Šviesa yra svarbus architektūrinis įrankis. Jos reikšmė didėja, nes technologijos vis labiau žmogų atitolina nuo gamtos. Šviesa sąveikauja su pastato forma, medžiagomis, paviršiaus struktūromis, atspalviais ir atspindžiu, ji pažadina jausmus ir sustiprina santykį su pasauliu, kuriame gyvename. Mary Guzovskis, knygos „Architektūros menas dienos šviesoje“ autorius, rašo apie naujus, inovatyvius metodus šviesos architektūrai projektuoti.

Saulėlydžio fenomenas

Dienos šviesa yra dinamiškas aplinkos reiškinys. Ji įkūnija laiko dimensiją, nes šviesos ir šešėlio judėjimas atskleidžia besikeičiančius dienos ir sezono ciklus. Skaitmeniniame amžiuje, kuris veikia 24 val. per parą, dienos šviesa yra priešnuodis mūsų didėjančiam atsiskyrimui nuo gamtos. Ji padidina komfortą, sukuria gerovę, mažina sunaudojamos energijos kiekį. Ir vis dėlto, nepaisant to, kad mokslininkai jau atskleidė šviesos poveikį žmogaus sveikatai, menui bei šviesos galimybes, dizaineriai per retai natūralią dienos šviesą bando integruoti į interjero ir architektūros sprendinius.

M. Guzowskis teigia, kad moksliniai laimėjimai kelia didelį pavojų. Kyla rizika, kad dienos šviesa taps per lengvai apskaičiuojama racionaliais parametrais, o juk šviesos perspektyva turi derėti ne tik su kokybiniais aspektais, bet ir patirtimis.

Taigi daug prarandama, kai žmonės susitvarko aplinką, kuri gali būti jaukus vizualinis gyvenamojo ploto tęsinys ir kartu harmoninga namų jungtis su gamta, tačiau vėlai vakare ar naktį langai, stiklo durys virsta nejaukia veidrodine siena, už kurios nematyti, kas yra anapus. Dar daugiau… Kiekvienas praeivis gali su tokio namo gyventojais pasižiūrėti Jų žiūrimą televizijos laidą ar filmą. Teisingai suprojektuotas apšvietimas – būdas panaikinti ribą tarp vidaus ir išorės bei apsaugoti namo gyventojus nuo tokių nejaukių vakarų.

Pritaiko natūralią šviesą

„Šviesos meistrai“, kaip juos pristato M. Guzovskis, rekomenduoja sukurti galimybę papildyti namus dirbtine šviesa palaipsniui, sulig vakarop natūraliai mažėjančia dienos šviesa. Tam dalis šviestuvų sumontuojama prie langų. Šviesos jutikliams užfiksavus apšvietimo pokyčius, pavyzdžiui, vakarui artėjant, iš pradžių šviestuvai įsijungia vos 10 % galingumu, o vėliau, lauke vis labiau temstant, dirbtinė šviesa vis labiau ryškėja. Išvien gali veikti ir žaliuzės. Jos, tarkime, rytais, kai skubame į darbą ar mokyklą, gali atsidaryti, įleisti daugiau šviesos iš lauko ir taip papildyti dirbtinį apšvietimą tam, kad keltis būtų lengviau, natūraliau. Taigi gali būti ir atvirkštiniai šviesos mainai, kai pastatų automatika pasirūpina papildyti dirbtinį apšvietimą, kad ir nepakankama, bet natūralia šviesa

Visas namų funkcijas, taip pat ir apšvietimą, valdanti pastatų automatika leidžia sukurti konkrečius apšvietimo scenarijus, kurie geriausiai atliepia namuose gyvenančiųjų poreikius. Kiek namų savininkų, tiek ir skirtingų apšvietimo scenarijų.

Į žmogų orientuotas apšvietimas

Dar svarbiau apšvietimą projektuoti pagal biologinį žmogaus laikrodį. Tai reiškia, kad ryte žmogui reikia daugiau šviesos, o naktį, miego metu, perteklinis apšvietimas gali erzinti ir net skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą. Intensyvi mėlynos spektrinės komponentės prisotinta šviesa rytais dirbtinai imituodama aušrą ne tik sumažina mieguistumą dieną, bet ir pagerina kitos nakties miego kokybę.

Tobulėjant apšvietimo technologijoms, didėjant jų pasirinkimui ir prieinamumui, vis daugiau mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų pradeda plėtoti vadinamojo į žmogų orientuoto apšvietimo (angl. Human Centric Lighting) technologijas, kuriomis siekiama:

• užtikrinti vizualinius žmogaus poreikius, t. y. galimybę matyti ir tinkamai atlikti užduotis konkrečioje erdvėje;
• ne trikdyti žmogaus biologinį laikrodį, o, priešingai, padėti jį sinchronizuoti pagal paros ritmą;
• kuo mažiau trikdyti gyvąją gamtą, t. y. vabzdžius, gyvūnus, augalus tamsiu paros metu – turi būti minimizuota šviesos tarša;
• šviesti tik ten, kur reikia ir kada reikia, siekiant taupyti energijai skirtas išlaidas ir sumažinti šviesos taršą.