Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria augantys šiandienos miestai, – tai aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimas, efektyvus energijos bei išteklių naudojimas. Norint pasiekti šiuos tikslus, inovatyvios idėjos ir šiuolaikinės technologijos – kelio į sėkmę pradžia. Tad lapkričio mėnesį Sapiegų parke esančiame „Vilnius Tech Park“ vyko pirmasis viešas projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyvių susitikimas. Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus atgaivinti ir pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai, sukurti bendruomenei naujo tipo estetiškas viešąsias erdves.
Trišalis projektas
Augant technologijų vystymosi greičiui, jos skverbiasi į kasdienį mūsų gyvenimą. Ar visi miestai, miesteliai efektyviai išnaudoja jų suteikiamas galimybes? Tikrai taip, nes jau šiandien, pasitelkus informacines bei komunikacijų technologijas, sprendžiamos gyvenimo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose, iššūkiai. Išmanus miestas, miestelis skatintų džiaugtis gyvenimu jame, o ne jį palikti. Egzistuojančios technologijos jau šiandien leidžia diegti tokius sprendimus, tereikia prioriteto tvarka nuspręsti, kurioms sritims skirti savojo miesto biudžeto lėšas ir kokie sprendimai turės geriausią ne tik piniginę grąžą. Teisingas žingsnis išmanaus miesto link – kūrybiškos jaunimo idėjos, patyrusių verslo atstovų parama, bendravimas ir bendradarbiavimas, didelis noras keistis. Jau ketvirtus metus vykstantis projektas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybę gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas ir kartu su partneriais bei rėmėjais prisidėti šalies savivaldybėms įgyvendinant pažangias, inovatyvias ir kartu realistiškas idėjas. Šį kartą Sapiegų parke esančiame „Vilnius Tech Park“ pirmojo viešo projekto „Išmanusis miestas IV“ renginio metu buvo pristatytos projekte dalyvaujančios septynios savivaldybės, aukštosios mokyklos, globėjai ir rėmėjai. Savivaldybių merai pagarsino savo lūkesčius, kuriais pasiremdamos projektus kuriančios studentų komandos galės tikslingiau prisidėti prie miestams svarbių perspektyvių teritorijų pritaikymo šiandienos poreikiams.
Renginio organizatoriai UAB „Structum projektai“ pabrėžė, kad „Išmanusis miestas“ – trišalis projektas. Jo dalyviai – savivaldybės, mokslo įstaigos ir verslo partneriai, padedantys jaunimui įgyvendinti projektus. Renginio vedėjas Nedas Stankevičius pakvietė tarti sveikinimo žodį „Structum“ žurnalo direktorę ir šio projekto sumanytoją Ignę Dutovą. Vadovė kalbėjo, kad itin malonu matyti renginyje naujus tiek gabių studentų, tiek partnerių veidus, taip pat tuos, kurie su projektu keliauja koja kojon jau ketvirtus metus ir tiki išmaniojo miesto vizija. I. Dutova pasidžiaugė šį kartą ypač dideliu panorusių tapti išmaniomis savivaldybių skaičiumi: Kėdainių r., Lazdijų r., Plungės r., Tauragės r., Kelmės r., Radviliškio r. Gabių dalyvių ir projekto partnerių dėka jau atsinaujino ar yra pačiame darbų įkarštyje šios vietovės: Kaišiadorys, Elektrėnai, Kuršėnai, Šiauliai, Akmenė, Ukmergė ir Jonava. Pagrindinis „Išmaniojo miesto“ tikslas – kurti šiandieniam poreikiui palankų mūsų šalies veidą.
Laikas naujų minčių proveržiui
„Mąstant apie tvarią teritorijų plėtrą, projektas pataiko į dešimtuką“, – renginio pradžioje kalbėjo iniciatyvą palaikanti aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Pasak viešnios, prieš kelis dešimtmečius iš aplinkosauginių perspektyvų apie miestus buvo kalbama kaip apie problemą: šiukšlių, nuotekų generatorių, oro teršėją, spūsčių kūrėją, triukšmo skleidėją, o dabar požiūris keičiasi. Europos lygmeniu ir pagal Lietuvoje urbanistinę dienotvarkę į miestus žiūrima ne kaip į vien sukeliančius sunkumų, bet kaip į pavyzdį juos spręsti. „Jeigu mes susitvarkysime su problemomis miestuose, išgvildensime nemažai pasaulinių klausimų, susijusių su aplinkosauga, šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.
Išskirtiniai iniciatyvos bruožai, anot jos, yra išbaigtumas, ne tik gebėjimas sukurti, sutelkti, bet ir įgyvendinimas. R. Brandišauskienė padėkojo savivaldybėms, sakydama, kad tai puikus nevyriausybinis iniciatyvos dėmesys regionams, atitinkantis ir vyriausybinius tikslus. Anot jos, pasitelkus kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, projektas sudaro galimybę jauniems žmonėms turėti tikrą įtaką mūsų šalyje vykstantiems procesams, o partneriams, rėmėjams – pagelbėti idėjas įgyvendinti. „Dalijimasis – viena iš XXI a. tendencijų, – baigdama pabrėžė aplinkos apsaugos viceministrė. – Mūsų komanda dirba dėl aplinkos, kurioje gera, ir tai labai smarkiai koreliuoja su tuo, kam skirtas šis konkursas.“
Antrasis svečias architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Architektūros katedros vedėjas Pranas Marius Šaliamoras renginio metu sakė, kad technologijos, estetika, ekonomika – viskas yra galimybės žmogui gyventi geriau. „Nepamirškime žmogaus. Balanso radimas ir visumos sukūrimas sudaro gebėjimą visumai egzistuoti ne vienus metus, o ilgesnį laiką. Ir tai yra mūsų visų susitarimo reikalas“, – sakė profesorius, džiaugdamasis, kad renginys skatina bendravimą, įsiklausymą. Architekto manymu, tai kuria didžiausią pridėtinę vertę ne tik visų mūsų darbams, bet ir lemia ateitį.
Atsinaujinimo sprendimus pasiryžusios priimti savivaldybės
Išmaniuosius sprendimus pasiruošusios diegti savivaldybės pristatė susirinkusiai auditorijai teritorijas, kurias norėtų keisti, atskleidė savo lūkesčius. Renginio metu Lazdijų r. sav. meras Artūras Margelis, sakė, kad Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus keisti jie pasirinko dėl to, nes tikisi modernizuoti ir pritaikyti erdvę šiuolaikiniams mokinių ugdymo poreikiams. Pasak jo, išmaniąją ateitį mieste ir šalyje kurs išmanioji karta.
Kad rytojus kuriamas šiandien, pripažino ir Tauragės r. sav. meras Sigitas Mičiulis. Ši savivaldybė norėtų sutvarkyti pasirinktą hipodromo, esančio greta upės, teritoriją, kurią siekiama pritaikyti rekreaciniams tikslams. S. Mičiulis palinkėjo kūrėjams tikėti savo jėgomis ir turėti tikslų. „Užsibrėžę maksimalius tikslus, pasiekiame minimumą. Jeigu norime maksimalaus tikslo, kartais reikia siekti neįmanomo“, – prisistatymo metu sakė meras.
Planuojančios projekte dalyvauti Plungės r. sav. atstovas, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys kalbėjo, kad, norint keisti miestą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo branduolio, tad jų savivaldybė laukia efektyvių pasiūlymų ir norėtų tobulinti Plungės miesto istorinės dalies erdves, jų struktūrą ir kompoziciją, sukurti naują nagrinėjamos teritorijos urbanistinę ir architektūrinę koncepciją.
Renginyje Kelmės r. sav. mero Vaclovo Andrulio nebuvo dėl svarios priežasties – vadovas tuo metu turėjo susitikimą su Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentais, kursiančiais Kelmės miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės koncepciją.
Radviliškio r. sav. meras Antanas Čepononis parodė miesto žemėlapyje erdves, kurioms, padedant jaunimui, planuoja rasti novatoriškus sprendimus. Tai 7 ha plotas miesto centre, apimantis ir senąją istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį. Jis viliasi, kad centras taps išmanus, patogus gyventojams ir patrauklus miesto svečiams, jame atsiras daugiau judesio, bus sutvarkytas ūkininkų turgelio paviljonas.
Kėdainių r. sav. administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas paminėjo, kad savivaldybė tikrai turi tokių teritorijų, kurioms reikia jaunų kraštovaizdžio architektūros specialistų dėmesio. Jaunimui jie siūlo atgaivinti miesto erdvėje esančią miško teritoriją – gražųjį Babėnų šilą.
Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė teigė, kad kuo išmanesni bus mūsų miestai, didmiesčiai ir miesteliai, tuo konkurencingesni mes būsime tarptautiniu mastu. „Kas daro įtaką miesto prekių ženklui šiuolaikiniame pasaulyje? Gerai išvystyta infrastruktūra, kad jis būtų suvokiamas kaip modernus, kultūriškai įtakingas“, – vardijo „Išmaniojo miesto IV“ renginio viešnia.
Dalyviai – gabaus jaunimo tinklas ir verslo atstovai
Projekto pristatymo metu jaunimas turėjo progą susipažinti ir padiskutuoti ne tik vieni su kitais, savivaldybių atstovais, bet ir su projekto partneriais. Jau ketvirti metai „Išmaniojo miesto IV“ renginyje kaip pagrindinis projekto partneris dalyvauja bendrovė „Fima“. Įmonės plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius sakė, kad išmanusis miestas nėra siekiamybė ar rezultatas, tai – procesas: kūrybiškumas, naujos idėjos, inovacijos ir greitis. Pasak jo, tam reikia didelio atsidavimo. Konferencijos vedėjas N. Stankevičius pristatė projekto partnerius senbuvius, dalyvaujančius projekte ne pirmus metus: „Wikona“, „YIT Kausta“, „Cembrit“, „Technonicol“, „Samsung“, „Peikko“, „StS“, „Militera“, „Kiwa“, „UTU“, „NIT“. Jis taip pat pasveikino ir padrąsino šiais metais prie projekto prisijungusius naujokus: bendroves „Cowi“, „Schneider Electric“, „Gjensidige“, „Gealan“, „Industec“, „Eternit Baltic“, „Fakro, „Ryterna Modul“, „Etna“, „Fixman“, „Renson“.
Iš jaunimo pirmieji apie save papasakojo pernai dvi prizines vietas užėmusio Kauno technologijos universiteto (KTU) komandų atstovai. Vėliau pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto bei to paties universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dalyviai. Vilniaus dailės akademijos (VDA) nariams atstovavo profesorius ir architektūros katedros vedėjas M. P. Šaliamoras ir lektorius Artūras Burba. Pristatymo filmuką pateikė simboliškais marškinėliais su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) atributika pasidabinęs jaunimas. Vedėjas dar priminė, kad tarp dalyvių ir jauniausia komanda – moksleiviai iš Kėdainių ir Kauno r. bei renginyje nedalyvavę Klaipėdos universiteto (KU), Klaipėdos valstybinės kolegijos bei pirmą kartą konkurse dalyvausiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). Smalsūs dalyviai, pasiruošę kurti ateities miestus, po renginio neskubėjo skirstytis, dalijosi idėjomis ir patirtimi.
