TVARIOS ENERGETIKOS STRATEGIJOS – Lietuvos regionų vystymosi prielaida


 

Tokia regioninė politika priimtina todėl, kad yra finansinio solidarumo priemonė ir galinga ekonomikos integravimo jėga, skatinanti restruktūrizuoti atsiliekančias pramonės šakas ir atgaivinti kaimo vietoves, kuriose mažėja žemės ūkio gamyba. ES regioninė politika orientuota ir į regionų gamybos konkurencingumą, ekonomikos augimo skatinimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Be to, ji susijusi su didesniais ateities iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, energijos tiekimo saugumas ir globalizacija. Naujojoje ES strategijoje „Europa 2020“ [1] pabrėžiama energijos vartojimo efektyvumo svarba ir vadinamieji 20/20/20 tikslai, t. y. iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (20 %), padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) vartojimą (20 %) ir sutaupyti iki 20 % energijos. Pagal atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas Lietuva yra įpareigota pasiekti, kad 2020 m. AEI dalis, skirta galutiniam vartojimui, sudarytų ne mažiau kaip 23 %. Maksimaliai išnaudojant AEI potencialą, bendras jų kiekis galėtų padidėti 2,4 karto – nuo 812 tūkst. tne 2007 m. iki 1949 tūkst. tne 2020 m. Reikšmingai (apie 3,5 karto) turėtų padidėti AEI, naudojamų elektrai ir šilumai gaminti. Šilumos kiekis padidės nuo 1,57 TWh (16,2 %) iki 5,16 TWh (70 %).

Šiame kontekste labai svarbūs klausimai apie energetikos decentralizavimą ir klimato kaitos švelninimo politiką [2].

Subalansuotos energijos plėtra įgyvendinama politinėmis priemonėmis, kurių imasi centrinė ir vietos valdžia bei jos agentūros. Kiekviena vyriausybė geriausiai išmano valstybės poreikius ir galimybes, tačiau visą valstybės padėtį žino savivaldybių politikai, kurie įtraukdami į plėtros diskusiją daugiau vietos gyventojų padeda pasiekti, kad numatytos įgyvendinti priemonės būtų priimtinos žmonėms. Kartu įgyvendinant politiką regione piliečiams suteikiama daugiau galimybių dalyvauti politiniame gyvenime ir priimant viešuosius sprendimus.

Dėl šių priežasčių principinis ES reikalavimas kuriant ir įgyvendinant regionų darnios plėtros strategijas yra savivaldybių dalyvavimas ruošimo darbuose ir pačių savivaldybių sprendimas, kurias energetikos sritis reikia vystyti jų regione.

Savivaldybėms priskiriama keletas funkcijų, susijusių su darnaus energetikos vystymosi klausimais: būsto šildymas ir vandens tiekimas, nuotekų surinkimas ir apdorojimas, komunalinių atliekų tvarkymas, savivaldybės pastatų išlaikymas, vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymas ir t. t. Kadangi savivaldybių vaidmuo šilumos ūkio sektoriuje labai svarbus, jos turi įgaliojimus nustatyti AEI naudojimo apimtis, didinti energijos vartojimo efektyvumą šiame sektoriuje, rengti ilgalaikius strateginius plėtros planus bei išsamius ilgalaikius ir trumpalaikius strateginius veiksmų planus.

Be to, savivaldybės turi galimybių koreguoti vietinius planus, įtraukdamos naujų darnios energetikos projektų, susijusių su viešųjų pastatų atnaujinimu, vystant atliekų surinkimo ir valdymo sistemas, naudojant buitines bei nuotekų valymo atliekas energijai gaminti ir atnaujinant šildymo sistemas. Savivaldybės reikšmingos ir gerinant kelių infrastruktūrą savo teritorijoje – taip mažinama šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija. Efektyvaus gatvių apšvietimo įgyvendinimas taip pat svarbus aspektas siekiant taupyti energiją ir mažinti regione šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją. Tuomet sėkmingas ES naujosios strategijos įgyvendinimas daugiausia priklauso nuo savivaldybių iniciatyvos bei aktyvumo planuojant ateities veiksmus ir priemones regionų darnios plėtros kryptimi.

SAVIVALDYBIŲ DARNIOS PLĖTROS ENERGETIKOS STRATEGIJŲ RUOŠIMO ETAPAI IR REKOMENDACIJOS

Energetikos strategija yra svarbus dokumentas, kurio patikimumas priklauso nuo parengiamojo darbo ir pradinių duomenų kokybės, todėl prieš pradedant darbą iškyla klausimų, į kuriuos reikia turėti atsakymus:
1. Kodėl būtina sukurti strategiją?
2. Kokiu tikslu tai daroma?
3. Ar pakanka kompetencijos kuriant strategiją?
4. Ar suburta kompetentinga komanda?
5. Ar turima pakankamai žinių, kad būtų kontroliuojama strategijos parengimo kokybė?
6. Kur ieškoti reikalingų duomenų?
7. Ar pavyks gauti reikiamus duomenis, kokio tipo duomenys laisvai prieinami?
8. Kurių suinteresuotų regiono šalių nuomonės reikėtų klausti?
9. Kas gali suteikti pagalbą?
10. Ar numatytos lėšos strategijai kurti?

Iš pradžių reikia suplanuoti veiksmus ir surinkti duomenis. Pirmiausia reikia peržiūrėti regiono administracijos turimus dokumentus, t. y.:
• plėtros planus, sprendimus, susijusius su energetikos sektoriumi, ir anksčiau sukurtas plėtros strategijas, ypač energetikos sektoriaus;
• teisinius dokumentus;
• statistinę informaciją;
• žemėlapius;
• ekonomines analizes;
• informaciją apie žemės naudojimą;
• kitus atitinkamus dokumentus (centralizuoto šildymo sistemų parametrus, galimus AEI ir efektyvaus energijos naudojimo potencialus).

Analizuojant AEI naudojimo galimybes ir tikslingumą vadovaujamasi energetikos sistemos darnios plėtros samprata ir reikalavimais.
Pagal koncepciją darnios plėtros sritis skaidoma į tris dalis:
a) aplinkos darnumą,
b) ekonominį darnumą,
c) sociopolitinį darnumą.

Siekiant parengti AEI naudojimo plėtros programą reikia aprėpti ir išanalizuoti visą energijos srautų grandinę, pradedant nuo išteklių ir baigiant atskirų energijos rūšių, gautų iš šių išteklių, panaudojimu visuomenės poreikiams tenkinti. Nepamirštamas ir kitų, neatsinaujinančių, energijos šaltinių naudojimas ir poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai bei strateginius tikslus ir siekiant vartotojams tiekti energiją galimomis mažiausiomis kainomis.

Taip reikia išnagrinėti kuo didesnį išteklių naudojimo spektrą, neatmetant nė vienos jų rūšies visuose galimo naudojimo ciklo etapuose.

Biomasės – pagrindinio atsinaujinančiojo energijos ištekliaus – techninį potencialą kiekvienoje savivaldybėje lemia savivaldybės disponuojama žemė, kurioje auginamos grūdinės kultūros (javų šiaudai naudojami kaip atliekinis produktas), energetiniai augalai (greitai augantys krūmai, rapsai, kukurūzai ir pan.), miškai (malkos, miško kirtimo atliekos) ir tos žemės derlingumas, augalų rotacijos laikas. Iš dirvonuojamosios žemės taip pat galima gauti biomasės (žolės). Pabrėžtina, kad šias AEI rūšis sieja tarpusavio ryšys: plečiant vienų kultūrų plotus neišvengiamai mažėja kitoms kultūroms auginti skirti plotai, o kartu ir atitinkamų AEI potencialas.

Ekonominis AEI naudojimo potencialas priklauso nuo AEI auginimo, surinkimo, transportavimo ir kitų technologijų, ypač jų sąnaudų. Be AEI auginimo, išgavimo, surinkimo, transportavimo technologijų, reikalingos ir tokios technologijos, kurios pakeičia AEI formą ir taip užtikrina galimybę panaudoti plačiau, švariau ir ekonomiškiau.

Kitų AEI susidarymo šaltiniai gali būti atskiroje savivaldybėje esantys gyvulininkystės objektai, nuotekų valymo įrenginiai, pramonės įmonės, išskiriančios organinės kilmės atliekas, komunalinės atliekos. Taip pat kiekvienoje savivaldybėje yra tokių AEI kaip saulė, vėjas, hidroenergija, geoterminė energija ir pan.

GAUTŲ DUOMENŲ APDOROJIMAS

Surinkus visus tolesniam planavimui reikalingus duomenis, analizuojami rezultatai, įvertinamas išteklių potencialas, parengiamas laiko grafikas ir įvertinamos tendencijos siekiant atsakyti į šiuos klausimus:
• Ar analizės rezultatas atitinka lūkesčius?
• Ar ateities tikslai realūs?
• Ar atliktas darbas buvo naudingas, ar tai buvo tik pinigų švaistymas?
• Ar turima pakankamai žmonių / išteklių / žemės / miško / vartotojų ir t. t., kad būtų pasiekti keliami tikslai?
• Ar tikslai dera su nacionaliniais regioninės plėtros prioritetais?
• Ar turima pakankamai lėšų numatomiems tikslams pasiekti? Jei ne, iš kur bus gaunama lėšų?
• Ar strategijos planai dėl regiono ateities sutampa su regiono poreikiais?

REGIONINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS PLANAVIMAS IR PROGNOZĖ

Prieš pradedant kurti savo regiono energetikos strategiją, reikia dar kartą kritiškai įvertinti surinktų duomenų rezultatus. Gali būti, kad kai kurios svarbios informacijos dar trūksta arba ji buvo praleista, o gal nebuvo paisoma kai kurių bendruomenės narių nuomonės. Ištaisius trūkumus tęsiamas darbas.

Reikia nuspręsti, kiek užtruks planavimo ir prognozavimo darbai. Svarbu, kad sprendimus palaikytų bendruomenė.

ĮGYVENDINIMAS

Atsakomybė už strategijos įgyvendinimą turi būti pavesta visu etatu dirbančiam darbuotojui (ne politikui), pati strategija turėtų būti atnaujinama ir kasmet peržiūrima, sekami atitinkami strategijos įgyvendinimo rodikliai (1 lentelė). Jei reikia, veiksmų planas turi būti koreguojamas. Tam turėtų būti įtraukti specialistai ir vietos suinteresuotieji subjektai. Atliekant didelio masto investicijas, turi būti svarstomos skirtingos galimybės ir pasiūlymai. Kadangi strategija susijusi su aplinkos kūrimu ir socialine bendruomenės padėtimi regione, sprendimus, naudodamiesi naujausia informacija, turi priimti tik profesionalai. Įgyvendinant projektus patartina naudotis šiomis rekomendacijomis:
1. Jeigu nėra galimybės investuoti visos sumos iš karto, naudojamas metodas „žingsnis po žingsnio“. Tačiau viskas, kas daroma, turėtų teikti apčiuopiamą naudą.
2. Nepertraukiamai turėtų būti analizuojami paramos schemų pasikeitimai, nes tai gali pasiteisinti gaunant paramą investicijoms.

LITERATŪRA

1. European Commission, 2010. Communication from the commission: Europe 2020. A strategy for smart, sustainable and inclusive growth. 3.3.2010. Component Object Model 2010, 2020.
2. Sperling, K., Hvelplund, F., Vad Mathiesen, B., 2011. Centralisation and decentralisation in strategic municipal energy planning in Denmark. Energy Policy 39, 1338–1351. 

PRANEŠIMAS BUVO PERSKAITYTAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO (KTU) MOKSLINĖJE KONFERENCIJOJE „ŠILUMOS ENERGETIKA IR TECHNOLOGIJOS 2014“ IR PUBLIKUOTAS ŠIOS KONFERENCIJOS PRANEŠIMŲ LEIDINYJE.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

Paskutinės naujienos

Pradėtos bažnyčios statybos Kauno rajone

Šie metai prasidėjo svarbaus projekto įgyvendinimu – startavo Giraitės (Kauno rajonas) Šventosios Šeimos parapijos bažnyčios statyba. Šio svarbaus pastato paskirtis…

Has photos

Klaipėdoje iškilo meno banga 

Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams – po ilgos rekonstrukcijos gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Nusimetęs blankų sovietmečio apdarą,…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų