Tytuvėnų pažiba atsikrato gaisro ir sovietinės rekonstrukcijos žymių


 

Dirbant su šiuo objektu teko spręsti ne vieną sudėtingą galvosūkį, pavyzdžiui, kaip tinkamai sudėti čerpes ant lenkto bažnyčios stogo arba iki 38 m aukščio iškelti pastolius. Kol kas su visomis užduotimis pavyko susidoroti sėkmingai – didžioji dalis restauracijos darbų jau atlikta, o kitus planuojama pabaigti iki metų galo.

Nusiaubė gaisras

Tytuvėnų bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis laikomas vienu vertingiausių Lietuvos architektūros paminklų ir vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje. Tačiau 2012 m. sausio 26 d. naktį šį ansamblį nusiaubė didžiulis gaisras.

Per gaisrą išdegė apie 1 tūkst. m² vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis vienuolyne įrengtame sakralinio meno muziejuje buvusių eksponatų, o kitos patalpos, gesinant ugnį, buvo aplietos.

Nustatyta, kad vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis buvo netinkamai eksploatuojamas pastato palėpėje įrengtas kietojo kuro katilų dūmtraukis, kuriam įkaitus, užsidegė medinės stogo konstrukcijos.

Kone iškart po gaisro pradėta šio ansamblio rekonstrukcija. Ji susideda iš trijų projektų: vienuolyno atstatymo, eksterjero rekonstrukcijos ir stogo perdengimo.

Atkuria istoriją

Rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys teigė, kad jiems teko dirbti su ypatingu objektu, nes jis priklauso kultūros paveldui.

„Dirbdami su Tytuvėnų ansamblio rekonstravimu, šiek tiek prisidedame ir prie Lietuvos istorijos atkūrimo. Kultūros paveldo objektų rekonstrukcija pagal darbų apimtis ir sudėtingumą yra ypatinga. Tai – nemažas iššūkis. Dirbant su tokiais objektais reikia gerokai daugiau pastangų, kompetencijos, laiko ir, žinoma, dėmesio“, – sakė V. Lopinys.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad, nepaisant sudėtingumo, darbai šiame objekte vyksta gana sklandžiai. Tik dėl gamtinių sąlygų šiek tiek užtruko stogo atstatymo darbai.

Jokių varžtų

Andrius Milkius, UAB „Irdaiva“ statybos vadovas, patvirtino: užduotis jiems teko neeilinė. Gaisro metu smarkiai nukentėjo bažnyčios stogas – nudegė visas viršutinis medinis žiedas, išdegė skardos. Jiems teko pakeisti daugybę sudegusių medinių konstrukcijų, o išlikusias autentiškas kaip įmanoma labiau išsaugoti.

Stogas buvo neeilinis. Jo konstrukcijos ir santvaros buvo medinės, o medienos sandūros buvo daromas ne šiuolaikiškai, bet senoviniu būdu, įtvirtinant jas ne varžtais, bet vietoje išdrožtais mediniais kaiščiais. Dėl tokio senovinio metodo statybos darbai užtruko gerokai ilgiau.

Keisti stogą būtų reikėję net ir tuo atveju, jei bažnyčios nebūtų nusiaubęs gaisras.

„Stogą planuota keisti jau seniai, bet vis tam neprisiruošta. Jis buvo senas. Kai kur pratekėdavo vanduo, žiemą jis užšaldavo, o po to šildamas ardydavo stogą. Dabar jį teko būtinai keisti kuo greičiau“, – kalbėjo statybos vadovas.

Sunkumai su lenktu stogu

Su kliūtimis teko susidurti ir dengiant stogą čerpėmis. Molinių čerpių danga buvo uždėta per keturis mėnesius. Gruodžio 10 d. bažnyčios stogas jau buvo uždengtas. Darbai galėjo būti įvykdyti ir anksčiau, jeigu ne šiokie tokie niuansai.

A. M ilkius prisiminė, kad sunkiausia buvo dengti bažnyčios apsidę – patį stogo galą, kuris yra be kraigo ir lenktas.

„Ant lenkto stogo sudėti čerpes – fiziškai sudėtinga. Pasidaryti jokių brėžinių neišėjo. Čerpes teko pjaustyti vietoje ir dengti, o kad kas nors ne taip, paaiškėdavo tik uždengus dalį stogo. Tada tekdavo vėl viską ardyti ir dėti iš naujo, kol pavykdavo“, – pasakojo statybos vadovas.

Užduotis uždėti ant lenkto stogo čerpes – ne paprasta. Tai iliustruoja ir darbų sparta. A. M ilkius palygino – 1 000 m² lygių stogo plotų čerpėmis jie užklojo vos per savaitę, o su 100 m² apsidės plušo net pusantro mėnesio!

Pastoliai – be atramos

Dar viena problema buvo pastatyti pastolius aplink bažnyčios bokštus.

Pastolius reikėjo iškelti net į 38 m aukštį, o tvirtinti juos teko prie sienos, neturint jokios tvirtos atramos. Dėl sudėtingo tvirtinimo daug įmonių statyti pastolius atsisakė, o kol pavyko rasti tokią, kuri užduoties imtųsi, buvo prarasta šiek tiek laiko.

Šiuo metu bažnyčios stogo darbai eina į pabaigą – jau baigiamas skardinti antrasis jos kupolas. Iš naujo buvo perskardintas ir pagrindinis palei stogą einantis karnizas.

Dengiant stogą restauruoti ir keturi iš juodo metalo pagaminti kryžiai. Bendrovė „Irdaiva“ juos nuvalė, pagamino ir įstatė šonuose trūkstamas detales – saulutes, lapelius – bei visa tai naujai perdažė. Vieną kryžių, kuris po gaisro buvo nukeltas, pastatė atgal į vietą.

Pašalino tarybinį tinką

Bendrovė „Irdaiva“ jau ėmėsi kito statybos etapo – tvarkyti bažnyčios fasadų, kurių dalis, pasak A. M ilkiaus, yra mūrinė, o dalis – tinkuota.

Tytuvėnų vienuolyne gaisro gesinimo padariniams – dideliam vandens bei druskų kiekiui sienose – šalinti buvo bandoma drėgmę reguliuojančio tinko sistema „MC-Bauchemie Exzellent 610“. Su šia sistema per labai trumpą laiką – vos 17 dienų – pavyko gerokai sumažinti druskų kiekį. Drėgnis giluminėse zonose sumažėjo maždaug 2 % – nuo 9–10 %, tinko kontaktinėje zonoje – nuo 15 iki 9 %. Tvarkant fasadus, teko šalinti ne tik gaisro padarinius, bet ir tinką, kuriuo dalis bažnyčios buvo nutinkuota sovietmečiu.

„Kaip su tokiais objektais nutiko visoje Lietuvoje, taip ir šią bažnyčią buvo palietę meistrai tarybiniais laikais. Nuo tarybinių laikų remonto ant fasado liko daug cementinio tinko, kurį reikia šalinti. Kita dalis tinko yra suaižėjusi“, – įvertino būklę A. Milkius.

Pašalinus tinką, bažnyčios fasadai bus nutinkuoti sudėtiniu kalkių skiediniu ir nudažyti.

Taip pat numatyta restauruoti didesnę dalį mūro, nes siūlės išbyrėjusios, plytos ištrupėjusios. Įtrūkimų yra ir konstruktyve.

Restauruos duris

Bažnyčios restauravimo metu bus pakeisti ir langai, atnaujintos durys.

Iš viso durų yra septynerios: dvejas tenka gaminti iš naujo, kitos – restauruojamos, nes dar yra gana neblogos būklės – reikia tik pašalinti aliejinius dažus, kuriais jos buvo nudažytos sovietmečiu, nuvalyti ir suprotezuoti kiek papuvusią ar įtrūkusią medieną.

Senieji arkiniai bažnyčios langai bus pakeisti naujais ąžuoliniais su stiklo paketu. Stiklas nebus vitražinis – vitražų čia niekada nebuvo.

Jeigu darbai vyks sklandžiai, žadama kad bažnyčia ir vienuolynas bus baigti restauruoti jau iki šių metų gruodžio vidurio.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

Paskutinės naujienos

Sveikai ir patogiai per visą Kuršių neriją

Lapkritį Neringos miesto savivaldybė pranešė tapusi pirmąja šalies savivaldybe – Europos dviratininkų federacijos tinklo „EuroVelo 10“ nare. Naują impulsą dviračių turizmo plėtrai…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų