„PARK TOWN“ – KAI KIEKVIENAME BIURO KAMPELYJE ŽALIUOJA PARKAS

2019 m. lapkričio 4 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: „Park Town East Hill“

UŽSAKOVAS: UAB „Darnu Group“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Naresta“

ARCHITEKTAS: UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, Remigijus Bimba

INTERJERO AUTORIAI: dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“) bei architektai Gintautas Baranauskas, Daina Lasauskienė ir Agnė Baranauskaitė (MB „Menas ir jėga“).

Rugsėjo pabaigoje atidarytas antrasis „Park Town“ biurų komplekso pastatas „East Hill“. Į 15 tūkst. m2 A energinės klasės verslo centrą jo vystytojai „Darnu Group“ investavo 40 mln. eurų, jame dirbs apie 2 tūkst. darbuotojų. Ir dirbs tokiomis sąlygomis, kad jau galima pradėti jiems pavydėti.

„Unikalu, kad verslui strategiškai patogioje vietoje iškilęs biurų kompleksas kartu yra apsuptas gamtos. Siekėme įgyvendinti tokį projektą, kuris padidintų nuomininkų komfortą“, – sako „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Jo teigimu, šiandien trys svarbiausi statomų naujų verslo centrų atributai: dėmesys darbo vietos komfortui, biuro aplinkos išnaudojimas ir daugiafunkciškumas. Patogus patalpų išdėstymas, kuo daugiau į vidų patenkančios natūralios šviesos, individualus klimato zonų valdymas ar triukšmą slopinantys sprendimai – viskas buvo daroma dėl didesnio žmonių komforto. Darbdaviams tai irgi į naudą – sukurtos patogios sąlygos lemia didesnį darbuotojų produktyvumą.

„Šiandien biurų plėtotojai ir įmonės žengia dar toliau ir siekia pasirūpinti ne tik konkrečia darbo vieta, bet ir kitais darbuotojų poreikiais. Vilniuje jau tampa įprasta, kad modernus verslo kompleksas turi specialią dviračių aikštelę, prie jos įrengtus dušus ir patogias persirengimo kabinas“, – sako L. Savickas.

ARCHITEKTAS: PASTATAS GERIAUSIAI ATSIVERIA IŠ BŪSIMO JAPONIŠKOJO SODO

Pastato architektas, architektų biuro „Architektūros kūrybinė grupė“ atstovas Remigijus Bimba, atskleidžia, kad projektuojant pirmąjį „Park Town“ pastatą jis taikytas prie Šeškinės kalvų formos.

„Užtat jis buvo tokios formos: kalvos siluete iš miesto pusės, todėl viena stogo pusė kyla į aukštuminę Vilniaus pastatų kalvą, o kita – į Šeškinės kalną. Pastato pirminė idėja buvo „statinys prie kalvos“.

„Pirmasis „Park Town“ pastatas buvo statomas su mintimi, kad tai neturi būti paprasta „stiklinė dėžė“, todėl jis įgijo jau minėtą architektūrinę koncepciją – derinį su Šeškinės kalvomis. Antrasis pastatas turėjo prisiderinti, atkartoti pirmojo stilistiką. Be to, urbanistiškai užverti gatvę, tad geriausiai abiejų „Park Town“ statinių kompleksas atsiveria iš būsimo Vilniaus savivaldybės suplanuoto japoniškojo sodo“, – atskleidžia pastato architektas.

Dar daugiau – pagal R. Bimbos idėją, japoniškasis sodas tarsi prasitęsia ir šiek tiek „užkloja“ „Park Town East Hill“ pastato terasą. Joje įrengta itin daug žalumos, o grindų dekorui naudotas lapų raštas – lyg šioje vietoje ir būtų parko („Park“) ir miesto („Town“) jungtis.

„Stogas – jis taip pat geriausiai matyti žvelgiant nuo japoniškojo sodo pusės – išlaužytas kreivėmis, kurios atkartoja pirmojo pastato kontūrus“, – paaiškina R. Bimba.

Iškart buvo planuojama, kad abu pastatai sieks BREEAM aplinkosauginių sertifikatų. Tačiau architektas nenorėjo, kad „Park Town“ komplekso stogai būtų nukloti saulės elementais. Todėl šie elementai, gaminantys dalį energijos biurų pastato poreikiams, įmontuoti į „Park Town“ fasadą.

„Stogas – tai penktasis pastato fasadas. Jame nėra jokios antenos – nieko. Jei tik leidžia galimybės, siekiu stogą palikti „švarų“. Nes jis matyti nuo kalvų, nuo Neries krante esančių aukštų pastatų. Saulės baterijos šiuo atveju būtų sugadinusios pastato koncepciją. Man atrodo, tai bene vienintelis pastatas Vilniuje, kur saulės baterijos sumontuotos ne ant stogo“, – pasakoja architektas.

Sertifikatus pelnė saulės moduliai, sumontuoti ant biurų pastato fasado, individualiai valdomas darbo vietų apšvietimas, įrengta patalpų drėkinimo bei kiekvienos patalpos klimato valdymo sistema.

Saulės modulių, esančių fasaduose, gaminamos energijos užtenka „Park Town East Hill“ laiptinėms ir aplinkai apšviesti. Kiekviename aukšte įrengta individuali, autonominė šildymo ir vėsinimo kamera. Be to, kiekvienas aukštas gali valdyti patalpų temperatūrą, klimatą taip, kaip konkrečiam biurui norisi.

„Park Town East Hill“ terasa pereina į atrijų, kuris į pastato gelmę įleidžia dienos šviesos.

„Sugalvojome, kad tarp terasos ir pastato turėtų būti stiklu dengtas stogas, kuris praleidžia iš rytinės pusės krintančius saulės spindulius. Kai suprojektavome visas geometrines pastato formas, įsitraukė MB „Menas ir jėga“, kuri tęsė darbus įrengdama pastato interjerą ir terasos apželdinimo sprendimus“, – sako R. Bimba.

Architektas priduria, kad abiejų pastatų architektūrinė išraiška buvo derinama prie Vilniaus miesto savivaldybės suplanuoto japoniškojo sodo sprendinių. Šio sodo toje vietoje dar nėra, tačiau, kai jis atsiras, „Park Town“ kompleksas darniai derės jo pakraštyje.

KOL KAS TOKIŲ PASTATŲ – VIENETAI

Pirmasis „Park Town“ pastatas jau turi tvaraus naudojimo ir BREEAM „International New Construction Excellent“ sertifikatą, netrukus bus sertifikuotas ir antrasis. Prestižiniu laikomas tarptautinis sertifikatas BREEAM yra architektūrinio tvarumo, efektyvių šiuolaikinių sprendimų ir atsakingoišteklių naudojimo standartas, kuriuo identifikuojami pastato ir darbo aplinkos kokybiniai parametrai, atsižvelgiant į apšvietimą, triukšmą, komfortą, palankumą aplinkai ir kitus kriterijus.

„Mūsų šalyje standartu BREEAM įvertintų pastatų kol kas –

vienetai. Vis dėlto, specialistai teigia, kad šis sertifikatas greitai nebebus egzotika, nes ir Lietuvos rinkoje pamažu formuojasi naujas kokybės supratimas. Jo laikosi darbdaviai, ieškantys naujų kokybiškų erdvių savo darbuotojams, aukščiausių standartų siekia ir konkuruojantys nekilnojamojo turto plėtotojai“, – sako „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Vienas sertifikato BREEAM tikslų – didinti pastatų savininkų, nuomininkų ir statytojų sąmoningumą. Specialistai pripažįsta, kad ši metodika ne tik leidžia sėkmingai ir sąnaudų prasme efektyviai pritaikyti tvarumo sprendimus, bet ir teikia apčiuopiamą finansinę naudą investuotojams.

„Tapo norma, kad tokios priemonės prideda papildomų išlaidų, tačiau jos dažnai atsiperka mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis, pagaliau sutaupoma per visą pastato gyvavimo laikotarpį“, – paaiškina L. Savickas.

Apžvelgdami rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto specialistai pateikia vis daugiau įrodymų, kad BREEAM įvertinami pastatai turi didesnę grąžą.

„Investuotojams pastatas su sertifikatu BREEAM įrodo, kad buvo pastatytas ir valdomas pagal aukščiausio lygio visame pasaulyje keliamus reikalavimus, o tai, žinoma, suteikia statiniui prioritetą, palyginti su kitais, tokio įvertinimo neturinčiais. Idealiu atveju tokio pastato išlaikymas bus pigesnis, nuoma – brangesnė ir dėl to teikiama investicinė grąža bus aukštesnė“, – teigia L. Savickas.

Prieš šešetą metų atliktas Mastrichto universiteto tyrimas, kuriame buvo vertinamas BREEAM sertifikavimo poveikis biurų pastatams Londone 2000–2009 m., atskleidė, kad šių pastatų sandorių kaina 21 % aukštesnė už rinkos vidurkį, o nuomos kaina – 18 % aukštesnė.

IŠSISKYRĖ „SVEIKATOS IR GEROVĖS“ BEI „ENERGETIKOS“ KATEGORIJOSE

Kaip pasakoja atestuotas BREEAM vertintojas Lietuvoje Kęstutis Kvietkauskas, 1990 m. Didžiojoje Britanijoje pristatyta BREEAM metodika, skirta naujų pastatų poveikiui aplinkai vertinti, buvo pirmoji tokia sistema. Vėliau sukurta ir kitokių metodikų, tačiau BREEAM išliko ilgiausiai pasaulyje veikiančiu visuotinai pripažintu pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir sertifikavimo metodu. Šiuo metu daugiau nei 80-yje pasaulio šalių jau sertifikuota per 250 tūkst. pastatų.

Pasak K. Kvietkausko, pastatų reitingavimo metodas leidžia iš anksto įsivertinti, kiek projektuojamas ir statomas pastatas bus tvarus, palankus aplinkai ir jo naudotojams, energiškai efektyvus. Kiekviena BREEAM sertifikato kategorija skaidoma į gausybę vertinimo faktorių.

„Pavyzdžiui, vertinant Vilniaus verslo centro „Park Town“ pastatą, gavusį BREEAM „International New Construction“ įvertinimą „Excellent“, jis išsiskyrė didžiausią įtaką vertinant turinčiose „Sveikatos ir gerovės“ (18,94 % bendro vertinimo) bei „Energetikos“ (20,45 %) kategorijose. Būtent jos turi didžiausią reikšmę, siektinam rezultatui BREEAM vertinimo sistemoje“, – atkreipia dėmesį K. Kvietkauskas. Kitos sertifikato BREEAM kategorijos yra „Valdymas“, „Transportas“, „Vanduo“, „Tarša“, „Ekologija“, „Atliekos“, „Medžiagos“, „Inovaciniai kreditai“.

Jo teigimu, įvertinimą „Good“ galima pasiekti be didelių investicijų, o aukštesniems įvertinimams, tokiems kaip „Excellent“ ar „Outstanding“, jau reikia papildomų pastangų.

„Siekiant įvertinimo „Excellent“, iš anksto reikia atlikti daug studijų, tyrimų, pavyzdžiui, dinaminio energinio modeliavimo, kai į energinius sprendimus įtraukiami kvalifikuoti energetikai, padedantys rasti racionaliausius energetinius sprendinius. Sutinku, kad tai lemia ir papildomas investicijas“, – sako K. Kvietkauskas.

Energinis modeliavimas parodė, kad įrengiant geoterminį šildymą bei saulės elementus ant pastato fasado bus įmanoma siekti maksimalių rezultatų BREEAM vertinimo kategorijoje bei visame vertinime. Tai ir buvo įgyvendinta. Visa vėdinimo sistema, pasak K. Kvietkausko, taip pat buvo derinama prie būsimų verslo centro darbuotojų šiluminio komforto.

„Kai jau sudėlioti energiniai sprendimai, tuomet galima apsispręsti, kur reikia daugiau šildyti, o kur – šaldyti. Nes, pavyzdžiui, tas šiltąsias spalio savaites į rytinį fasadą šviečiant saulei vieniems darbuotojams gali būti per karšta, o sėdintiems kitoje pusėje – šalta. Sistemos ir zonavimas projektuojant tikrinamas ir derinamas remiantis kompiuteriniais modeliais, kad pastato naudotojo šiluminis komfortas būtų visuomet užtikrintas“, – atskleidžia K. Kvietkauskas.

VERTINAMA VISKAS: NUO PASTATO ŠALTNEŠIO IKI ŠILUMINIO KOMFORTO

Pliusu gaunant aukštą BREEAM įvertinimą „Taršos“ kategorijoje tapo tai, kad pastate pagrindinis šaltnešis yra vanduo, tad, įvykus avarijai ir jam ištekėjus iš sistemos, jis nebūtų kenksmingas nei dirbančiųjų sveikatai, nei aplinkai.

„Park Town“ didelis dėmesys skirtas drenažui, dėl sklype esančių aukštų gruntinių vandenų, tai pat įvertinta stiprios liūties rizika, drenažas įrengtas pritaikant jį prie ekstremalių klimato reiškinių.

„Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus L. Savicko teigimu, aukštus įvertinimus minimose srityse „Park Town“ pastatui lėmė išmanios pastato valdymo sistemos, individualiai prie kiekvieno darbuotojo prisitaikantys apšvietimo bei mikroklimato reguliavimo sprendimai, taip pat fasaduose įdiegti fotovoltiniai moduliai ir jų gaminama elektros energija.

„Sveikata ir gerovė“ – vieną iš didžiausių svertą turinti vertinimo kategorija, kuri apima pastate dirbančio žmogaus komfortą. Jei žvelgtume į šio vertinimo antrines kategorijas, jos būtų tokios: vizualus komfortas (siekiama užtikrinti natūralų apšvietimą pastate, akinimo prevenciją, galimybę ilsinti akis darbo vietoje, turint vaizdą į lauką, dirbtinio apšvietimo aukščiausių reikalavimų taikymas); vidaus oro kokybė (vidaus oro kokybės planavimas, vėdinimo bei oro kokybės užtikrinimas pastate, nuodingųjų dalelių normavimas naudojamose medžiagose); šiluminis komfortas (šiluminio komforto užtikrinimas pagal gerąsias praktikas, modeliuojant suprojektuotą vėdinimą bei optimizuojant sprendinius); akustika (užtikrinamas akustinis komfortas pastate); vandens kokybė“, – atskleidžia K. Kvietkauskas.

Nustatyta, kad neigiamas emocijas ir net pasekmes fizinei dirbančiųjų savijautai lemia prasta oro kokybė biure. 2011 m., apibrėžiant šią pastatų problemą, gimė terminas „sergančio pastato sindromas“ (SPS). Esant blogai pastato ventiliacijai, kyla darbuotojų nepasitenkinimas darbu ir streso lygis.

Net ir užtikrinus geras sąlygas darbo vietose, gydytojai dėl įvairių priežasčių vis tiek rekomenduoja biurų darbuotojams bent kas keletą valandų išeiti pasivaikščioti, geriausia – į lauką.

„Vien galimybė darbo pertraukos metu išeiti pasivaikščioti į gamtą gerokai padidina pasitenkinimo savo darbu ir bendra gyvenimo kokybe rodiklius“, – akcentuoja „Darnu Group“ turto valdymo direktorius L. Savickas.

GAMTOS APRAIŠKOS – VISUR, KUR PASISUKSI

Jei darbo diena labai intensyvi ir galimybės išeiti į gamtą nėra, šiame biurų komplekse gamta pati ateina pas darbuotojus. „Park Town“ viešųjų erdvių konkursą laimėjo dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“) bei architektai Gintautas Baranauskas, Daina Lasauskienė ir Agnė Baranauskaitė (MB „Menas ir jėga“). Šie specialistai ne tik „pamėtė“ lapų terasoje, kad biuro darbuotojai visuomet jaustų šalia esančio parko dvelksmą, bet ir kaip vieną iš holo akcentų parinko žaliąją sieną iš stabilizuotų augalų.

„Antrajame „Park Town“ pastate reikėjo įrengti gerokai didesnę erdvę, jo holas buvo daug didesnis, – sako verslo centro interjero bendraautorė Daina Lasauskienė. Kad išlaikytume pastato vientisumą, naudojome pilkas neutralių atspalvių medžiagas, tačiau ieškojome sąsajų su gamta. Pirmiausia buvo naudojamas natūralus akmuo, įrengti stabilizuoti gėlynai. Tuomet dekoro elementas – lapas, kuris iš pirmo korpuso pereina į antrąjį, atsiranda kiekviename liftų hole, ant apsaugos darbuotojo stalo.“

Lapų motyvais puošta ir terasa, ir suolai, jį galima išvysti kai kuriose vidinėse biurų pastato nuorodose. Idėja – vientisa ir logiška, tačiau, kai ateina metas ją įgyvendinti…

„Lietuvoje nebuvo tokių tiekėjų, kurie galėtų pjaustyti plyteles, todėl radome pardavėjus, teikusius ir pjovimo paslaugą. Lapai buvo išpjauti gamykloje, supakuoti kiekvienas atskirai ir atvežti į Lietuvą“, – prisimena D. Lasauskienė.

MB „Menas ir jėga“ architektų nežavėjo pilkos betoninės stačiakampės kolonos, todėl jos buvo uždengtos šiek tiek keičiant formą. Vėliau prie tokios stilistikos pritaikytas ir administratoriaus stalas.

„Už administratoriaus stalo – tokia tarsi kolonų rikiuotė, kuriai vėl panaudotas tas pats motyvas – ji lyg miškas, tarsi netaisyklingos formos medžiai“, – sako D. Lasauskienė.

Bendrovė „Ekspozicijų sistemos“ šiame biurų pastate įrengė holus, patalpas dviračiams pasidėti, liftus, bendrus sanitarinius mazgus.

„Labiausiai džiaugiuosi sprendimu terasines lentas panaudoti, formuojant tam tikrus kalnelius, kur galima tiek atsigulti, tiek atsisėsti, tiek užlipti. Taip pat – betoniniai kabantys suoliukai praėjime tarp dviejų korpusų, kurie naktį, kai apšviečiami, apskritai „pakimba“ erdvėje ir kuria lengvumo įspūdį“, – sako D. Lasauskienė.

UNIKALIOMS TERASOMS SUKURTI „INOWOOD“ NEREIKĖJO NUKIRSTI NĖ VIENO MEDŽIO

Netipinę terasos grindų dangą įrengė bendrovė „InoWood“. Šiame objekte terasos grindys pamažu kyla ir virsta vietomis prisėsti. Apskritai terasa dar visai neseniai buvo tik namų erdvės elementas, o šiandien – tarsi būtinybė kiekvienam naujam verslo centrui.

„Pastarieji metai po truputį keičia žodžio „terasa“ suvokimą. Per kelerius pastaruosius metus esame įrengę ne vieną terasą prie verslo centrų ar ant įmonių stogų“, – šį pokytį pastebi ir bendrovės „InoWood“ atstovas  Laurynas Savickas.

Jo teigimu, architektai dažniausiai turi netipinių, originalių sprendimų terasos erdvėms, projektuoja specialias zonas, suprasdami, kad to reikia įmonės darbuotojų gerovei. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, jiems retai pavyksta realizuoti originalesnes idėjas, nes nekilnojamojo turto objekto vystytojai dažniausiai nori tiesiog įprastos nebrangios terasos.

„Labai džiugu, kad šįkart Gintui Baranauskui pavyko šis terasos projektas pavyko. Naudojome „amžino medžio“ kompozito profilius ir pirmą kartą pagaminome terasą, kurios tęsinys virsta suolais“, – džiaugiasi „InoWood“ atstovas.

Dar daugiau – įspūdingai terasai sukurti nereikėjo nukirsti nė vieno medžio.

„Šiam objektui naudotos visiškai perdirbtos medžiagos, t. y. profiliams pagaminti pasitelktos plastikinių langų atraižos ir medienos pjuvenos iš parketo gamyklos. Tai jam suteikia papildomą vertę“, – pabrėžia L. Savickas.

„InoWood“ specialistų neišgąsdino netipinis objektas – jie iš anksto pasiruošė trijų skirtingų atspalvių lentas ir pusgaminius, o objekte viską suklojo į darnią visumą.

„Tokiems ypatingiems projektams atlikti jau turime patirties ir pajėgumų. Žinoma, sugretinti žaliąsias zonas ir pereiti iš terasos į suolus buvo iššūkis, bet naudodami keletą skirtingų profilių susitvarkėme ir esame labai patenkinti savo darbu“, – sako „InoWood“ atstovas  Laurynas Savickas.

AUGALAI UŽTVINDĖ IR SANITARINIUS MAZGUS

Šių erdvių interjerui garsiausių Italijos dizainerių keramines plyteles tiekusios įmonės „Ogrinda“ projektų vadovė Daiva Kaminskė sako, kad, nors sanitarinių mazgų ir holo interjerą sieja bendra gamtos ir žalumos idėja, šių dviejų erdvių stilistika kontrastuoja.

„Gamintojas „Technolam“ (kuris tiekė didžiąją dalį plytelių sienoms, laiptams ir grindims) turi galimybę pagaminti dažnai komercinėse erdvėse naudojamas didelio formato plyteles, o „41zero42“ būdinga didelė itin kokybiškų dekoratyvių plytelių paletė, į kurią pažvelgus tiesiog reikia pajusti, ko norisi. Dažniausiai ryškios ir margos šio gamintojo plytelės derinamos su vienspalvėmis ir mozaikinėmis“, – sako D. Kaminskė.

Bendrovė „Ogrinda“ veikia jau 23 metus ir, pasak D. Kaminskės, per juos pasitaikė įvairių įrengimo galvosūkių, nes ir užsakovų poreikių pasitaiko labai skirtingų.

„Tačiau dėl darbuotojų profesionalumo juos įveikti nesunku. Gamintojai, su kuriais dirbame, taip pat yra lankstūs, prisiderina prie netradicinių projektų“, – sako pašnekovė.

Italų gamintojai gali pasiūlyti labai spalvingų sprendimų, tačiau, ar ryškiaspalvės plytelės sužavi konservatyvius lietuvius?

„Pamažu ne tik spalvos įsipina ir į lietuvių pamėgtą minimalizmą, bet ir skirtingos tekstūros, medžiagos, formos, o užbaigti interjerai džiugina akis. Aišku, kas dėl ryškumo, – dažniausiai jaukiame interjere jis naudojamas kaip akcentas žaismingumui sukurti“, – į klausimą atsako D. Kaminskė.

Įmonė „Ogrinda“ taip pat tiekė plyteles dviračių zonai ir holo erdvėms – iš jų buvo išpjauti dekoratyviniai lapai.

SANTECHNIKA PADEDA TAUPYTI NE TIK VANDENĮ

Sanitariniuose mazguose naudota gamintojo „Grohe“ santechnika ir keramika. Pasak įmonės pardavimų vadovės Aistės Stankevičienės, santechnikos prietaisai turi glaudų ryšį su gamta, nes naudoja vandenį – svarbiausią gamtos išteklių.

„Vanduo nėra neišsemiamas, jį reikia taupyti ir racionaliai naudoti. Vienas iš „Grohe“ strateginių prioritetų yra aplinkos tvarumas. Be funkcionalumo, dar svarbus ir naudojamų prietaisų stilius. Šiam objektui parinktų gaminių stilius yra natūralus, organiškas, tačiau kartu ir labai paprastas. Pasirinkti produktai yra nesenstančio dizaino – tokie, kaip pati gamta“, – pasakoja pašnekovė.

Į santechniką taip pat nepažiūrėta atsainiai – ji parinkta taip, kad derėtų prie „Park Town“ pastato aplinkos tausojimo filosofijos. Pasak „Grohe“ atstovės, visi šiame verslo centre sumontuoti santechnikos prietaisai taupo vandenį.

Be vandens taupymo, šiam gamintojui rūpi ir mažesnis CO2 išmetimas į aplinką, mažiau kenksmingų energijos šaltinių naudojimas. Pavyzdžiui, „Park Town“ pastate jutikliniai vandens maišytuvai maitinami ne baterijomis, kaip įprastai, bet elektra – tai aplinkai palankesnis sprendimas.

Tualetas, dušo patalpos – atrodytų, tai biuro vietos, kuriomis klientams ar verslo partneriams nepasigirsi. Tačiau detalės kartais gali būti lemtingos – pavyzdžiui, santechnikos srityje naudojamos technologijos gali lemti net darbuotojų sergamumą įvairiomis per aplinką plintančiomis ligomis.

„Park Town“ sanitariniams mazgams parinkti sprendimai yra labai inovatyvūs ir tai džiugina. Lietuvių investuotojai itin atsakingai žiūri tiek į mus supančią aplinką, tiek į jų patalpose dirbančius žmones. Pavyzdžiui, vien naudojant jutiklinius maišytuvus vykdoma virusinių ligų prevencija, nes kuo mažiau paviršių liečiame rankomis, tuo mažesnė rizika užsikrėsti gripu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis“, – atkreipia dėmesį A. Stankevičienė.

DIDŽIAUSIAM NUOMININKUI – ERGONOMIŠKI BIURO BALDAI

„Park Town“ jau įsikūrė didžiausias šio verslo centro nuomininkas – kompanija  „Yara Lietuva“. Jų biuro baldais rūpinosi bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda.

„Labai džiaugiamės projekto rezultatu ir dėkojame architektų studijai „Inblum“, kurios interjero koncepciją išpildėme, – sako UAB „Narbutas Lietuva“ direktorius Vilius Gudavičius. – Įrengėme 339 darbo vietas, konferencijų kambarius, valgomojo bei poilsio zonas, amfiteatrą bei žaidimų kambarį. Biuro apstatymui pasirinkti ne tik „Narbutas“ baldai, gaminti Ukmergės gamykloje, bet ir daugybė Lietuvos ir užsienio tiekėjų baldų: „Inclass“, „Pedrali“, „Muuto“, „Emko“ „Arper“, „Thonet“, „Infiniti“, „Gan“.

Didelis dėmesys biure buvo skirtas ergonomikai ir akustikai. Darbo vietoms įrengti buvo pasirinkti reguliuojamo aukščio stalai bei itin patogios „Narbutas“ darbo kėdės „Wind“, kurių dizainą kūrė italų dizaino studija „Baldanzi ir Novelli“. Triukšmui suvaldyti pasirinktos bendrovės gamintos akustinės panelės, kabinamos nuo lubų.

KIEKVIENAME AUKŠTE – PO 5 VĖDINIMO ĮRENGINIUS

Itin daug verslo centre „Park Town“ investuota į kokybiškas vėdinimo sistemas. Jas įrengusios įmonės „Dizaja“ direktorius Titas Kecorius paaiškina, kodėl autonominės vėdinimo sistemos kiekviename pastato aukšte yra pranašesnės nei viena bendra sistema.

„Kai visoms patalpoms naudojamas vienas vėdinimo įrenginys, į jas visas tiekiamas vienodos temperatūros oras ir nėra galimybės koreguoti tiekiamo oro temperatūros pagal atskiras zonas. „Park Town East Hill“ pastate kiekviename aukšte įrengta po penkis atskirus vėdinimo įrenginius, kuriais, atsižvelgdami į kintančius patalpose esančių žmonių poreikius, galime tiekti skirtingos temperatūros orą“, – pasakoja T. Kecorius.

Pastato vėsinimo sistemoje panaudota šiek tiek gamintojo „Samsung“ įrangos. „Samsung“ apvali 360 vėsinimo kasetė leidžia patalpą vėsinti tolygiai be šaltų oro gūsių. Dešimt tokių kasečių sumontuota „Park Town“ įrengtame sporto klube. Kadangi tokioje patalpoje žmonės dažniausiai būna sukaitę, tolygus vėsinimas apsaugo klubo lankytojus nuo peršalimo, kurį sukelia galingi šalto oro srauto gūsius skleidžiantys oro kondicionieriai.

Pasak „Samsung“ rinkodaros ir tiekimo specialisto Baltijos šalims Tado Skipario, dėl pažangaus pagalbinio ventiliatoriaus, įmontuoto šiose kasetėse, aplink oro išleidimo angą sukuriama žemo slėgio zona, todėl vėsus oras nukreipiamas lygiagrečiai su lubomis ir tolygiai paskirstomas didesniame plote.

„Apvalus dizainas, juoda arba balta kasetės spalva derės prie bet kokio interjero“, – įsitikinęs T. Skiparis.

Dar viena biurų pastate „Park Town“ sumontuota įranga – tai „Wind-Free“ keturkryptės kasetės. Tai analogų neturinti įranga skirta vėsinimui ir tobulo mikroklimato užtikrinimui.

„Ši kasetė turi tūkstančius mikroskopinių skylučių, esančių didesnėse nei įprasta kasetės mentelėse, per kurias patalpa vėsinama tolygiai, lėtu oro srautu. Technologija „Wind-Free“ leidžia sukurti komfortišką patalpos mikroklimatą“, – sako T. Skiparis.

Tokia vėsinimo įranga sumontuota „Park Town“ restorane ir konferencijų centre.

PASTATE – NET 40 VĖDINIMO KAMERŲ

Bendrovė „VTS Vilnius“ biurų pastatui tiekė vėdinimo kameras. Jos atstovas Laimonas Mačys antrina kitiems subrangovams, kad oro kokybei šiame projekte skirtas ypatingas dėmesys.

„Užduotis buvo ne tik užtikrinti oro kaitą, bet ir tiekti atšaldytą bei sudrėkintą orą. Suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema su mikroklimato palaikymu. Tai reiškia, kad žiemą oras bus šildomas ir drėkinamas, o vasarą – priešingai – sausinamas. Taip užtikrinama į patalpas tiekiamo oro drėgmė“, – pasakoja UAB „VTS Vilnius“ atstovas.

Jo teigimu, inžineriniai vėdinimo sprendimai šiame objekte buvo netipiniai: vėdinimo kameros sumontuotos ne ventiliacinėje kameroje, kaip įprasta, o po kabamosiomis lubomis.

„Kadangi kiekviename aukšte yra po 5 vėdinimo kameras, bendras jų skaičius pastate pasiekė 40 vienetų. Beje, toks vėdinimo įrangos montavimo būdas pastaruoju metu taikomas vis dažniau“, – sako L. Mačys.

Kadangi pastatas siekė BREEAM aplinkosauginio sertifikato, visa montuojama vėdinimo įranga turėjo atitikti  A+ energetinio naudingumo klasę.

„Įranga taip pat turi atitikti „Ecodesign 2018“, užsakovai prašo įvairių kokybės sertifikatų. Keliami aukšti reikalavimai energijos taupymui, į įrangą turi būti įdiegti aukšto efektyvumo varikliai“, – atskleidžia L. Macys.

UAB „VTS Vilnius“ vadovo teigimu, pastaraisiais metais tiek klientai, tiek gamintojai siekia taupyti energiją: didėja rekuperatorių naudingumo koeficientai, naudojami efektyvesni elektros varikliai, mažinamas oro greitis kameros viduje. Dėl tobulesnių energiją taupančių įrenginių mažėja ne tik eksploatacinės išlaidos, bet ir jų keliamo triukšmo lygis.

DRĖKINIMO REIKIA VISUR, KUR VEIKIA MECHANINIO VĖDINIMO ĮRENGINIAI

Neretai šiuolaikiniuose verslo centruose darbuotojai skundžiasi dėl per sauso patalpų oro. Todėl įmonė „Kondena“ į „Park Town“ pristatė amerikietiškus oro drėkintuvus „DriSteem“. Įmonės vadovas Marius Zubkevičius sako, kad pastate įrengti zonomis išdėstyti gariniai drėkintuvai.

„Kiekvienam vėdinimo įrenginiui skirta po drėkintuvą. Tai leidžia kiekvienoje zonoje atskirai valdyti patalpų drėgmę. Tokia funkcija suteikia galimybę taupyti energiją, nes, jei darbuotojų darbo valandos skiriasi, dalis jų gali išsijungti ir neveikti. Drėkintuvai taip pat yra automatiniai: tereikia įvesti tam tikrus parametrus ir įjungti. Šie įrenginiai dirba sinchroniškai su vėdinimo įrenginiu: jei nedirba vėdinimo įrenginys, neveikia ir drėkintuvas“, – pasakoja M. Zubkevičius.

Drėkintuvai reaguoja į realią drėgmę patalpose: jei vyksta įmonės vakarėlis, kur į vieną erdvę suguža visi darbuotojai, greičiausiai tokioje patalpoje drėkinimo apskritai nereikės.

Pašnekovas atskleidžia, kad šildymo sezono metu, turint patalpoje mechaninį vėdinimą (rekuperatorių), būtinas ir oro drėkinimas, nes oro santykinė drėgmė stipriai sumažėja. Šildant patalpas santykinė oro drėgmė jose tėra 15-25 % ir darbuotojams ima sausėti oda, perštėti akys, skaudėti galvą, krenta jų darbingumas. Sausa aplinka veikia ne tik žmogų, bet ir įvairius elektronikos prietaisus, atsiranda elektrostatinis krūvis.

„Jei darbdavys taupo klimato sprendimams, jo darbuotojai dažniau serga, tad greičiausiai jis patirs nuostolių“, – įsitikinęs M. Zubkevičius.

Jis pabrėžia, kad oro drėkinimo reikia visoms patalpoms, kuriose veikia mechaninis vėdinimas (nebent jose stovi akvariumas arba šeimininkai šlapiai plauna grindis kelis kartus per dieną). Drėkintuvų reikia tam, kad jie kompensuotų iš lauko atsklindantį sausą orą. Be to, jei turite patalpoje natūralaus medžio baldų, jie gali suskeldėti būtent dėl drėgmės stygiaus vidaus ore.

Zubkevičiaus teigimu, šiuolaikiniai darbuotojai yra išsilavinę, apsiskaitę ir išsiaiškina, kokia turėtų būti vidaus patalpų santykinė drėgmė. Darbdaviai taip pat turėtų susimąstyti: 10 % santykinės drėgmės nuokrypis nuo numatytos normos iškart 10–15 % mažina darbuotojo darbingumą.

„Piešiame naują miesto veidą, kuris džiugintų žmones ne tik dabar, bet ir tolimoje ateityje. Esame darnių pastatų ir projektų vystytojai – atidžiai renkame kiekvieną detalę, daug investuojame į darbo kokybę, dėmesingai renkamės medžiagas ir šiuolaikiškus, patikrintus sprendimus, kad pasiektume geriausią rezultatą ir savo kūrinius apsaugotume nuo laiko tėkmės. Gyvenamasis būstas, biurų kompleksas, industrinės ar visuomeninės paskirties statiniai – visada pirmiausia atsižvelgiame į žmogų, kuriam jie skirti. Kuriame erdves, kuriose norisi būti, veiklas, kurios įkvėptų kiekvieną“, – pokalbį užbaigė „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Nuotr. Jevgenija Žukova

Inga Labutytė-Atkočaitienė

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!