Užbaigtas pirmas toks objektas Lietuvoje – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras


Lietuvos jūrų muziejus kartu su kitomis įmonėmis įgyvendino ambicingą projektą, dėl kurio atsiveria daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.

 

Šį rudenį Kuršių nerijoje, prie Jūrų muziejaus, duris atveria išskirtinės architektūros Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus gydomi Baltijos jūros ruoniai ir vandens paukščiai, randami sužeisti pakrantėse ir jų apylinkėse.

Projekto autoriai – studijos „Archko“ architektai Stanislovas Lukšas ir Kristina Jurkutė.  Statybos darbus vykdė generalinio rangovo UAB „Tilta“ komanda.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre įrengti lauko ir vidaus baseinai, aptvarai su reabilitaciniais baseinėliais, operacinė, intensyvios terapijos ir tyrimų patalpos, apžiūrų kabinetai. Interaktyvioje erdvėje vyks edukacinės programos vaikams ir suaugusiesiems, čia jie galės susipažinti su ruoniukais, sužinoti apie jiems kylančias grėsmes ir centro specialistų indėlį juos gelbstint. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus pirmasis specializuotas tokio masto objektas Lietuvoje, skirtas gyvūnams gydyti.

„Pagrindinė architektūrinė idėja – „tarsi pasivaikščiojimas kopose“. Takas prasideda už delfinariumo ir vingiuoja tol, kol pasiekiame mišką, kopas ir jūrą. Pastatams suteikiama plastiška forma tiek plane, tiek erdvėje, apželdinti stogai tarsi žalios pajūrio kopų viršūnės“, – apie projekto koncepciją pasakoja architektas Stanislavas Lukšas.

Pasak projekto autoriaus, viso būsimo komplekso idėją padiktavo unikali gamtinė ir istorinė aplinka, supustytos kopos, želdiniai, augantys ant kopų, išdžiūvusios šakos ir kiti elementai. Tai tiesiogiai paveikė architektūrinę pastatų išraišką, buvo siekiama kuo natūraliau integruotis į supančią aplinką, neužgožiant esamų gamtinių ir istorinių vertybių.

Siekiant vizualiai sumažinti užstatymą, didžioji dalis komplekso pastatų suprojektuota požeminiame aukšte, virš žemės paliekant vieno aukšto plastiškų formų pastatų fragmentus. Pastato forma, stogas – tai viena iš apžėlusių kopų, perėjimo takai – tai medinis takelis, vedantis prie jūros, medinės fasadų lentos – tai žmonių primestos kopų tvirtinimo šakos.

Projekto vertė: 2 982 648,19 eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (1 922 100,00 eurų) ir Lietuvos jūrų muziejaus (1 060 548,19 eurų) lėšomis.

Iššūkių pažėrė objekto paskirtis ir vietovė

Projektą įgyvendino generalinės rangos statybos bendrovė „Tilta“, turinti daug patirties įgyvendinant ambicingus projektus. Per visą statybos procesą projekto įgyvendinimu rūpinosi ir darbams vadovavo aštuoni skirtingų sričių rangovo inžinieriai: Valdas Bindokas, Almantas Maželis, Mantas Gagilas, Igor Matvejev, Vaidas Žasniauskas, Algis Kvauka, Gediminas Tilvikas, Laimonas Norvaišas. Pagrindinis užsakovo tikslas – siekis įgyvendinti netipinius, išskirtinius, tai vietai pritaikytus projekto sprendinius – architektūrą, medžiagiškumą, apgalvotą funkcionalumą.

„Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos komandai pavyko puikiai suvaldyti: tiksliai pagal projekto sprendinius įrengti visas monolitines / betonines konstrukcijas, kurių dalis liko neuždengtos kitomis apdailomis. Taip pat daugiausia iššūkių, įrengiant konstrukcijas, kėlė nestandartinės jų formos, o įrengiant lauko baseinus – gruntinio vandens lygis, nes darbų vykdymo altitudės buvo žemesnės nei marių vandens altitudė. Buvo pritaikomi netipiniai, kompleksiniai gruntinio vandens pašalinimo sprendiniai, nes teritorijoje gruntai smėlingi, laidūs vandeniui ir jais itin lengvai judėjo gruntiniai vandenys“, – pasakoja UAB „Tilta“ statybos direktorius Laimonas Norvaišas.

L. Norvaišas pabrėžia, kad dėl numatomos pastato paskirties ir nuolatinės pastato ir jo prieigų bei patalpų eksploatacijos buvo itin svarbu atlikti apdailos darbus, užtikrinti hidroizoliaciją ir tvirtas konstrukcijas taip, kad būtų atsparios dėvėjimuisi ir sunkiai pažeidžiami numatomų reabilituoti jūrų gyvūnų. Taip pat buvo itin svarbu prieš atliekant skirtingus darbus pasitarti, pasikonsultuoti su Lietuvos jūros muziejaus (LJM) darbuotojais, specialistais, kurie žino numatomų reabilituoti jūrų gyvūnų laikymo ir priežiūros specifiką, supranta, kodėl vieni ar kiti projekto sprendiniai buvo numatomi atlikti netipiškai ar net ir rangovui nesuprantamai.

Projektas pametėjo išties nemažai įdomių ir nestandartinių sprendinių. Pavyzdžiui, pastate įrengta vandens tiekimo, valymo, technologinė filtravimo įranga yra suprojektuota būtent numatomų reabilituoti jūrų gyvūnų vandens ruošimui, todėl jos komponentai ir įrengimo sprendiniai itin nestandartiniai. Taip pat šalia lauko baseinų, kur bus laikomi reabilituojami jūrų gyvūnai,  numatytos įrengti atskiros betoninės konstrukcijos, kurių paskirtį iš pradžių supratome neteisingai – sandėliuoti ar kokiai nors įrangai laikyti, tačiau po konsultacijų su užsakovo atstovais buvo gautas labai aiškus atsakymas, kad net ir ruoniams, kurie yra jūrų gyvūnai, reikalingos pastogės apsisaugoti nuo lietaus“, – pasakoja L. Norvaišas.

Svarbu paminėti, kad projekte buvo numatyta nemažai išskirtinių, modernių sprendinių. Tarp jų vandens (tiek gėlo, tiek jūros) tiekimo, valymo, filtravimo technologinė įranga. Itin galingas „oras–vanduo“ šilumos siurblys su valdymo automatika, skirtas visam pastatui šildyti. Pastato viduje įrengtos dvi šaldymo patalpos, kuriose įrengta šaldymo įranga (žuvims laikyti ir žuvusių gyvūnų kūnams laikyti, kol jiems bus atliekamas skrodimas dėl žuvimo priežasčių nustatymo ir tyrimų). Iš dalies paslėpta elektros transformatorinė, virš kurios įrengta kopa iš grunto. Pastato stogo konstrukcija apšiltinta iš patalpų vidaus naudojant vandens, garų (drėgmės) neįgeriančias apšiltinimo medžiagas ir papildomai jas apsaugant purškiama hidroizoliacine danga. Toks projekto sprendinys numatytas, nes dalis pastato monolitinių / betono konstrukcijų iš išorės paliekamos be jokių apdailų ir apšiltinimo sluoksnių.

L. Norvaišas pasakoja, kad projekto įgyvendinimo metu naudoti modernūs statybos organizavimo būdai. „Vykdant statybos darbus buvo atliktas jau įrengtų pastato konstrukcijų 3D skenavimas, kas padėjo parengti detalius, 2 mm tikslumo 3D brėžinius ir sudaryti virtualų pastato maketą. Pagal jį buvo parengti stiklinių vitrinų gamybiniai brėžiniai, nes stiklinės vitrinos visose pastato vietose yra skirtingai pasvirusios vertikaliai ir skirtingai pasuktos horizontaliai. Visų pastato vitrinų, langų, durų gamybinių brėžinių parengimą, jų gamybą ir tinkamą sumontavimą padėjo užtikrinti stiklinių konstrukcijų gamybos ir įrengimo inžinierius Gediminas Veržbavičius“, – sako UAB „Tilta“ statybos direktorius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo metu nuolatos buvo vykdomi statybiniai geodeziniai matavimai, pasitelkiant moderniausias ir tiksliausias matavimo priemones darbų kontrolei užtikrinti, kuriuos vykdė MB „Geodezija LT“ inžinieriai: Valdas Mikalauskas ir Robertas Beržanskis. Kadangi pastatas netipinių formų ir standartiniai matavimo, kontrolės būdai negalėjo būti pritaikyti.

„Objekto statybos procesui buvo skirtas ypatingas dėmesys, nuolatos vykdomi gamybiniai susirinkimai su užsakovo atstovais – specialistais, statybos techninės priežiūros inžinieriumi, projekto vykdymo priežiūros vadovu. Užsakovas turi daug inžinerinio personalo, daug sprendimų padėjo priimti LJM direktorė Olga Žalienė ir nenutrūkstamai visą statybos procesą išskirtinį dėmesį objektui skyrė LJM dir. pavaduotojas Eduardas Plokštys, kuris nuolatos padėjo rasti tinkamus sprendimus, koordinavo savo atstovus, specialistus.

Stogas tarsi apžėlusi kopos viršūnė

Dešimties metų veiklos patirtį sukaupusiai želdinimo įmonei UAB „Trihaus“ buvo patikėta naujajame objekte organizuoti žaliuojančio stogo įrengimo darbus, kuris taptų jį supančios augalijos tąsa. Patyrusių specialistų komanda buvo pasitelkta stogo sistemai parinkti, medžiagoms tiekti ir kokybei kontroliuoti.

Kaip minėta anksčiau, apželdinti stogai – tai alegorija į žalias pajūrio kopų viršūnes. Pasak UAB „Trihaus“ vadovo Artūro Strelčiūno, stogams apželdinti buvo naudojama pajūrio zonai, kopoms būdinga augalija, siekiant supažindinti su ja lankytojus ir kartu praplėsti viso parko edukacijos temą.  Šiuo klausimu konsultuotasi su Kuršių nerijos parko specialistais, kurie parengė tipinių augalų sąrašus, o pagal juos UAB „Trihaus“ specialistai parinko atitinkamą sėklų mišinį.

Bendrovės „Trihaus“ vadovas patikina, kad koordinuojant projektą teko susidurti su iššūkiais ar ieškoti individualių sprendimų. Vienas tokių stogo įrengimo metu – nuolydžiai kito nuo 0 iki 22 laipsnių, todėl buvo labai svarbu panaudoti medžiagas ir sprendinius, tinkančius tokiam nebūdingam atvejui. Kuo nuolydis didesnis, tuo žaliojo stogo konstrukcija yra sudėtingesnė, kad jis nenuslystų. Be to, būtina paminėti, kad ant stogo įrengta kapiliarinė laistymo sistema, o stogą papuošiantys augalai atsivežti iš kitų Europos šalių. Ant stogo pasodinta dviejų rūšių šilokų ir pasėta laukinių gėlių sėklų, tad po metų kitų ant stogo sužydės vešli natūrali pieva.

„Kartu su rangovu ir užsakovu buvo priimtas sprendimas įrengti žaliojo stogo kapiliarinę laistymo sistemą. Kadangi buvo pasirinktas ekstensyvus žaliasis stogas, vyrauja nuomonė, kad naudojami augalai yra atsparūs sausroms ir turėtų atlaikyti bet kokias ekstremalias situacijas, tarsi kaip natūralioje gamtoje. Žaliajam stogui įrengti buvo naudojamos medžiagos ir augalija iš Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Projekte nurodyto sėjamų augalų sėklų mišinio Lietuvos augintojai negalėjo pasiūlyti, todėl teko kreiptis į kitus Europos šalių augintojus“, – pasakoja A. Strelčiūnas.

Projekto vizual.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro stogas apželdintas sekant tendencijas. Pasak pašnekovo, jau keleri metai pastebima nauja želdinimo projektų tendencija – ima dominuoti natūralistinis stilius. Pastatų aplinka kuriama kuo labiau integruota į aplinkinę gamtą ir kuo mažiau iš jos išsiskirianti. Šiuo atveju natūralus kopų kraštovaizdis darniai įsilieja į pastato eksterjerą. Apskritai, viešųjų statinių projektuose žaliųjų stogų sprendimų daugėja labai sparčiai ir jų bus vis daugiau. Dabar tai labai priklauso nuo architektų pasiūlymų ir vystytojų požiūrio bei ryžto papildomai investuoti į ateities projektus.

Toks žaliasis stogas turi nemažai pliusų. Jis bus kvėpuojantis, ekologiškas ir estetiškas. Taip pat taip sumažinamas statinio stogo konstrukcijų perkaitimas, mažiau lietaus vandens patenka į kanalizaciją, nes dalį jo sugeria augalai, be to, investicijos į žaliąjį stogą vėliau leidžia taupyti energiją patalpoms vėsinti.

 

PROJEKTO VYSTYTOJAS: Lietuvos jūrų muziejus

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Tilta“

PROJEKTO AUTORIAI: Studijos „Archko“ architektai (Stanislovas Lukšas, Kristina Jurkutė)

STATYBŲ PRADŽIA: 2019 m.

STATYBŲ PABAIGA: 2022 m.

ADRESAS: Smiltynės g. 2, Klaipėda

 

Tinklalaidės DnA+ epizode pristatomas Vilniaus stoties regeneracijos projektas:


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų