Pirmasis architektūros įstatymo gimtadienis

2018 m. lapkričio 6 d.

Admin Structum.

2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujasis Architektūros įstatymas. Lietuvos architektūra konkrečios „vietos“ šalies įstatymuose iki tol radusi nebuvo. Labiau rūpėjo tai, kiek vienas pastatas nutolęs nuo kito ar kurioje vietoje konkrečiai jis yra, tačiau tai – kokia jo išvaizda, ar jis dera prie bendro konteksto, koks jo „santykis“ su erdve ar visuomene, nebuvo svarbiausi dalykai. Viena kita architektūros „detalė“ buvo nugulusi Statybos ar Teritorijų planavimo įstatyme, tačiau skirti dėmesį būtent architektūrai Lietuva brendo dešimtmečius. 

Dešimtmetį brandintas, ne kartą atidėtas ir daug diskutuotas Architektūros įstatymas buvo priimtas 2017 m. birželio 8-ąją. Vėlesnė jo redakcija tų pačių metų lapkričio 1 dieną. 

Jis turėjo tapti šalies architektūrinių krypčių ir miestų vystymo „mechanizmu“. „Dabar Lietuva, galima sakyti, gavo instrumentą. Tai nėra koks nors geros architektūros loterijos bilietas ar kokia nors amžinai trunkanti garantija. Tiesiog šalis susikūrė instrumentą architektūrai reguliuoti, architektūra tapo objektu“, – spaudai sakė architektas Audrys Karalius.

Įstatymas skirtas architektūros srities teisinio reguliavimo problemų sprendimui, architektūros kokybės apibrėžimui ir kokybės užtikrinimo priemonių, tokių kaip architektūriniai konkursai, ekspertinis vertinimas ir kt., nustatymui. Nemenkas dėmesys skiriamas architekto kvalifikacijos reikalavimų, jo pareigų ir atsakomybės įtvirtinimui, taip pat architektūros viešojo administravimo sistemos sukūrimui, viešojo intereso gynimo užtikrinimui.

„Įstatyme įtvirtinti architektūros kokybės kriterijai, kurie apibrėžia, ko siekiama architektūrine veikla ir kuo visuomenei reikšminga architektūra. Įstatymu nustačius kriterijus, jie tampa vieši, prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, veikiantiems architektūros srityje arba suinteresuotiems architektūros vystymu, dalyvaujantiems priimant visuomenei svarbius sprendimus“, – prieš metus komentavo Aplinkos ministerijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovė Algimantė Treinienė.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kad įstatymu apibrėžta, jog architektūra yra viešasis interesas, o tai suteikia galimybę nevyriausybinėms, nepriklausomoms organizacijoms kreiptis į teismą, jei manoma, kad, projektuojant statinius ar teritorijų planavimo dokumentus, galimai pažeisti įstatymai ir norminiai teisės aktai. Ar pavyko pasiekti įstatyme numatytų tikslų? 

Lietuvos architektų rūmai, norėdami paminėti šią svarbią datą bei aptarti įstatymo įgyvendinimo patirtis, rengia viešą diskusiją. 2018 metais buvo Rūmai atliko viešojo intereso architektūros srityje, architektų autorių teisių ir architektūrinių konkursų stebėseną. Remdamiesi surinktais duomenimis, Rūmai diskusijos metu pateiks savo vertinimą, kaip įstatymas veikė pirmuosius metus, kokių sulaukta pokyčių, kurios įstatymo nuostatos sukėlė daugiausiai neaiškumų ir ko trūko, kad įstatymo veikimas būtų efektyvesnis.

Po diskusijos bus formuojami pasiūlymai Architektūros įstatymo tobulinimui. Diskusija vyks š. m. lapkričio 14 dieną. 

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!