Suvainiškio šaltinis, esantis visai prie Lietuvos ir Latvijos sienos, tapo subtilaus architektūrinio pokalbio tarp gamtos ir žmogaus kūrybos vieta. Čia, kur vanduo teka taip pat ramiai kaip ir laikas, architektai Faustas Lasys ir Gintaras Čaikauskas suformavo erdvę, kurioje kasdienis veiksmas – pasemti vandens – įgauna simbolinę prasmę. Projekto tikslas nebuvo pakeisti ar patobulinti veikiančią struktūrą, o suteikti jai naują, kultūrinį matmenį – paversti šaltinį ne tik vietos gyventojų kasdienybės dalimi, bet ir Suvainiškio dvasinio peizažo akcentu.

30 km į šiaurę nuo Rokiškio, Lietuvos–Latvijos pasienyje, Suvainiškio miestelyje, šalia Naretosupelio dar Pirmojo pasaulinio karo metais buvo rastas šaltinis. Vietos gyventojai čia nuo senosemdavosi vandens, o sovietmečiu įrengti šulinio žiedai išliko iki šių dienų.

Architektūrinės intervencijos poreikis kilo ne dėl funkcinių trūkumų – šaltinis veikė, buvopasiekiamas, atrodė pakankamai stabilus. Tačiau iniciatorius Raimundas Nagelė pasiūlė pažvelgtiį vietą kūrybiškai – ne kaip į buitinį objektą, o kaip į simbolinę, kultūrinę erdvę, galinčiąatspindėti vietos tapatybę.

Koncepcijos ašimi tapo Suvainiškio architektūrinis simbolis – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurios trikampis stogo siluetas matomas atvykstant iš Latvijos pusės. Ši forma tapo įkvėpimušaltinio architektūrai: naujasis tūris suprojektuotas kaip veidrodinis bažnyčios stogo atspindys. Taip sukuriamas vizualinis dialogas tarp dviejų objektų – sakralinio ir natūralaus, tarp žmogaussukurtos ir gamtinės struktūros.

Šaltinio veikimo principas taip pat interpretuotas iš naujo. Vanduo nebesurenkamas į uždarą indą, o per akmenines kaskadas leidžiasi žemyn – natūraliai susilieja su aplinkiniu reljefu ir galiausiaiįteka į Naretos upelį. Tai pabrėžia vandens cikliškumą ir vietos ekologinį integralumą.

Suvainiškio šaltinis šiandien – ne tik techninis įrenginys, bet ir vietos identiteto ženklas. Architektūrinė intervencija čia tampa priemone išryškinti vietos dvasinį ir gamtinį sluoksnį, suteikiant naują prasmę mažo miestelio kraštovaizdžiui.

Projekto autoriai: Faustas Lasys, Gintaras Čaikauskas