Kartais tarša yra labiau nei akivaizdi – žaižaruojantis naftos išsiliejimas, paplūdimyje išplaunamas plastikas, juodi dūmai, besiveržiantis iš gamyklos ar namo kamino. Vis dėlto dažniausiai tarša nėra tokia pastebima.
Planetos oras, vanduo, žemė ir laukinė gamta yra užteršti tūkstančiais chemikalų, kurių negalime matyti, užuosti ar liesti. Todėl ši nepastebima tarša neretai nelaikoma svarbia laukinės gamtos grėsme, nepaisant to, jog realybė – kitokia.
Pasak mokslininkų, planeta įžengė į šeštąjį masinį augalų ir gyvūnų išnykimą. Pavyzdžiui, vien Kanadoje, per pastaruosius penkiasdešimt metų išnyko daugiau nei pusė paukščių ir vabzdžių rūšių, o nuo 1970 m. iki 2014 m. daugiau nei 500 Kanadoje stebimų žinduolių populiacijų sumažėjo vidutiniškai 43 procentais.
Tačiau nepaisant akivaizdžių niuansų, tyrimuose, kuriuose rūšys vertinamos siekiant nustatyti tas, kurioms gresia išnykimas, taršos svarba vis dar vertinama nepakankamai. Visgi Ontarijo Karalienės universiteto Aplinkos studijų mokyklos docentė Diane Orihel mano, kad sprendimas yra.
Tiek daug chemikalų, tiek daug taršos
Šiandien rinkoje egzistuoja dešimtys tūkstančių chemikalų. Pasaulinė chemijos pramonė 2017 m. viršijo 5 trilijonus JAV dolerių, ir prognozuojama, kad iki 2030 m. padidės dvigubai. Šios cheminės medžiagos naudojamos visose kasdienio gyvenimo srityse, pradedant vaistais ir trąšomis, baigiant pesticidais ir antipirenais. (Vien Kanadoje daugiau nei 7000 pramonės objektų kasmet pagamina apie 5 milijonus tonų teršalų. Į Kanados vandenis kasmet išleidžiama daugiau nei 150 milijardų litrų nuotekų.)
Per pastarąjį dešimtmetį, anot docentės tyrimo, daugiau nei 700 išsiliejusių dujotiekių į orą, dirvožemį ir vandenį išleido gamtines dujas, naftą ir kitas medžiagas. Yra žinoma arba įtariama, kad vien Šiaurės Amerikoje egzistuoja daugiau nei 23 000 federalinių teritorijų, tokių kaip apleisti oro uostai ir karinės bazės, kurios yra užterštos nafta, sunkiaisiais metalais ir kitais teršalais.
Pokyčių procesas
Kaita įmanoma tuomet, kai kažkas imasi konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, sudaro laukinių gyvūnų rūšių, kurioms gresia išnykimas, sąrašą.
Docentė Diane Orihel su kolegomis nusprendė išsiaiškinti ar mokslininkai pakankamai įvertina rūšies populiacijos dalį, kuriai gali turėti įtakos tarša.
Komanda apžvelgė visus taršos šaltinius, atskaitos tašku pasirinkdama Kanadą. Tyrėjai naudojo tas pačias taršos kategorijas kaip ir COSEWIC, sudarydama didelę geoerdvinės informacijos apie visus žinomus taršos šaltinius duomenų bazę. Tyrimo metu taip pat gauta informacija apie beveik 500 sausumos ir gėlavandenių rūšių, įskaitant viską, nuo samanų ir kerpių iki paukščių bei žinduolių.
Šiuos du informacijos šaltinius, t. y. taršos šaltinius ir rūšių paplitimą, tyrėjai sutalpino į vieną žemėlapį, kad galėtų apskaičiuoti rūšies buveinių procentinę dalį, kurią apėmė tarša. Tada palygino skaičiavimus su tais, kuriuos nustatė ekspertų nuomonė COSEWIC procese.
Tyrimo pabaigoje buvo nustatyti du svarbūs dalykai. Pirmiausia – vidutiniškai daugiau nei pusė visų rūšių buveinių yra užterštos vienokiu ar kitokiu būdu. Didžiausią grėsmę patiria: prototropinis vėžlys, čigonų gegutės kamanė, varinės raudonžiedės žuvys, gėlavandenė midija bei keli daugiamečiai augalai, įskaitant amerikinį kolumbą, žaliąjį drakoną ir fantominę orchidėją.
Kitas svarbus dalykas – tyrėjai nustatė silpną ryšį tarp taršos įtaką rūšims, kurią apskaičiavo jie bei taršos apimties, kurią įvertino ekspertų grupė COSEWIC procese.
Kitaip tariant, mokslininkai, vertinantys grėsmes, nebuvo itin objektyvūs nustatant taršos šaltinius, galinčius turėti neigiamos įtakos rūšims, kurias jie patys bando apsaugoti. Mokslininkai nustatė, kad tarša yra nereikšminga net toms rūšims, kurių visi diapazonai sutapo su taršos šaltiniais. Tai ypač pasakytina apie kraujagyslinius augalus ir sausumos žinduolius.
Kelias į priekį
Atliktas tyrimas yra svarbus žingsnis link griežtesnio taršos ribojimo ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje. Didelis taršos paplitimas yra priminimas, kad vyriausybės turi imtis daug aktyvesnio požiūrio į aplinkos cheminių medžiagų reguliavimą, jei norime iš tikrųjų apsaugoti žemės biologinę įvairovę. (Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, daugiau kaip 27 procentams iš 100 000 rūšių gresia išnykimas.) „Susidūrę su pasirinkimu – saugoti nykstančią rūšį ar tęsti ekonominį vystymąsi, dabar privalome priimti tinkamą sprendimą, nes per ilgai darėme priešingai. Pasaulis aplink mus tiesiog žūsta, bet dar yra laiko kažką pakeisti“, – teigia D. Orihel.
@Asociatyvi nuotr.
