. Įmonės inžinieriai ir BIM koordinatoriai projekto ir jo įgyvendinimo kokybę užtikrino ne tik sukurtu skaitmeniniu dvyniu, bet ir vidine kokybės valdymo sistema (ISO). Bendradarbiaujant su įvairiais tiekėjais ir projektą įgyvendinusiais partneriais priimta daug inovatyvių sprendinių, kurių efektyvumo, tvarumo patikrai ir įgyvendinimui „Be Live“ rėmėsi skaitmeniniais modeliavimais.
Pasak M. Šerkšnės, reikėjo atitikti ne tik normatyviniuose dokumentuose įvardytus, bet ir iš architektūros autorių pusės iškeltus aukštus reikalavimus. Šiame pastate svarbiausia buvo architektūros, interjero raiška, tad inžinerinės sistemos ir jų elementai turėjo būti kuo mažiau pastebimi ir ypač funkcionalūs.
Viena didžiausių daugelio mokyklų problemų yra Šildymo, vedinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos. Tolminkiemio gimnazijoje Vilniaus Pilaitės rajone jas „Be Live“ suprojektavo taip, kad vėsus oras leistųsi ties langais.
„Šaldymo blokai veiks paslėpti virš lubų tam, kad iš jų nesklistų triukšmas, o mokiniai ir mokytojai nejaustų šalto oro gūsių patalpoje. Pastatui ir jo inžinerijai, įskaitant ir ŠVOK, pasitelktas skaitmeninis projektavimas BIM (Building Information Modeling), kai visos pastato konstrukcijos ir inžinerinės sistemos įrengiamos visų pirma virtualiojoje realybėje, o tuomet jau sustygavus darbų eiliškumą, įvertinus tikslius medžiagų kiekius pastatas statomas fiziškai.
Tolminkiemio gimnazijoje projektuojant papildomai naudota kompiuterinė aerodinaminių srautų simuliacija, leidusi tiksliai numatyti oro srautus verdant gyvenimui mokykloje. Numatoma, kad tyliai ir nepastebimai srūvantis oras klasėse pasikeis kas 14 minučių, arba 3,2 karto per pamoką“, – pasakoja M. Šerkšnė.
„Be Live“ projektų koordinatorė pabrėžia, kad ŠVOK per pamokas vėdina klases, o pertraukų metu persijungia į koridorius. Energiją padeda taupyti aukščiausio efektyvumo rekuperatoriai (~85 proc.). Įgilinus tam tikras stogo plokštumas, Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrenginiai – ventkameros – susijungia su visu pastato tūriu, dalis jų suprojektuota dviem aukštais. Iš pirmo žvilgsnio nepastebima, kad tai lauko konstrukcijų dalis.
Verta pastebėti, kad visų inžinerinių sprendimų darna nebūtų pasiekiama be BIM skaitmeninio projektavimo. „Sklandų ir spartų statybų procesą padėjo užtikrinti tai, kad mokyklos pastatas pirmiausia pastatytas virtualiojoje erdvėje, tai yra sukurtas pastato 3D modelis. Tai padėjo užbėgti už akių galimiems nesklandumams ir patikslinimams, kurių poreikis įprastai iškyla statybų metu.
ŠVOK sistemą „Be Live“ inžinieriai projektavo taip, kad ji būtų beveik nepastebima ne tik vizualiai, tačiau ir jutimiškai. Visi matomi ortakiai, vamzdynai papildomai dažyti tam, kad kaip įmanoma mažiau būtų pastebimi, susilietų su aplinka. Oro srautai sumodeliuoti taip, kad nebūtų juntamas vėjas, nesigirdėtų ventiliatorių veikimo“, – sako M. Šerkšnė.
Pašnekovė pabrėžia, kad Tolminkiemio gimnazija yra puikus šiuolaikiškos mokyklos pavyzdys. Aplinkos, architektūros, inžinerijos sprendimų darna padėjo sukurti pavyzdį, kuris neabejotinai bus ne tik aktualus, tačiau ir sektinas statant naujas mokyklas.
Sėkmingai įgyvendinti nestandartiniai vėdinamo fasado sprendimai
Tolminkiemio gimnazijos fasadų fragmentams ir angokraščiams architektai pasirinko termomedienos apdailą, kurią įrengė „Inovatyvi statyba“ komanda. Vertikalių medžio dailylenčių fasadas mokyklos pastatui reikšmingas tiek tūrine, tiek emocine prasme:
„Vertikaliai sumontuotos termodailylentės skaido, smulkina pastato tūrį, o medienos angokraščiai, išlįsdami iš fasado, suteikia papildomą vizualinį žaismingumą“, – sako UAB „Inovatyvi statyba“ direktorius Algis Kviklys. Jam pritaria ir projekto architektas Kasparas Žiliukas, teigdamas, kad šie medžio fragmentai ne tik smulkina pastato tūrį, bet ir tampa šilta atsvara pilko betono rajonui ir jį sušildo.
Aukštos energinės klasės ir unikalaus dizaino gimnazijai buvo keliami ir aukšti medžiagų bei konstrukcinių sprendimų reikalavimai. Medinio fasado apdailai įrengti buvo duota nestandartinė užduotis – apribotas atstumas nuo sienos iki fasado dailylentės, dėl šios priežasties „Inovatyvi statyba“ specialistams prireikė keisti standartinį ventiliuojamo fasado karkasą ir detales. Pasinaudojusi daugiau nei 20 metų patirtimi, įmonės konstruktorių komanda suprojektavo unikalią fasado detalę su nerūdijančiojo plieno laikikliais ir sėkmingai įgyvenimo užsakovo bei architektų reikalavimus.
„Šis projektas buvo išties unikalus ne tik dėl specialių fasado konstrukcinių sprendimų, bet ir savo dizaino vizija, – sako A. Kviklys. – Pastatui buvo keliama aukšta medžiagų kokybės kartelė. Be medienos elementų, taip pat tiekėme išskirtinio auksinio atspalvio palangių skardą „Ruukki HIARC“. Ši žaliava išsiskiria aukšta, „Ruv4“ atsparumo UV spinduliams klase, itin ilgai išsaugo originalią spalvą ir blizgesį, tad reikšmingai prisidėjo prie bendro gimnazijos žaismingumo ir džiuginančio galutinio rezultato.“
Lubos užtikrins ir estetiką, ir akustiką
Tolminkiemio gimnazijoje buvo įrengtos metalinės tempto tinklo (angl. expanded mesh) ir Troldekt medžio plaušo kabamosios lubos. Tokios lubos padeda užtikrinti geriausias estetines ir akustines savybes, į ką buvo kreiptas ypatingas dėmesys. Iš viso verslo centre buvo sumontuota 4 tūkst. m2 tempto tinklo ir per 4 tūkst. medžio drožlių pakabinamųjų lubų.
Tiekti lubas patikėta UAB „Montem“, kuri prisidėjo prie tokių projektų kaip Dariaus ir Girėno stadionas Kaune, Tarptautinė Amerikos mokykla Srovės g. 19, Vilniuje. Ši įmonė pasiūlė labiausiai užsakovo ir architektų lūkesčius atitinkantį variantą.
Generaliniai rangovai turėjo tikrai didelį lubų gamintojų ir montuotojų pasirinkimą. Todėl džiaugiamės, kad buvome pasirinkti mes ir sėkmingai įgyvendinome mums iškeltas užduotis. Darbų metu iškilusius klausimus pavykdavo greitai ir sklandžiai išspręsti su projekto autoriais. Manyčiau, taip buvo todėl, kad projektą valdė tikra profesionalų komanda. Ji tinkamai sudėliojo darbus pagal eilės tvarką ir grafikus. Tikiuosi, su jais teks dirbti ir ateityje“, – vylėsi UAB „Montem“ direktorius Vaidas Daunaravičius.
Gimnazijos klasėms buvo parinktos kabinamosios medžio plaušo lubos, kurios puikiai sugeria garsą. Šias lubas vis dažniau renkasi architektai. Šių lubų gamybai naudojama daugiau kaip medžio ir cemento drožlių mišinys. Taigi pasirinktas produktas yra ypač saugus, natūralus, o jo savybės rodo, kad gamintojui yra svarbūs žmogus ir gamta. Sumontuotos lubos išsiskiria ne tik aukšta kokybe, bet ir dizainu. Jos yra su paslepiamu karkasu.
Konstrukcinė sistema patikėta profesionalams
Vienas iš pagrindinių Tolminkiemio gimnazijos architektų ir užsakovo lūkesčių buvo pastato laikančiąsias konstrukcijas projektuoti daugiausia iš surenkamųjų konstrukcijų, todėl sumažėjo statybų darbų objekte kiekis ir sutrumpėjo statybų laikas.
Šį lūkestį maksimaliai išpildė profesionali „INHUS Engineering“ komanda, kuri dalyvavo abiejose projekto stadijose: techniniame projekte (TP) ir darbo projekte (DP). INHUS inžinieriai atliko statinio konstrukcijų projekto dalį, kurios metu buvo parinkta pagrindinė pastato konstrukcinė schema ir priimti kiti esminiai pastato sprendiniai, tokie kaip tikslingas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas.
„Abu projekto etapai kartu su visų projekto dalių projektuotojais buvo vykdomi BIM aplinkoje. Praktiškai visos pastato konstrukcijos buvo suprojektuotos iš surenkamųjų gaminių. Fasadui buvo pasirinktos trisluoksnės gelžbetoninės sienos, kurių išorinis balinto betono sluoksnis iš karto suformuoja ir fasado apdailą, todėl nebereikia fasado apdailos darbų objekte“, – sako „INHUS Engineering“ vadovaujantis inžinierius Ovidijus Virbukas.
Formuojant Tolminkiemio gimnazijai duotus architektūrinius tūrius, buvo suprojektuotos laiptuotos, įtrauktos į pastato vidų fasado sienos, kurių konstravimas iš surenkamųjų gaminių buvo nemenkas konstrukcinis iššūkis. Tačiau pritaikius ilgametę patirtį surenkamųjų gaminių projektavime INHUS profesionalams pavyko parinkti tokius sprendinius, kurie leido sėkmingai įgyvendinti norimą architektūrinę pastato formą.
Šviesos sprendiniai kuria jaukią ir darbingą atmosferą
Pilaitės gimnazijos techninio projekto idėjos, sumanymai tituluojami kaip vieni moderniausių švietimo paskirties pastatų sprendimų Lietuvoje. Techniniame projekte daug dėmesio skiriama medžiagiškumo kokybiniams reikalavimams, tad noras išpildyti architektų bei dizainerių apšvietimo įsivaizdavimą tapo nemenku iššūkiu UAB „By & N“ komandai. Naujajame objekte pažymima, kad pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti kokybišką mokymosi aplinką.
„Šiame objekte mokysis vaikai, kurių rega dar tik formuojasi, tad augančiam organizmui kokybiškas apšvietimas tampa itin svarbiu kriterijumi. Tinkamas apšvietimas veikia žmogaus fizinius jausmus. Išsikėlėme tikslą – kiek įmanoma labiau sumažinti apšvietimo sukeliamus neigiamus pojūčius. Pilaitės gimnazijos projektas – išskirtinis, todėl keliami reikalavimai apšvietimui taip pat neeiliniai“, – pasakoja UAB „By & N“ projektų vadovas Martynas Zaleckas.
Vienas svarbiausių kriterijų – itin aukštas šviestuvų efektyvumas – >180 lm/W. Tokio lygio efektyvumas leidžia užtikrinti ne tik tinkamą šviesos lygį, bet ir ekonomiškumą – mokyklos klasių šviestuvų galia siekia tik 24W.
„Diegiant modernias apšvietimo sistemas, svarbus ne tik taupumo kriterijus, bet ir šviesos akinimo koeficientas – UGR. Jeigu šio matavimo lygis per didelis, patalpose mokytis, dirbti bus sunku – šviesa akins, atspindės nuo paviršių, trukdys susikaupti. Siekiant išvengti šių nepatogumų, šviestuvuose buvo integruota optika, kuri užtikrina mažą akinimo koeficiento indeksą – UGR<19“, – sako M. Zaleckas.
Pasak pašnekovo, spalvų atgavimo indeksas – dar vienas reikalavimas, kuris užtikrina, kad šviestuvai gebės atkurti kuo natūralesnį, dienos šviesai artimesnį apšvietimą. Įgyvendinant šį reikalavimą, šviestuvuose buvo diegiamas itin aukštas spalvų atitikimo rodiklis – CRI>90.
„Be to, šviestuvų sistemos turėjo derėti prie dizainerių sukurtos unikalios architektūros. Buvo taikomos įvairios LED šviestuvų kombinacijos, kurios leido atrasti simbiozes tarp apšvietimo ir architektūros sistemų. Projekto autoriai apšvietimo sistemai numatė linijinių šviestuvų sprendinį.
Tokio tipo šviestuvai numatyti beveik visose patalpose, nepaisant erdvių paskirties, todėl panaudojome vieno tipo šviestuvus jungdami ilgas šviečiančias linijas. Bėgelių linijų šviestuvų panaudojimas suteikia dar vieną privalumą – būdami minimalistiniai gali suteikti nepriekaištingą apšvietimą ir tapti praktiškai nepastebimi. Įleistos apšvietimo linijos į lubas sudaro įspūdį, kad lubos ir šviestuvai yra vienos sistemos dalys“, – pasakoja M. Zaleckas.
Linijinių šviestuvų sistemai buvo pritaikyta specialių šviestuvų sklaidytuvų ir lęšinės optikos technologija, dėl kurios šviesos spindulys suformuojamas tiksliai ir tolygiai tam tikrose patalpos vietose. Keičiami šviesos sklaidytuvai leido turėti vieno tipo šviestuvus su skirtingo funkcionalumo opcijomis. Taip buvo sumažintas projekte esantis skirtingų šviestuvų skaičius.
Naujos kartos gimnazijai – inovaciniai ŠVOK įrangos sprendimai
Naujajame gimnazijos pastate ypatingi reikalavimai buvo keliami ne tik naudojamų medžiagų ir konstrukcijų kokybei, bet ir inžinerinei įrangai – kondicionavimo bei šildymo sistemoms. Kokybiškais ir ilgaamžiais sprendimais pasirūpino įmonė UAB „GLCO“, kurios specialistai, atsižvelgdami į užsakovo ir projektuotojų poreikius, šiam objektui tiekė efektyviausią rinkoje įrangą – „LG Electronics“ šilumos siurblius „oras–oras“, kurių bendra instaliuota vėsinimo / šildymo galia sudaro daugiau nei 850 kW.
Buvo parinkti VRF tipo šilumos siurbliai, galintys efektyviai šildyti patalpas žiemos metu ir nenutraukti darbo net ir esant žemesnei nei -25 °C aplinkos temperatūrai. Tokią specifinę įrangą gamina tik keli žinomiausi VRF gamintojai pasaulyje.
Tolminkiemio gimnazijoje sumontuota „LG Electronics“ įranga turi „Continous heating“ funkciją, garantuojančią nepertraukiamą šilumos srautą, o vėsinti naudoja unikalią SLC technologiją, kai freono garavimo ir išpučiamo oro temperatūra automatiškai pritaikoma prie aplinkos ir vidaus sąlygų. Šio projekto išskirtinumas – freono nuotėkio davikliai, kurie buvo įrengti kiekvienoje klasėje pagal naujausius ES reikalavimus dėl freono nuotėkio kontrolės.
„Nors pats freonas, naudojamas visuose šilumos siurbliuose, nėra pavojingas žmonių sveikatai, visgi buvo pasirinktas sprendimas dėl papildomo „apsidraudimo“ avarijos atveju. Į visas klases buvo integruoti freono nuotėkio davikliai, kurie fiksuoja atsiradusį mažiausią nesandarumą „oras–oras“ šilumos siurblių sistemose. Užfiksavus minimalų freono nutekėjimą – VRF „oras–„oras sistemos darbas automatiškai stabdomas ir diagnozuojamas gedimas per pastato valdymo sistemą „Bacnet / BMS“. Mokyklos administracija gali imtis papildomų apribojimų dėl patekimo į tas patalpas, kuriose įvyko freono nuotėkis“, – pasakoja UAB „GLCO“ pardavimo vadovas Evaldas Kvaraciejus.
Toks itin pažangus technologinis sprendimas yra vienas iš kelių tokių inovacinių sprendimų, įdiegtų Lietuvoje šiandien. Negana to, siekdama užtikrinti maksimalų klimato komfortą gimnazijos moksleiviams, darbuotojams ir svečiams bei palaikyti „minkštesnę“ išpučiamo oro temperatūrą patalpose, LG SLC technologija leidžia keisti ir fiksuoti išpučiamos oro temperatūros tikslinius parametrus.
Nustačius tokius parametrus, kondicionavimo sistema nuolat balansuoja savo veikimą, maksimaliai priartindama jį šiam tikslui pasiekti. Tai buvo pagrindiniai iššūkiai, keliami „LG Electronics“ gamintojams šiame objekte, kuriuos UAB „GLCO“ profesionalų komandai pavyko sėkmingai įgyvendinti. Išmani, lengvai prižiūrima oro kokybės kontrolės įranga, instaliuota pastate, sukūrė komfortiškas ir saugias darbo, mokymosi ir poilsio sąlygas.
Unikalios pastato šerdies – amfiteatro baldinės konstrukcijos
Vienas svarbiausių gimnazijos pastato architektūrinių sumanymų – holo erdvėmis (perėjimais) aprėminta centrinė aikštė (amfiteatras), kurią architektai įvardija lyg pastato šerdį. Tai – daugiafunkcė erdvė, pagrindinis holo akcentas, moksleivių susibūrimo vieta, poilsio vieta. Visuose aukštuose klasės išdėstomos ratu, o visa ko centras – amfiteatras, matomas visų aukštų balkonuose, tad šios erdvės įrengimui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.
Amfiteatro vidaus įrengimas patikėtas įmonei UAB „Alsotana“, kuri jau beveik 20 metų auga, kaupia patirtį ir specializuojasi nestandartinių projektinių baldų gamyboje. Šios įmonės profesionalai įgyvendina didelės apimties projektus, skirtus viešosioms erdvėms, biuro patalpoms, taip pat ben- 1psl. dradarbiauja su kruizinių laivų remonto ir jų įrengimo įmone, su kuria gamina baldus restoranams, kavinėms, kajutėms.
Unikaliame Tolminkiemio gimnazijos amfiteatre įmonė sėkmingai įrengė apie 16 metrų ilgio, 5 metrų į viršų forma kylančią ir apie 500 kv. m ploto medinę baldinę instaliaciją, kuri džiugins tiek gimnazijos moksleivius, tiek svečius. Taip pat spinteles ir kitus baldus, be kurių neįsivaizduojama moderni šiuolaikinė mokykla.
„Projekto architektai tobulai suplanavo erdves, mums reikėjo tik papildyti, – sako įmonės „Alsotana“ atstovė Kristina Sabonienė. – Amfiteatras išties įspūdingo dydžio, o medžiagiškumas kitoks nei daugumoje mokyklų, kuriose dažniausiai naudojama paprasta plokštė. Čia buvo keliami aukšti kokybės reikalavimai.“ Šiam projektui įmonė naudojo natūralią medieną, fanerą, faneruotę, metalo konstrukcijas.
UAB „Alsotana“ specialistai siekia, kad klientai galėtų didžiuotis jų pagamintais baldais. Svarbiausiais kriterijais laiko baldų kokybę ir išskirtinį dizainą. Atlikti visus darbus nepriekaištingai jiems padeda griežtai kontroliuojamas visas baldų gamybos procesas.
„Tolminkiemio gimnazijos projekte viską kūrė architektai, o mes labai džiaugiamės nuoširdžiu jų bendradarbiavimu, – sako K. Sabonienė ir prideda, – nors susidūrėme su keletu medžiagų tiekimo iššūkių, dėl karo Ukrainoje labai sulėtėjo gamyba, kai kurių medžiagų visai neliko rinkoje, teko greitai rasti sprendimus ir mes tai padarėme – sėkmingai įgyvendinome mums pavestus darbus. Išskirtinis projektas verčia tobulėti. Dėkojame už šią galimybę.“
Ilgaamžis surenkamųjų konstrukcijų statinys pastatytas greitai
Naujosios gimnazijos pastatui statyti pasirinktas tvarus ir greitas statybos būdas – surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos. Projekto architektai ir užsakovai kėlė ne tik aukštus kokybės reikalavimus, bet ir įtemptus projekto įgyvendinimo terminus: suprojektuotos sudėtingos konstrukcijos turėjo būti įgyvendintos labai tiksliai ir per trumpą laiką, kad gimnazija būtų pastatyta laiku ir šių metų rugsėjo 1-ąją vaikai jau galėtų žengti pro naujosios mokyklos duris.
Atsakinga užduotis – pastatyti visą sudėtingo pastato konstruktyvą – patikėta statybų įmonei UAB „Darbštūs vyrai“. Didelį profesionalumą įmonės komanda pademonstravo įrengiant stogo konstrukcijas. Gimnazijoje suprojektuota didelė, atvira amfiteatro erdvė, virš kurios į dangų žvelgia stoglangiai. „Darbščių vyrų“ komanda sėkmingai įgyvendino klijuotosios medienos sijų stogo konstrukcijas, tarp kurių įrengti net 52 stoglangiai.
Kaip sakė bendrovės direktorius Justinas Putys, iššūkių šiame projekte netrūko. Jis pasakojo, kad pastačius pastato sienų konstrukcijas ir uždengus stogą, pastato viduje teko montuoti sunkias surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas vestibiulyje virš amfiteatro. Jos sumontuotos atviros, todėl darbą reikėjo atlikti preciziškai be jokių kompromisų. Bet pakėlimo technikos po stogu naudoti neįmanoma, todėl montavimo darbus teko atlikti palaipsniui, naudojant žemą techniką ir daug rankų darbo, tad šiame objekte dirbo didesnė įmonės komanda nei kituose objektuose.
Pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai vyko šaltuoju metų laiku. J. Putys sakė, kad būtent surenkamosios konstrukcijos leidžia nenutraukti statybos darbų dėl oro sąlygų. Visą žiemą statybos vyko itin intensyviai ir net buvo dirbama dviem pamainomis. Objekte teko išlieti įspūdingų matmenų betoninę siją – 9 metrų aukštyje išlieta 24 m ilgio ir 12 m aukščio sija, kuri per kelis aukštus laiko visą denginio konstrukciją.
Statybos intensyviai vyko tuo metu, kai po pandemijos sąstingio atsigavo statybų rinka ir prasidėjo trikdžiai dėl gaminių ir medžiagų tiekimo. Tačiau tinkamas medžiagų tiekimo organizavimas užtikrino, kad darbų tempas Tolminkiemio gimnazijos statybų aikštelėje nesulėtėjo. Mokyklos pastato konstrukcijos sėkmingai užbaigtos statyti vos per septynis mėnesius.
„Tai tikrai buvo įspūdingas ir sudėtingas projektas, tačiau rezultatas išties puikus – mokykloje sukurta šviesi ir jauki erdvė, – sako UAB „Darbštūs vyrai“ vadovas J. Putys. – Mūsų įmonės komandai surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų statiniai nėra naujiena, nes daug dirbame Švedijos rinkoje, kur iš surenkamojo gelžbetonio statome daug įvairių pastatų, taip pat ir mokyklų. Tai geras, tvarus sprendimas šiuolaikinėms statyboms, kai naudojama mažiau išteklių statybų aikštelėje, susidaro mažiau atliekų, o ilgaamžis statinys pastatomas greitai.“
Tvarūs aliuminio profiliai
Mokslo paskirties objektai visuomet yra įdomūs ir pilni iššūkių. Šiame projekte „Hydro Building Systems“ tiekė SAPA aliuminio profilių sistemų sprendinius langams, durims ir vitrinoms.
„Vienas iš aktualiausių ir svarbiausių akcentų – tvaraus žalio aliuminio profilių lydinio „Hydro CIRCAL“ panaudojimas gaminiams. Šis lydinys yra pagamintas perdirbant savo laiką atitarnavusių senų aliuminio langų ir durų profilius. Specialiai tam dedikuotuose „Hydro“ fabrikuose atlikus „Hydro“ išdirbtą ir patentuotą unikalų skenavimo lazeriu ir rūšiavimo procesą išgaunamas naujas aliuminio profilių lydinys, kurio sudėtyje yra ne mažiau nei 75 proc. perdirbto aliuminio lydinio“, – pabrėžia „Hydro“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Staknevičius.
Iš „Hydro CIRCAL“ lydinio pagaminti aliuminio profiliai turi itin žemą taršą, kuri siekia tik 2,3 kg CO2 emisijų pagaminti vienam kilogramui aliuminio profilio. Palyginimui: tai yra apie 6 kg mažiau nei vidutinė Europoje sunaudoto aliuminio emisija. Taip Pilaitės gimnazijoje sumontavus SAPA aliuminio konstrukcijas yra sutaupyta kiek daugiau nei 94 tonos CO2 emisijų! Šiuo požiūriu Pilaitės gimnazija gali didžiuotis kaip mokslo paskirties pastatas, turintis „žaliausius“ aliuminio langus ir duris visoje Lietuvoje.
Objekte buvo sumontuota 3 365 m2 išorės ir vidaus aliuminio ir stiklo konstrukcijų. „Vienas didesnių iššūkių šiame projekte buvo gana didelių matmenų durys ir langai, sumontuoti pirmame pastato aukšte. Durys išsiskyrė tiek savo aukščiu, tiek varčių pločiu. Didžiausių durų varčios plotis siekė net 1,5 m, o aukštis – 2,8 m. Tačiau panaudojus specialius sustiprintus durų varčių profilius ir parinkus didesnės laikymo galios vyrius tokio dydžio durys yra visiškai funkcionuojančios“, – pasakoja UAB „Velansta“ direktorius Edvardas Andriuškevičius.
Didžiausi langai buvo dar platesni ir aukštesni. Langų varčių plotis siekė net 1,57 m, o aukštis – 2,92 m. Tokia varčia kartu su stiklo paketu svėrė daugiau nei 180 kg. Todėl čia teko panaudoti specialius iki 200 kg laikymo galios langų apkaustus.
Šiame projekte projekto autoriai ypatingą dėmesį skyrė estetikai ir parinko specialaus atspalvio anoduotą aliuminio profilių paviršių. Toks paviršiaus padengimas išsiskiria ilgaamžiškumu, yra daug atsparesnis mechaniniams pažeidimams nei, pavyzdžiui, klasikiniu būdu dažytas aliuminio profilių paviršius.
Pavadinimas: Pilaitės gimnazija
Adresas: Įsruties g. 3, Vilnius
Užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybė
Generalinis rangovas: UAB „Jungtiniai Projektai“
Statybos pradžia: 2021 m.
Statybos pabaiga: 2022 m.
Investicijos: 17 mln. Eur
Nuotraukos: Laimono Ciūnio
