Renovacija ir restauracija: su kokiais iššūkiais susiduriame šiandien?

2020 m. rugsėjo 11 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Rugsėjo 10 d. žurnalas „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga sukvietė architektus ir statybų sektoriaus profesionalus diskutuoti apie tai, kodėl renovacijos procesai vis dar kelia sunkumų, nors gyvename neribotų galimybių amžiuje.

Konferenciją „Archajinė recesija ir atkūrimas: renovacijos ir restauracijos regeneracija“ pradėjęs Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla pasveikino susirinkusiuosius. „Pagarba architektūrai, mus supančiai aplinkai ir jos kūrėjams prasideda ir baigiasi ne vien naujų statinių statymu, bet ir vertingiausių dalykų išsaugojimu. Neužtenka vien saugoti pastatą, bet svarbu jį pritaikyti“, – kalbėjo jis.

Kaip praeitį paversti ateitimi?

Konferencijoje dalyvavo du architektai iš užsienio. Dėl koronaviruso pavojaus jie savo mintimis dalinosi nuotoliniu būdu, tačiau pažadėjo esant galimybei atvykti į Lietuvą.

Nyderlanduose įsikūrusios studijos MVRDV partnerė Fokke Moerel pabrėžė, kad kiekvienas objektas reikalauja individualių sprendimų. Ji pristatė keletą objektų, prie kurių atgimimo jai teko prisidėti. Tai – „Crystal Houses“ Amsterdame, „Concordia“ – Vroclave, „Skywalk“ – Seule.

„Mes ne tik turime atsigręžti į istoriją, bet ir žiūrėti į ateitį. Judėti į priekį kartu su besikeičiančiu pasauliu“, – sakė F. Moerel.

Vienas naujausių projektų, su kuriuo dirba architektė, pretenduoja tapti vienu didžiausių meno kūrinių sandėlių. Jį planuojama atidaryti kitų metų rudenį. F. Moerel atskleidė, kad pastato išorės dizainą padiktavo supanti aplinka, nes jis stovi vienoje žaliausių Roterdamo vietų, netoli miesto centro. Veidrodinis fasadas buvo pasirinktas paryškinti aplinkos žalumai. Pastatą išskirtiniu paverčia ir ant stogo augantys medžiai, kuriuos architektė įvardijo kaip svarbiausią tos vietos simbolį.

Prie konferencijos pranešėjų nuotoliniu būdu prisijungė ir studijos „Sudraba Arhitektura“ vadovas, architektas Reinis Liepinš, ilgą laiką dirbantis su architektūros paveldu. Daugiausia dėmesio jis skyrė projektui „Hanzas Perons“, kurį pavadino didžiausiu privačiu kultūros objektu Latvijoje. Tikimasi, kad jis taps nauju traukos centru.

XX a. menantis krovinių sandėlis šiandien yra apvilktas nauju plieno ir stiklo sluoksniu, kartu išsaugant jo autentiškumą. Pranešėjas patikino, kad, prisiliečiant prie istorinę vertę turinčių pastatų, pirmiausia galvojama apie tai, kaip išsaugoti praeities dvasią.

Santykis tarp seno ir naujo

Architektas, įmonės „Forma“ vadovas Saulius Mikštas pristatė Vilniuje, Jakšto g. 9, esančio pastato restauracijos galimybes ir planus. Specialistas iškėlė susimąstyti priverčiantį klausimą: ar paveldo objektų restauracija gali vykti be konflikto?

Architektas mano, kad, pritaikant paveldo objektą kitai paskirčiai ir moderniam naudojimui, susiduriama su daugybe prieštaravimų ir klausimų. Tačiau, S. Mikšto įsitikinimu, architektūros paveldo ateitis priklauso nuo to, kaip jis sugebės integruotis į žmonių gyvenimą.

„Anksčiau kalbant apie paveldo objektus vyravo požiūris, kad seną pastatą geriau nugriauti ir statyti naują. Dabar atsiranda suvokimas, kaip balansuoti ir pasverti, kas gali būti saugoma, o kas perdaroma. Svarbu palikti galimybę ir erdvės ateities kartoms, kad jie, norėdami grįžti prie pirminės pastato versijos, galėtų tą padaryti“, – kalbėjo architektas.

Į tai bus atsižvelgiama ir rekonstruojant Jakšto g. 9 esantį pastatą, kuris geriau žinomas kaip Vaidilos teatras. S. Mikštas atskleidė, kad vykdant pastarąjį projektą bus siekiama išsaugoti svarbiausią pastato elementą – iškirptą plytų fasadą.

„Restauruojant paveldo pastatus, svarbu mąstyti apie tai, kaip padaryti naują išraišką, kad ji būtų nepastebima“, – svarstė architektas.

Sporto rūmų prikėlimas

VGTU profesorius Sigitas Kuncevičius pristatė Vilniaus pastato, kuris XX a. pretendavo tapti miesto simboliu, rekonstrukcijos projektą. Tai – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.

„Kiekvienas pastatas gali kelti daug klausimų, kurie iš esmės mus pasiekia iš praeities“, – sakė Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos vadovas.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija pradėjo svyruoti nepriklausomybę atgavusioje šalyje, nes jo techninė būklė neatitiko salėms keliamų reikalavimų. Tuomet prasidėjo bruzdesys ir klausimai, ką toliau daryti su šiuo objektu, netgi būta minčių jį išmontuoti ir pastatyti naują. Tačiau 2006 m. pastatas buvo paskelbtas paveldo paminklu.

Dabar jau aišku, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai. Bus perplanuojamos patalpos, pritaikant jas konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams. Čia bus įrengta iki 10 įvairaus dydžio konferencijų salių, didžiausia kongresų salė – 2,4 tūkst. vietų, kultūriniuose renginiuose bus galima užtikrinti iki 4  tūkst. vietų.

Vidaus renovacijos svarba

Įmonės „Foamglas“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Povilas Valutkevičius kalbėjo apie izoliacijos svarbą renovacijos procese. Anot jo, dažniausios pastatų šilumos izoliacijos problemos yra drėgmė, gaisrai, kenkėjai, pačios medžiagos neatsparumas aplinkos poveikiams.

Pranešėjas pabrėžė, kad įmonė neužsiima daugiabučių renovacija, o tokių pastatų, kuriems reikalingas didelis atsparumas drėgmei, gaisrams ir apkrovoms. Todėl jų akiratyje yra tokie objektai kaip muziejai, IT centrai, registrų centrai ir t. t.

Įmonės „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris kalbėjo apie pastatų šiltinimą: „Pastatų, kurie turi istorinę, architektūrinę vertę, šiltinti iš išorės, t. y. dengti naują apdailą, niekas neleis. Taip nyksta autentika. Todėl tokiu atveju pastatus galima šiltinti iš vidaus.“

Įmonė yra prisidėjusi ne prie vieno pastato renovacijos jį apšiltinant. Pavyzdžiui, buvusio Klaipėdos kino teatro „Aurora“, kuris virto konferencijų sale, ar uostamiestyje esančios „Baroti“ galerijos, įgavusios grožio klinikos pavidalą.

Jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas Eugenijus Maslauskas kalbėjo apie išmaniąją renovaciją, kitaip tariant, kaip pakelti būsto vertę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Automatizacijos poreikis vis didėja, todėl specialistas papasakojo, kaip šiuolaikinės technologijos gali suteikti galimybę valdyti lauko ir vidaus instaliaciją vieno mygtuko paspaudimu.

„Dažniausiai žmonės iš renovacijos tikisi, kad bus atnaujintas energijos valdymas ir namuose atsiras tai, kas palengvins gyvenimą. O labiausiai būsto šeimininkai pageidauja automatizuoti namus“, – kalbėjo E. Maslauskas.

Seno lifto pakeitimas nauju

Šalyje iki 1991 m. statytų daugiabučių piktžaizde dažnai tampa liftai. Konferencijoje kalbėjęs įmonės „Baltijos liftai“ direktorius Mantas Romaška pabrėžė, kad liftai turi būti saugūs, patikimi, efektyvūs ir ekonomiški.

Pavojingų įrenginių registre yra įtraukta daugiau nei 9 tūkst. liftų. Šiais metais apie 40 daugiabučių liftų buvo pripažinti nesaugiais, todėl jų veikla sustabdyta. M. Romaškos patarimu, lifto pakeitimą visada verta įtraukti į renovacijos projekto planą.

„Labai dažnai žmonės per vėlai atkreipia dėmesį, kad liftas yra kritinės būklės, todėl patiriama daug nepatogumų. Liftas tarsi kaip savaime suprantamas dalykas, kuris turi veikti. Tačiau tai sudėtingas ir potencialiai pavojingas inžinerinis įrenginys, kurį sudaro daug ir įvairių komponentų“, – sakė M. Romaška.

  Karolis Kiniulis nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/02/cdstyle_baneris-2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!