2016 metais architektūros pasaulis netikėtai prarado vieną ryškiausių savo žvaigždžių – Zahą Hadid. Irakiečių kilmės britų architektę, besigydančią bronchitą Majamio ligoninėje, ištiko širdies smūgis. Liko nebaigti net 36 projektai 21 šalyje. Tačiau architektės įkurta įmonė „Zaha Hadid Architects“ (ZHA) paskelbė, kad darbai nesustos, statybos ir dizaino procesai bus tęsiami. Interviu STRUCTUM įmonės architektūros nuostatomis dalijasi ir apie naujus bei pasaulinę šlovę jau pelniusius projektus pasakoja Ludovico Lombardi – ZHA direktorius, atsakingas už projektus Šiaurės, Skandinavijos ir Baltijos regionuose.
Unikalus Jungtinės Karalystės licencijuotos architektės, dizainerės ir pedagogės Zahos Hadid kūrybos stilius, laužantis visas tradicinio dizaino taisykles, pribloškė pasaulį. 2004 m. ji tapo pirmąja moterimi, laimėjusia „Nobelį“ architektūros srityje – prestižinę Pritzkerio premiją. Britų dienraštis „The Guardian“ architektę titulavo „kreivių karaliene“, o pasaulio architektams ypač įstrigo jos citata: „Yra 360 laipsnių. Kodėl turėtume laikytis tik
vieno?“ Zaha Hadid iki šiol išlieka viena geriausių visų laikų pasaulio architekčių. L. Lombardi prie ZHA prisijungė 2008 m., baigęs architektūros magistro studijas. Dabar jis vadovauja tarptautinei projektuotojų komandai ir jos įgyvendinamiems dideliems projektams, tarp jų Vilniaus geležinkelio stoties pertvarkai ir „Rail Baltic“ Ilemistės (Ülemiste) geležinkelio terminalo Taline statybai. L. Lombardi kompetencija – ir būsimas Talino uosto perplanavimas.
Architektas taip pat užsiima edukacine veikla – skaito paskaitas žymiuose Europos ir JAV universitetuose, archi tektūros ir dizaino mokyklose. „Manau, mokant kitus labai svarbu išlikti atviram skirtingoms aplinkoms, gebėti įkvėpti naują architektų kartą. Taip pat pačiam būti įkvėptam naujų idėjų ir technologijų, plėtojamų pasaulio universitetuose ir mokslinių tyrimų institucijose“, – sako L. Lombardi. Jo teigimu, „Zaha Hadid Architects“ seka inovacijų pulsą, tačiau tebepuoselėja savo įkūrėjos architektūros viziją ir kūrybos principus – komandos kūriniai yra atpažįstami iš tolo: jų autorystę neginčijamai liudija vingrios pastatų linijos, drąsios dinamiškos formos, horizontalių sluoksnių ir tarsi ore plūduriuojančių tuštumų dermė.
ZHA kūryba aplink Baltijos jūrą
„Šiam regionui būdinga panašumų, antra vertus, kiekvienas kraštas turi unikalių savybių, – vertina Baltijos ir Skandinavijos šalių architektūrą L. Lombardi. – Panašumai mums, kaip architektams, yra naudingi kuriant veiksmų sistemą, tačiau mūsų architektūrinės vizijos, manyčiau, kiekvienoje šalyje yra skrupulingai pritaikomos prie unikalaus konteksto.“
Pasak architekto, Baltijos šalyse ypač kreipiamas dėmesys į dizainą, Skandinavijoje pirmenybė teikiama tvarumo principams, o įspūdingas viso regiono architektūrinis paveldas sukuria įdomių galimybių šiuolaikinę architektūrą integruoti į esamą urbanistinę sistemą ir kraštovaizdį.
L. Lombardi nuomone, vietovės istorija negali būti atsieta nuo architektūros dizaino. „Mes, architektai, visada turime savo projektuose reaguoti į istorinį kontekstą – kartais tęsti tradiciją, o kartais greta kurti kontrastą, – sako jis ir savo mintį iliustruoja pavyzdžiais Lietuvoje: – Štai „Business Stadium Central“ linkiai atspindi ryškias šalia esančios senamiesčio architektūros ypatybes, o naujasis Vilniaus geležinkelio stoties dizainas – senosios stoties stogo linijos tąsa, palaipsniui transformuojama į šiuolaikišką ateities tilto įvaizdį.“ Architektas pabrėžia, kad kiekviename projekte jiems
svarbiausia yra vartotojų gerovė ir potyriai. Vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti norimą rezultatą, – natūrali šviesa.
„Natūrali šviesa – mūsų architektūros dalis nuo pat įmonės įkūrimo, jau daugiau kaip 40 metų. Ją kaip būdą orientuotis erdvėje ir reguliuoti pėsčiųjų srautą įtraukėme ir į Talino, ir į Vilniaus geležinkelio stočių projektus. Naudodami skaitmeninį modeliavimą, Osle suprojektavome Fornebu požeminę stotį su platforma, pavadinta „dangus apačioje“, – ji leidžia transporto po žeme laukiantiems žmonėms mėgautis natūralia šviesa, sklindančia virš žemės“, – vardija L. Lombardi. Jo teigimu, apie vartotojus buvo galvojama ir projektuojant verslo centrą „Business Stadium Central“ Vilniuje: „Siekdami optimizuoti natūralios šviesos skverbimąsi, pasitelkėme skirtingus modelius. Daugybė stoglangių užtikrina natūralią šviesą ir vėdinimą, o dangaus tiltai ir žiemos sodai pagerina ryšį visame pastate.“ L. Lombardi sako, kad jį nepaprastai žavi Baltijos regiono teikiamos galimybės bei atviras vietos bendruomenių požiūris į ZHA pasiūlymus, ir trumpai apžvelgia keturis naujus ZHA projektus Vilniuje ir Taline.
Verslo centras Busines Stadium Central Vilniuje
Dviejų atrijumi sujungtų mažaaukščių bokštų lenkti fasadai tįsta Gedimino pilies bokšto link, apželdintos terasos ir aikštės naujai interpretuoja miesto architektūrą, saulės kelio analize grįsta konstrukcija garantuoja pavėsį ir mažesnes energijos sąnaudas, tvarumo liniją tęsia medžio interjeras, sukurtas iš vietos tiekėjų produkcijos. 24 tūkst. kv. m plote įsikuria kavinės, parduotuvės ir biurai. Viršutiniuose aukštuose veikia du viešieji baseinai, saunos ir garinės pirtys, jų lankytojams atsiveria senamiesčio panorama. 2025 m. planuojamas baigti „Hanner“ projektas Rinktinės gatvėje, be jokios abejonės, netruks tapti nauju miesto traukos centru.
Vilniaus geležinkelio stoties rajono transformacija
Stotyje bus įdiegtos naujausios elektros energijos gamybos ir teršalų šalinimo technologijos, stoties ir Naujininkų rajonus sujungs modernus tiltas. Esami prekybos kioskai ir biurai užleis savo 9000 kv. m plotą naujai stočiai, ši bus sujungta su nauju miesto viešojo transporto terminalu. Esama automobilių stovėjimo aikštelė bus perkelta po žeme. Taip bus atlaisvinta vieta naujam parkui – gyvybingai miesto erdvei su kone pusšimčio
medžių alėjomis, vandens sodais. Šis parkas per amfiteatrą ir rampą ves keleivius į viešą terasą ant stoties stogo. ZHA Vilniaus geležinkelio stoties rajono transformacijos konkursą laimėjo pristačiusi pasiūlymą „Green Connect“. Integruoto susisiekimo mazgo su naujomis viešosiomis apželdintomis miesto erdvėmis projektas įgyvendinamas pavadinimu „Vilnius Connect“. ZHA jį plėtoja drauge su Lietuvos architektūros įmone „CLOUD architektai“.
Ilemistės terminalas Taline
Nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos drieksis 870 km ilgio elektrifikuotas geležinkelis. Ilemistės terminalas, suprojektuotas kaip
intensyvaus eismo viešasis tiltas, sujungs Taliną, Rygą ir Vilnių su Europos greitųjų geležinkelių tinklu. Tai bus įvairių rūšių transporto mazgas vykstantiesiems į darbą ir iš jo, nacionalinių ir tarptautinių geležinkelio maršrutų, taip pat netoliese esančio Talino oro uosto keleiviams. Kruopščiai suplanuotas maršrutų krypčių išdėstymas terminale palengvins navigaciją ir autobusų, tramvajų bei geležinkelio linijų integravimą. Naujasis terminalas, suprojektuotas laikantis BREEAM reikalavimų, – tai modulinių konstrukcijų sistema. Jis statomas etapais, kad šio proceso metu būtų užtikrintas nenutrūkstamas geležinkelio eismas. ZHA „Rail Baltic“ konkursą laimėjo 2019 m. Naują geležinkelio terminalą Taline planuojama atverti 2026-aisiais.
Talino miesto uosto pertvarkos projektas
Talinas – vienas sparčiausiai augančių Europos uostų, kruizinių laivų, keltų ir krovinių eismas jame vis intensyvėja. Siekiant išspręsti Estijos sostinės jūrų transporto infrastruktūros problemas, uosto funkcijas suderinti su viešosiomis miesto erdvėmis, 2016 m. buvo paskelbtas Talino uosto pertvarkos projekto konkursas. ZHA pateiktame pasiūlyme išsaugomas Talino paveldas, kartu į jį integruojant naujoviškų dizaino elementų, pavyzdžiui,
pėstiesiems pritaikytas promenadas ir paaukštintus takus. Pirmenybė teikiama susisiekimui tarp uosto ir Talino centro, įtraukta įvairių urbanistinių patogumų ir sukurta gyvybinga miesto aplinka.
