Gegužės 30 d. Vilniuje įvyko kasmetinė žurnalo STRUCTUM organizuojama tvarumo konferencija „Tvarumo būtinybė kasdienybėje: kaip tvarumas keičia statybų sektorių“. Sekant naujausiomis tvarios architektūros tendencijomis, buvo suburti sektoriaus profesionalai, kurie dalijosi žiniomis, leidžiančiomis mūsų pastatus paversti ne tik šiuolaikiškais, bet ir draugiškais aplinkai.
Konferencijoje buvo pristatyti naujausi tvarios architektūros pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje, medinės architektūros privalumai, tvarios šildymo sistemos, efektyvios hidroizoliacinės medžiagos ir dar daugiau. Pranešimus pristatė daugybę pasaulinių apdovanojimų pelnę užsienio architektai ir kiti statybų sektoriaus lyderiai iš Lietuvos, Italijos ir Danijos, žengiantys koja kojon su tvariais statybų sprendimais.
Statybų pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, tad šiuolaikinė visuomenė gręžiasi į tvarią, tausojančią architektūrą, diegdama naujausias technologijas ir atspindėdama pasaulines tendencijas, siekdama prisidėti prie etiškos visuomenės vystymo politikos, kad užtikrintų savo bei ateities kartų gerovę. Dėl to, konferencijos metu pranešėjai teigė, kad esamai situacijai reikia rimtų sprendimų ir atskleidė naujas idėjas bei pasidalino įžvalgomis, kaip ateityje turėtų keistis ne tik pati architektūra, bet ir patys žmonės turėtų žengti bet vieną žingsnį tvaresnės kasdienybės link.
Tvaraus pastato idėja aprėpia daugiau. Pavyzdžiui, finansinius dalykus: kiek pastatą kainuoja pastatyti, kokios pradinės investicijos, ar jos racionalios, kokia kuriama ekonominė vertė (objektas kažkada gali būti parduodamas, griaunamas).
Pirmasis pranešėjas, pasirodęs ant scenos buvo „Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Šarūnas Miknevičius. Savo pranešime „Ateities pastatų valdymo sistemos“ įmonės atstovas akcentavo iššūkius, su kuriais šiandien susiduria statybinės įmonės ir atsakė, ką reiktų daryti dabar, kad ateityje galėtume džiaugtis tvaresniais pastatais. Konferencijos dalyviams pranešėjas papasakojo apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti pasiekti aukštesnius tvarumo tikslus, sumažinti pastatų eksploatacines sąnaudas, pagerinti gyventojų patirtį, padidinti produktyvumą ir pastato vertę.
„Didėjantys energijos poreikiai ir klimato kaita gali priversti susimąstyti, ar jūsų namai išties yra pritaikyti ateičiai. Pastatas tampa labai svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, nes jame praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, dėl to svarbu, kad pastatai būtų orientuoti į žmones. Kokiuose namuose gyvensime ateityje, priklauso nuo sprendimų, kuriuos padarysime jau šiandien. Tvarumas prasideda nuo idėjos ir projektavimo“, – sakė apie ateities pastatų valdymo sprendimus konferencijoje kalbėjęs „Schneider Electric“ atstovas.
Antrasis konferencijos pranešėjas – Jean-Marc Moulin, Hydro Extrusions tvarumo direktorius konferencijoje papasakojo apie Hydro aliuminio gaminius ir teigė, kad jie yra patys tvariausi. Tokie į rinką išleidžiami produktai yra pagaminami iš perdirbto aliuminio, gamyboje naudojant atsinaujinančius išteklius.
Konferencijoje pranešėjas kalbėjo apie žiedinę ekonomiką gamyboje ir auditorijai atskleidė, kodėl tvarumas, informacijos sklaida ir skaidrumas yra svarbiausi elementai, padedantys kurti švaresnį pasaulį ateityje.
„Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama energetiniam pastatų efektyvumui, tuo tarpu dabar dėmesys sutelkiamas į visą pastato gyvavimo ciklą, pradedant statyba, naudojimu, griovimu ir medžiagų perdirbimu,“ – pabrėžia „Hydro Extrusions“ tvarumo direktorius.
Konferenciją tęsė „WoodOn“ vadovas Dainius Prakapavičius. Jis atvyko į konferenciją su ypač svarbiu pranešimu: „Wood Only“ kompleksinis sprendinys tvariai ir inovatyviai statybai“.
Žinant, kad žmonės net 90 proc. savo gyvenimo praleidžia patalpose, akivaizdu, kad gyventojų tvarumo ir sveikos aplinkos siekis vis labiau skatina architektus ir namų statytojus ieškoti efektyvių sprendimų. Medžio masyvo ekologiškus namus statančios bendrovės WoodOn vadovas D. Prakapavičiu teigė, kad medienos gamybos procesas išskiria mažiau CO2 į aplinką, nei jos sugeria arba panaikina ir tai yra svarbi klimato kaitos mažinimo strategijos dalis, prie kurios prisideda „WoodOn“.
Ekspertas pristatė sveiko namo modelį ir plačiau supažindino su fast-track sistema, pristatė tvarias pernaudojimo galimybes bei pasidalino praktine patirtimi.
Konferencijos dalyviai turėjo progą išgirsti ir RUUKKI produktų, paslaugų ir marketingo vadovą Pasi Turpeenniemi, kuris kalbėjo „Sustainable construction in Ruukki – Ruukki‘s sustainable offering and drivers for our product development“ tema.
P. Turpeenniemi pristatė naują „Ruukki® LowCarbon“ produktą – iš perdirbto plieno gaminamas stogo dangas, kurių išmetamųjų teršalų poveikis aplinkai yra iki 70 proc. mažesnis lyginant su standartine plienine stogo danga. Šių naujų statybos produktų tikslas – reaguoti į vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus ir klientų poreikius mažinti pastatų gyvavimo cikle išmetamų teršalų kiekį.
Be šio naujojo „LowCarbon“ asortimento, „Ruukki“ taip pat siūlo kitus tvarius sprendimus, padedančius klientams siekti tvarumo tikslų, skatinant klimato kaitos švelninimą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir žmonių saugą bei gerovę.
„Tvarus augimas kartu su klientais yra mūsų strateginis tikslas. Tai reiškia, kad mes norime iš principo pakeisti ateities pastatų koncepciją vardan žmonių ir aplinkos gerovės,“ – tvirtino „Structum“ konferencijos pranešėjas.
UAB „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska priminė, kad pastatai yra vieni didžiausių energijos vartotojų ir eikvotojų, ir atkreipė dėmesį, kad kasmet tvarumo sąvoka pildosi naujomis reikšmėmis. Į konferenciją jis atvyko su tema – „Tvarumo transformacija statyboje ir architektūroje“.
Pasak A. Buskos, skaičiuojant nuo viso pasaulio energijos suvartojimo, 33 proc. energijos sąnaudų tenka pastatams. Jeigu nedėsime pastangų taupydami, 2050 m. energijos suvartojimas gali padidėti iki 50 proc.
„Iki 90 proc. energijos galima sutaupyti statant šiuolaikiškus ar renovuojant esamus pastatus, – konferencijos metu kalbėjo specialistas. – „Rockwool“ gaminiai skirti įveikti didžiausius šių dienų tvarumo ir vystymosi iššūkius. Mūsų sprendimai klientams padeda išspręsti įvairias šiuolaikinio gyvenimo problemas – nuo energijos vartojimo iki akustinių trikdžių, nuo vandens trūkumo iki potvynių. Pavyzdžiui, termoizoliacinė medžiaga būtent iš akmens vatos apsaugo ne vien tik nuo triukšmo, bet leidžia jaustis komfortiškai pastatuose, turi minimalų neigiamą poveikį aplinkai, mažina energijos sąnaudas, didina efektyvumą.“
Akmens vatos gaminių aspektai tvarumo požiūriu – natūralumas, antrinių žaliavų panaudojimas, ilgalaikiškumas ir minimalus poveikis aplinkai.
Toliau scenoje pasirodė „Panasonic Heating & Cooling Solutions” komunikacijos vadovas Baltijos šalims Rolandas Kuprys su tema „Create Today. Enrich Tomorrow“.
R. Kuprys akcentavo, kad tvarumas ir ekologiškesnės ateities kūrimas yra „Panasonic Heating & Cooling Solutions Europe“ veiklos pagrindas. Pasaulyje puikiai žinomos bendrovės įsipareigojimą įtvirtina įmonės kuriami inovatyvūs, ilgaamžiai ir tvarūs produktai. Jų gamyboje taip pat vadovaujamasi pamatiniais tvarumo principais, o vienas iš įmonės išsikeltų tikslų – iki 2050 m. tapti anglies dioksido visiškai į aplinką neišmetančia įmone.
Tvarumo konferencijoje R. Kuprys kalbėjo apie tai, kaip jo atstovaujamos įmonės kuriami sprendimai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, žiedinės ekonomikos skatinimo ir draugiškumo gamtai.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad Europoje net 79 proc. energijos sunaudojama šildymui ir kašto vandens ruošimui. Pasak jo, vienas iš efektyviausių sprendimų Aquarea šilumos siurbliai, kurie net 80 proc. energijos gauna iš oro. Šilumos siurbliais šildyti gali būti 5 kartus efektyviau nei tradiciniais šildymo būdais.
Konferencijoje pasirodė ir išskirtinis svečias – pusšimtį apdovanojimų pelniusios Danijos architektūros studijos Cobe architektas, Urbanistikos departamento vadovas Mads Birgens Kristensen.
Architektūros ir urbanistikos profesionalas atstovauja vienai didžiausių Danijos architektūros studijų, kuri prisidėjo prie Danijos sostinės modernaus veido sukūrimo.
Konferencijoje architektas pristatė „The Silo“ projektą – apdovanojimą pelniusį statinį iš buvusio siloso bokšto, apžvelgė ką tik baigto gyvenamųjų namų, viešbučio, prekybos paskirties pastatų komplekso „Paper Island“ tvarumo aspektus ir pasidalino kaip Karališkajai Danijos operai pavyko sukurti „žaliuosius plaučius“ – Operos parką, kurį sudaro net 6 dideli europietiški sodai.
Vėliau ant scenos žengė Lukas Rekevičius, architektas, architektūros studijos Aketuri Architektai įkūrėjas ir partneris. Ši architektų grupė yra laimėjusi ne vieną savo srities apdovanojimą, įskaitant dvi prestižines Mies Van Der Rohe nominacijas 2012 ir 2014 metais.
Konferencijos dalyviams žymus architektas pristatė temą: „Architektūrinis tvarumas: nuo urbanistikos ir inžinerijos iki kasdienių įkvėpimų“, kurios metu plačiau supažindino su savo išskirtiniais projektais: irklavimo baze, draugišku namu Tuputiškėse ir kitais jo komandos darbais.
L. Rekevičius akcentavo, kad pagrindinis architektūros tikslas yra įkvėpti žmonės kiekviename savo žingsnyje prisidėti prie teigiamų pokyčių.
„Galime tvariai planuoti miestus, galime panaudoti senus pastatus jų negriaudami, galime diegti išmanias ir taupias inžinerines sistemas ir architektūrines detales, saugančias nuo peršalimo ar perkaitimo, galime kurti vertikalius sodus ir skatinti miestų bioįvairovę bei žalumą – tačiau visgi svarbiausias tvarios architektūros tikslas yra įkvėpti kiekvieną žmogų kasdien elgtis bent truputį tvariau“. – sakė R. Rekevičius.,
Jis konferencijos dalyviams papasakojo, kaip, projektuojant šiuolaikinius pastatus yra atsižvelgiama į ateities poreikius ir siekiama išvengti išteklių švaistymo, taip pat kokie architektūriniai sprendimai padeda užtikrinti statinių ilgaamžiškumą.
Paskutinis scenoje pasirodė italų architektūros studijos „Scandurra Studio“ vadovas Poé Matteo George.
Jis konferencijos dalyviams papasakojo, kaip, projektuojant šiuolaikinius pastatus yra atsižvelgiama į ateities poreikius ir siekiama išvengti išteklių švaistymo, taip pat kokie architektūriniai sprendimai padeda užtikrinti statinių ilgaamžiškumą.
„Nugriauti pastatą yra netvaru socialiniu požiūriu, nes prarandamas ryšys su aplinka, kurioje jis buvo pastatytas. Kiekvienas senas statinys turi turėti galimybę įgyti naują identitetą, kuris prisitaikytų prie ateities kartų,“ – sakė konferencijos pranešėjas Poé Matteo George.
