Tvarumas – nuolat eskaluojama tema, kylanti iš vis daugiau nerimo keliančių globalių problemų: taršos, milžiniško išmetamų atliekų kiekio ir kitų. Ne paslaptis ir tai, kad statybos sektorius – vienas labiausiai teršiančių aplinką. Tačiau, kad ir kokias negatyvias emocijas visa tai keltų, vilties ir optimizmo įneša kūrėjai.

Būtent toks yra ir produktų dizaineris, menininkas, amatininkas Lucasas Muñozas. Jo kuriamas dizainas iš antrą kartą panaudojamų statybinių atliekų ne tik kelia tarptautinį susižavėjimą, tvarumo idėjų ir estetikos sintezė gali dažnam įžiebti kūrybinę kibirkštį.

Apie karjerą

Lucasas Muñozas Muñozas (1983) yra jaunas, talentingas menininkas iš Ispanijos. Barselonos universitete baigęs industrinio dizaino specialybę, vėliau įgijo ir magistro laipsnius kontekstinio dizaino bei parodų kuravimo srityse.

Jo kūryboje itin daug dėmesio skiriama objektų, erdvių ir inžinerijos funkcionalumo bei medžiagiškumo apibrėžimui. Jis ypač domisi vietiniais amatais ir medžiagomis, tačiau vienas svarbiausių įsipareigojimų kūryboje – tvarumo siekis.

L. Muñozo projektai dažnai apima ne tik materialius produktus, tačiau ir vaizdo įrašus, 3D nuskaitymus, garso dalis ir trumpalaikes intervencijas, kurios tiria dizaino ir kitų disciplinų sankirtą. Tačiau geriausiai L. Muñozas atpažįstamas dėl kuriamo baldų ir daiktų dizaino, šie darbai buvo eksponuoti daugelyje galerijų ir muziejų visame pasaulyje.

Bene žymiausias darbas – restorano „Mo de Movimento“ interjeras Ispanijoje sulaukė tarptautinių plojimų: jam buvo įteikti „Dezeen“ ir žurnalo „FRAME“ apdovanojimai už geriausius tvarumo sprendimus. L. Muñozas taip pat dalyvavo daugybėje parodų ir dizaino renginių tiek kaip individualus menininkas, tiek bendradarbiaudamas su vietos kūrėjais ir kultūros institucijomis.

„Savo darbą matau kaip maratoną, o ne sprintą. Bandau įsivaizduoti, ką veiksiu po dešimties metų, nežinodamas, kas bus tarp jų. Dalykai, prie kurių šiuo metu dirbu, turėtų atspindėti tai, ką norėčiau turėti savo aplinkoje po dešimties metų. Tikiuosi, kad laikui bėgant, labiau atsipalaidavęs, galėsiu atsigręžti atgal ir pasakyti: „Buvo verta!“ – sako L. Muñozo.

Apie idėjas, filosofiją ir ne tik

Viename interviu Lucasas yra pasakojęs, kad karjeros pradžioje turėjo eksperimentuoti dėl medžiagų stygiaus. Tačiau tuomet jis nebūtų galėjęs patikėti, kad natūraliai susiformavęs „žaidimas“ su tuo, ką dauguma laikytų atliekomis, taps jo karjeros ašimi. Kiekvienas dizainerio darbas yra puikus įrodymas, kaip puikiai menininkas supranta tvarumo idėjas.

Jis atkreipia dėmesį į didelį tam tikrų medžiagų poveikį aplinkai ir siekia kaip įmanoma labiau jo išvengti. Pats L. Muñozas savo kūrybą apibūdina kaip „kuriančią bendrumo jausmą“, jis daug dėmesio skiria gamybos procesui, laikydamas jį priemone kurti ryšius tarp medžiagų ir jų tikslų.

Šis dizaineris domisi įvairių pramoninių komponentų struktūriniu potencialu ir būdais, kuriais jie gali būti naudojami idėjoms perduoti. Unikali L. Muñozo perspektyva ir stilius turi humoro prieskonį bei norą mesti iššūkį visuotinai pripažintai įvairių objektų esmei ir naudojimui. Jis nemato ryškaus skirtumo tarp meno ir dizaino manydamas, kad juos jungianti linija nėra tiesi.

L. Muñozo darbas dažnai susijęs su medžiagiškumo dekonstravimu ir keitimu, naudojant pramonines medžiagas, kad būtų sukurti nauji kasdienių objektų apibrėžimai ir tikslai. Šis požiūris į dizainą leidžia jam į savo darbą pažvelgti iš šoninės perspektyvos ir spręsti tokius klausimus kaip vartojimas, tarša ir socialinis bei kultūrinis kontekstas, kuriame yra jo projektai.

Menininkas yra minėjęs, kad jo kūrybinė ugnis yra logika ir meilė. Pasak dizainerio, nuo idėjos gimimo iki produkcijos yra ilgas kelias, tai nuolatinės derybos su savimi, aplinka, medžiagomis ir netgi galutiniu tikslu. Iš vienos pusės, tai loginis procesas nuo vieno žingsnio prie kito, keliant klausimus, kaip geriau pasiekti galutinį tikslą. Iš kitos pusės, tai meilė, kuri atsiranda išvydus kokį nors daiktą ar medžiagą priešais, tuomet kyla idėja, konceptas ir ryškėja procesas iki galutinio rezultato.

Projektas „Mo De Movimento“

„Mo de Movimiento“ yra unikalus dizaino projektas, kuriuo siekiama iš naujo apibrėžti miesto laisvalaikį, naudojant tvarias ir vietoje gaunamas medžiagas. Restorano erdvė, esanti Ispanijoje, Madride, buvo sukurta dekonstruojant ankstesnę įrašų studiją ir teatrą, todėl joje yra daug elementų, išgelbėtų arba pakeistų griovimo proceso metu.

Projekto komanda glaudžiai bendradarbiavo su statybos, tvarumo, inžinerijos ir apželdinimo ekspertais, kad pasiektų tvarumo ir funkcionalumo pusiausvyrą, taip pat įtrauktų inovacijų ir estetikos elementus. Rezultatas – funkcionali ir aplinką tausojanti erdvė, įrengta iš vietoje rastų ar gautų medžiagų.

Vienas iš tvarių dizaino pavyzdžių restorane yra vandentvarkos sistema, kurią sudaro lietaus vandens surinkimo sistema, pilkojo vandens pakartotinio naudojimo sistema ir trigubas vandens tiekimo filtravimo procesas. Ši sistema leidžia restoranui visiškai išnaudoti kiekvieną vandens lašą, naudojant jį įvairioms funkcijoms, įskaitant vėsinimą, valymą ir sodininkystę.

Be to, į projektą buvo įtraukta daugybė perdirbtų ir vietoje gautų medžiagų, įskaitant perdirbtas skaldos plyteles, regeneruotas medines sijas ir perdirbtą tekstilę. Šios medžiagos ne tik sumažina projekto poveikį aplinkai, bet ir suteikia erdvei vietinio charakterio ir autentiškumo jausmą.

Kitos tvarios dizaino savybės apima terakotos pagrindu veikiančią vėdinimo sistemą, kuri naudoja garuojančio aušinimo principus, kad atvėsintų erdvę, ir šildymo sistemą, kurią maitina malkomis kūrenamų restorano krosnių šiluma.

„Mo de Movimiento“ yra dizaino projektas, įrodantis, kad įmanoma sukurti tvarų, estetišką ir autentišką dizainą su atsakinga išteklių naudojimo sistema. Sprendimai puikiai perteikia ir paties L. Muñozo vertybes.

Šie inovatyvūs sprendimai ir restorano dizainas laikui bėgant evoliucionuoja ir keičiasi, o gamta ir restorano lankytojai atlieka svarbų vaidmenį galutinėje jo išvaizdoje, atspindėdami menininko tikėjimą bendradarbiavimo svarba ir natūralia medžiagų išraiška. Apskritai „Mo de Movimento“ yra projektas, atspindintis Lucaso dizaino filosofiją ir jo įsipareigojimą tvarumui.

„Intervencijoje kaip išteklius naudojamas senėjimas, o erdvė yra sumanyta taip, kad išsivystytų į galutinį jos dizainą, leidžiantį gamtai ir žmogui būti vienais iš pagrindinių veikėjų ją užbaigiant“, – teigia L. Muñozo.

Nestandartinių baldų dizainas

Dar vienas iš L. Muñozo žymių dizainų yra vamzdinė kėdė, pagaminta iš cinkuoto plieno ventiliacijos vamzdžių ir alkūnių jungčių, taip pat vario lakštai, paimti iš metalo atliekų.

L. Muñozo kėdės projektavimo procesas buvo fizinis ir apėmė ribotą planų ar brėžinių naudojimą. Jis rankomis suformavo varinę plokštę, kad atitiktų vamzdžių formą, ir naudojo standartines aliuminio kniedes, kad sujungtų atskiras dalis.

L. Muñozo vamzdinė kėdė buvo pristatyta dizaino mugėje „Collectible“ kaip „Hardcore“ parodos dalis, kurioje buvo nagrinėjamos įprastos prielaidos apie konkrečias medžiagas, komponentus ar objektus.

OFIS (Objects From Interstitial Space; liet. objektai iš intersticinės erdvės) kolekcijoje taip pat yra apšvietimo detalių, pagamintų iš statybinių medžiagų.

L. Muñozo baldų dizainas rodo jo susidomėjimą pramoninių komponentų potencialu, jų antriniu panaudojimu sukuriant funkcionalius, unikalius bei vizualiai įspūdingus kūrinius namams.

„Puikūs dizaineriai ir inžinieriai kuria ir sunkiai dirba tam, kad įvairūs pramoniniai komponentai, jų gamyba ir ilgaamžiškumas būtų kuo efektyvesni. Šiose medžiagose randu kitų funkcijų potencialą.“