Bendrovės „Inspecta“ statybos techninės priežiūros grupės vadovas Valdas Kuckailis nurodo dvi esmines problemas, dažniausiai trukdančias efektyviai atlikti visus reikiamus modernizavimo darbus. Tai nekokybiškai rengiama atnaujinamų pastatų projektinė dokumentacija, kai nesilaikoma projektinės-normatyvinės dokumentacijos, taikomi negaliojantys normatyviniai dokumentai. Kitas rūpestis – technologiniai procesai, kurių metu modernizuojant pastatus naudojamos nesertifikuotos medžiagos, įrengimo sistemos.
PROJEKTUOTOJŲ ATSAKOMYBĖS TRŪKUMAS
„Inspecta“ vykdo tiek gyvenamųjų, tiek viešosios paskirties modernizuojamų pastatų statybų techninę priežiūrą. Pasak V. Kuckailio, dažnai susiduriama su projektuojant netinkamai parengtomis techninio projekto techninėmis specifikacijomis. Jose tinkamai neįvertinamos reikiamos naudojamų medžiagų savybės ir kriterijai, kuriais privaloma vadovautis parenkant medžiagas ir šiltinimo sistemas. „Pagal Statybos techninį reglamentą mes, kaip techniniai prižiūrėtojai, prisijungiame tik tame etape, kai gaunamas leidimas statyti. Manau, tai atliekama vėlokai, nes tuomet prasideda realūs statybos darbai. Pradėjus gilintis į techninio projekto technines specifikacijas ir darbo projekto darbo brėžinius, dažnai pritrūkstama detalių sprendinių, kaip tinkamai įrengti medžiagų tvirtinimo, sandarinimo arba tarpusavio sujungimo elementus, kad sistema veiktų kaip viena visuma. Dažnai surašomi negaliojantys standartai ir pan. Trumpai kalbant, randame daugelio kriterijų neatitikimų. Į modernizavimo procesą žiūrime labai atsakingai, tad pirmiausia siekiame išsiaiškinti sistemų ir naudojamų medžiagų fizinių savybių kriterijus. Netinkamai parengtų projektų tvirtinti negalime, nes dažniausiai parinktos medžiagos arba sistemos neatitinka reikiamų normatyvinių reikalavimų. Tuomet būtina koreguoti projektą, prarandama laiko, didėja sąnaudos, kyla nepasitenkinimas. Bet nepasiekus reikiamų normatyvinių kriterijų rengiant projektinę dokumentaciją, kokybiško statybos darbų etapo ir kokybiškos visumos neįmanoma sukurti. Svarbu tinkamai parinkti medžiagas ir gaminius, tiksliai apibrėžti medžiagų montavimo technologiją. Teisės aktai (STR 1.05.06:2010 ir kiti) aiškiai reglamentuoja, kokios apimties turi būti parengtos techninio projekto techninės specifikacijos ir darbo projekto darbo brėžiniai, kad modernizavimo projektas padėtų pasiekti reikiamų rezultatų. Tai reikia atlikti projektuojant.“
SERTIFIKUOTA SISTEMA – GERESNĖS KOKYBĖS GARANTAS
Pagrindinis renovacijos tikslas – kad modernizuotas pastatas eikvotų kuo mažiau energijos, efektyviai ir racionaliai veiktų inžinerinės sistemos. Šiuos tikslus galima įgyvendinti tik naudojant atsakingai parinktus, specifiniam drėgnam ir vėjuotam Lietuvos klimatui tinkamus sertifikuotus produktus ir sistemas. Paprastai renovacijos užsakovai pasirenka ventiliuojamuosius arba tinkuojamuosius pastatų fasadus. Pasak V. Kuckailio, tinkuojamųjų fasadų darbus galima atlikti esant ne žemesnei kaip +5 ˚C temperatūrai, oįrengiant ventiliuojamųjų fasadų sistemas tokie apribojimai netaikomi. Tačiau ventiliuojamųjų fasadų sistema nėra sertifikuota ir tinkamai pritaikyta Lietuvos klimato sąlygoms. „Šiuo metu Lietuvoje nėra sertifikuotos ventiliuojamųjų fasadų sistemos. Ieškodamas tinkamo sprendimo, nagrinėjau izoliacinių medžiagų gamintojų patirtį, kalbėjau su tyrimo institutų specialistais – tokios ventiliuojamųjų fasadų sertifikuotos sistemos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Žinoma, nedraudžiama naudoti nesertifikuotų sistemų, tik tokiu atveju projektuotojai privalo gerai įvertinti, apskaičiuoti visus termodinaminius procesus, fizinius poveikius parinktoms medžiagoms ir išsamiai apibrėžti medžiagų sujungimo tarpusavyje mazgus ir jų tvirtinimą prie konstrukcijų, t. y. efektyvų sujungimą į vieną visumą. Kadangi ventiliuojamųjų fasadų sistema nesertifikuota kaip visuma, tiek projektinės dokumentacijos parengimas, tiek rangos darbų atlikimas turi būti labai kruopštūs ir suderinti tarpusavyje. Ventiliuojamąsias sistemas dažniausiai renkamasi dėl to, kad darbus galima vykdyti esant minusinei temperatūrai. Tai yra šių sistemų pranašumas, tačiau jei projektas specialiai neparengtas, reikiamą efektą labai sunku pasiekti. Mes rekomenduojame rinktis sertifikuotus fasado šiltinimo produktus ir sistemas. Tuomet bus aiškūs visų medžiagų techniniai duomenys, kriterijai, jungimo, tvirtinimo elementai, žinoma, kaip veikia jų visuma, aiški eksploatacija. Tai garantija, kuri kainuoja daugiau negu nesertifikuotos sistemos ar produktai.“
Atliekant statybos ar renovacijos darbus būtina naudoti medžiagas, gaminius ar jų sistemas, turinčias atitikties dokumentus. Šie dokumentai išduodami, kai statybos produktų ar sistemų vertinimas atitinka Reglamentuojamų statybos produktų sąraše (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-656, 2013-09-05) nurodytas sąlygas. Ventiliuojamosios fasadų sistemos į šį sąrašą nėra įrašytos, todėl gaminiai, kurie nebuvo vertinti pagal minėto sąrašo reikalavimus, turi atitikti kitas sąlygas, t. y. tipiniai statybos produktai turi būti gaminami ir tiekiami į rinką pagal jiems skirtą techninę specifikaciją (standartą, techninį įvertinimą.). Vėdinamosioms fasadų sistemoms galiojančio standarto nėra. Tad gamintojas turėtų gauti Europos arba Nacionalinį techninį įvertinimą. Gavęs techninį įvertinimą, jis gali įforminti eksploatacinių savybių deklaraciją ir tiekti produkciją į rinką. Tam reikia laiko, kurio dažnai gaišti nenori nei užsakovai, nei rangovai.
Remdamiesi ilgamete statinių statybos techninės priežiūros patirtimi, savo klientams „Inspectos“ atstovai fasadams šiltinti rekomenduoja rinktis sertifikuotas sistemas ir kiekvieno proceso metu laikytis technologinių reikalavimų. Pasak V. Kuckailio, rangovai privalo parengti technologines sistemų montavimo korteles, nurodančias išsamią montavimo darbų seką, technologinių procesų kriterijus, kitus parametrus, kuriais vadovaujasi tiek rangovas, vykdantis darbus, tiek techninis prižiūrėtojas, prižiūrintis darbų atlikimo eiliškumą ir atitiktį projekte nurodytiems kriterijams. Vienas tokių tipinių technologinio proceso pavyzdžių yra plyšių sandarinimas tarp lauko sienų konstrukcijos ir išorinių angų (langų, durų ir kt.). Labai dažna klaida – plyšių sandarinimas sandarinimo putomis, kai sustingusios putos nupjaunamos, paliekant atviras sandarinimo putų poras. Bėgant laikui drėgmė, šalčio ir šilumos ciklai jas išardo. Būtina naudoti garų izoliacinę plėvelę, neleidžiančią drėgmei patekti į porų vidų. Šios plėvelės brangios, todėl rangovai dažniausiai stengiasi sutaupyti ir jų nemontuoti. Tačiau po kelerių metų eksploatacijos broko taisymas kainuoja daug daugiau nei investicija į kokybiškas, ilgalaikes sertifikuotas sistemas.
„Atliekant modernizaciją tiek užsakovai, tiek gyventojai turi labai racionaliai įvertinti visą sistemą – medžiagas, procesus, technologijas. Juk renovuojant naudojamos europinės lėšos, tad manau, kad nederėtų rinktis nesertifikuotų šiltinimo sistemų. Trūksta ir projektuotojų atsakomybės, siekiant statinio kokybės. Šiandien privatusis kapitalas gali rinktis kokią nori sistemą, bet būtina užtikrinti, kad lauko atitvarinės konstrukcijos neviršytų normatyvinių šilumos nuostolių. „Inspecta“ specialistai ir ekspertai yra ne tik techniniai prižiūrėtojai, bet ir konsultantai, tad savo klientams teikiame nemažai paslaugų. Atsakingai konsultuojame, vertiname kiekvieną projektą, ar jis atitinka galiojančius norminius dokumentus, sertifikuojame produktus ir procesus. Mūsų tikslas – padėti rasti tinkamiausius, kokybę užtikrinančius sprendimus“, – pabrėžė „Inspecta“ statybos techninės priežiūros grupės vadovas.
