Automobiliams reikia pirkėjų ir jie suranda juos rekordiniais skaičiais. Visame pasaulyje per pastaruosius 7 metus automobilių pardavimai padidėjo 80 %. Vien Amerikoje 2016 m. lengvųjų transporto priemonių parduota per 18 milijonų. Industrijos analitikai prognozuoja, kad šie skaičiai tik didės. Aktualus ne tik vartotojiškumo faktorius, išryškėja ir oro užterštumo, mobilumo problemos. Kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją? Kaip „atlaisvinti“ kelius, sumažinti taršą? Benzinas ir dyzelinas – vis dar paklausiausio tipo kuras, stipriausiai veikiantis aplinką. Dauguma įmonių siekia, kad hibridiniai, elektriniai (o gal ateityje net ir varomi vandeniliu) automobiliai kaip įmanoma greičiau atitiktų transporto priemonių techninius, lizingo, pirkimo kriterijus ir išvažiuotų į viešuosius kelius. Tačiau įstatymai nėra tokie dinamiški, visuomenės poreikiai – įnoringi, ekonomika – nestabili, todėl gamintojai ir prekių ženklų atstovai nuolatos susiduria su įvairiais iššūkiais ir niekada nesiliauja ieškoti „tobulo automobilio“, tenkinančio ne tik vartotojo poreikius, bet ir atitinkančio tvarumo ideologiją.
Efektyvumas ir tvarumas
Efektyvus išteklių skirstymas ir naudojimas privalo tapti kiekvienos sąmoningos įmonės prioritetu. Automobilis – ne išimtis. Būtina apsvarstyti, kas ekonomiškai efektyviau – nuomoti ar pirkti, jeigu pirkti – naudotą ar naują automobilį, svarbu atsižvelgti į automobilio techninius rodiklius, kuro sąnaudas, taip pat verta susimąstyti ir apie „dalijimosi ekonomiką“.
Vieno automobilio turėjimas nedidelėje (ar net ir didesnėje įmonėje) nėra toks bauginantis, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia, kad tai – ekonomiška ir etiška išteklių naudojimo bei taršos atžvilgiu. Be to, „dalijimosi ekonomika“ skatina ekologišką požiūrį, motyvuoja darbuotojus dirbti našiau, produktyviau, tikslingiau. Galima teigti, kad tokiu būdu net skatinamas komandinis darbas.
Kaip pasiekti, kad tokia sistema būtų veiksminga? Motyvuoti darbuotojus mąstyti šiuolaikiškai, racionaliai. Sistemingas planavimas taip pat naudingas (šiandien rinkoje daug įvairių programėlių, galinčių sujungti visos įmonės darbuotojus, kad automobilio eksploatacija būtų tikslingai sekama ir kuruojama).
Verslo automobiliai – ne tik prestižas
Kitaip nei individualiai renkantis automobilį, dizainas ar garsus vardas verslui skirtos transporto priemonės sąraše nėra svarbiausi. Žinoma, geriausia, kai solidumas ir prabanga sukuria tobulą sinergiją su kitais kriterijais, tokiais kaip kokybę atitinkanti kaina, galingas variklis, komforto lygis ir t. t. Taip pat svarbus ir „draugiškumo aplinkai“ faktorius. Kelių transporto priemonės išmeta maždaug vieną penktadalį viso Europos Sąjungoje išmetamo anglies dioksido kiekio, kuris yra pagrindinis šiltnamio efektą skatinantis veiksnys. Beje, šis rodiklis itin aktualus Lietuvoje veikiančių tarptautinių bendrovių padaliniuose, kuriuose automobilių parkams taikomi reikalavimai.
Visureigis – naujas verslo automobilio standartas?
Automobilių rinkoje pastebima populiarumo tendencija – šiuo metu naujų automobilių pirkėjai dažnai renkasi SUV arba vadinamuosius miesto visureigių tipo automobilius. Visureigiu dar visai neseniai buvo laikomas džipas su visais varomaisiais ratais, kuriuo galima išvažiuoti paprastiems automobiliams neįveikiamu keliu. Visureigis paprastai asocijuodavosi su dideliu, agresyviu, dažnai purvinu kelių monstru, kurį vairuoja išimtinai stiprūs vyrai – fermeriai, medžiotojai ar šiaip ekstremalių pojūčių mėgėjai. Tačiau keičiantis automobilių madoms, visureigiai pastebimai ėmė mažėti, įgavo švelnesnių formų, o jų pirkėjomis šiais laikais dažnai tampa ir moterys. Anksčiau tikrus visureigius 4×4 automobilius galėjo pasiūlyti tik brangių markių automobilių gamintojai ir vienas kitas nišinis prekių ženklas, dabar SUV turi beveik kiekviena automobilių gamykla. Dauguma tokių automobilių gamintojų pirkėjams net nesiūlo visų varomųjų ratų (4×4) sistemos. Beje mitas, kad automobiliai su 4 x 4 ratų formule naudoja daug degalų – „Statoil Eko žygyje 2015“ puikų rezultatą parodęs „Suzuki Vitara 4×4“ (benzinas, 1586 cm3, 88 kW), 310 km trasoje suvartojo tik 15,51 litrų benzino (vidutiniškai 4,99 l/100 km).
Verslui – ir nuoma
Verslas turi dar vieną pranašumą, kuris ne visada tenkina eilinį vartotoją, – galimybę automobilį nuomotis. Anot statistikos, smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovės Lietuvoje automobilius labiau linkusios įsigyti, o stambaus – nuomoti. Tyrimo duomenimis, 79,8 % mažesnių šalies bendrovių automobilių parko sudaro nuosavybės teisėmis valdomi automobiliai. Tarp stambių bendrovių šis skaičius nesiekia nė 50 %.
Žinoma, kyla klausimas – kodėl? Nuomos verslui paslaugomis stambios bendrovės naudojasi gana aktyviai, tačiau smulkesni verslininkai vis dar yra veikiami rinkoje sklandančių mitų. Pavyzdžiui, manoma, kad automobilių nuoma mažai įmonei tampa finansine našta. Iš tikrųjų yra daug būdų investuoti pinigus pelningiau, nei įsigyti automobilį, ypač šiuo metu esančių itin mažų palūkanų laikotarpiu. Taip pat neretai pamirštamas vienas svarbus faktas – įmonei reikšmingas ne pats automobilis (kuris, žinoma, gali veikti kaip prestižo faktorius). Sumanus įmonės vadovas suvokia, kad svarbiausia – darbuotojų mobilumas, kuris teigiamai veikia darbo produktyvumą ir bendrą įmonės veiklos kokybę. Kitaip tariant, automobilis – darbo įrankis, kurio funkcionalumas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojų našumu ir rezultatais.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuoma leidžia lengviau pasirinkti automobilį pagal eksploatacijos pobūdį. Patikimų verslo automobilių nuomos kompanijų konsultantai turi užtektinai įgūdžių ir patirties, kad sugebėtų patarti, kokias nuomos sąlygas ir automobilius pasirinkti, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip išlaidos, rida, vairavimo aplinka ir pan. Taip pat į paslaugą dažniausiai būna įtraukta visa techninė automobilio priežiūra, draudimo paketas, gedimų administravimas, pagalba kelyje ir kt.
Svarbu paminėti, kad kuo greičiau verslas suvoks, jog automobilis yra ne turtas, o darbo priemonė, tuo greičiau keisis ir įpročiai, požiūris, formuosis ne tik naujos koncepcijos, bet ir kitoks žmonių mobilumo bei transporto priemonių naudojimo suvokimas, o ekonominės, socialinės ir kultūrinės nuostatos taps brandesnės ir progresyvesnės.
EKSERTO ZONA
Tomas Ravinskas
Komercijos direktorius
UAB „Autoverslo automobiliai“
Esame savo srities profesionalai. Dirbdami nuo 1991 m., atradome savo nišą ir šiuo metu tiek verslui, tiek individualiems poreikiams siūlome nebrangius, tačiau patikimus naujus japoniškus automobilius. Mūsų įmonė 2017 m. gavo įvertinimą „TOP įmonė 2017“. Tai įrodymas, kad einame teisingu keliu.
Bendraudami su klientais, užsukančiais į mūsų automobilių saloną, bandome laužyti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus. Rinkdamiesi automobilį, žmonės neretai remiasi principais, kurie, deja, nėra efektyvūs. Dažniausiai daroma klaida – vadovavimasis emocijomis („nes gražus“, „nes perka kiti“), neatsižvelgiant į gilesnę analizę, kainos ir kokybės santykį arba dar daugiau – bendrą nuosavybės kainą ilguoju laikotarpiu (angl. TCO – Total Cost of Ownership). Bene blogiausia, kai automobilis pasirenkamas „nes pigus jo remontas ir pigios dalys“, taip iš anksto save užprogramuojant, kad automobilis ges ir jį reikės remontuoti. O tokie veiksniai kaip prastovos dėl gedimo, sugaištas laikas remontuojant, neplanuotos vienkartinės išlaidos dažnai visiškai nevertinami. Kodėl nepagalvojus apie naują automobilį, kurio išvis bent keletą metų nereikėtų remontuoti? Taip pat dažnai pamirštama, kad automobilį kažkada reikės atiduoti atgal į rinką – parduoti. Taigi reikėtų dar prieš perkant pamąstyti, kas jį galėtų pirkti, už kiek ir kokie būtų jo pranašumai, palyginti su kitais rinkoje esančiais naudotais automobiliais. Tai jau lemia detalės, pavyzdžiui, bus daug lengviau parduoti automobilį, kuris turi kažką, ko neturi dauguma kitų, pavyzdžiui, visų varomųjų ratų sistemą.
