Valiutos pasikeitimas

VILMA GAIGALAITĖ, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ teisininkė, advokatė

Be abejonės, didžiausia 2015 m. naujiena yra nacionalinės valiutos lito pakeitimas į eurą. Viešasis ir privatusis sektorius sėkmingai tam pasiruošė, todėl prie naujos valiutos pereinama gana sklandžiai. Vis dėlto, nors Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatytos valiutos perskaičiavimo taisyklės, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, vykdantiems anksčiau litais sudarytas statybos darbų viešojo pirkimo sutartis, iškyla klausimų dėl bendros sutarties kainos ir jos sudedamųjų dalių / įkainių perskaičiavimo.

Rangos sutartyse įprasta nurodyti ne tik bendrą sutarties kainą, bet ir darbų įkainius. Perskaičiuojant eurais visus sutartyje nurodytus įkainius ir taikant apvalinimo taisykles, nustatytas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnyje, gali atsirasti nemažų galutinės kainos svyravimų, ją lyginant su pradine litais sudaryta kaina. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje draudžiama keisti galutinę sutarties kainą, išskyrus nustatytas išimtis. Remiantis teismų praktika pripažįstama, kad ekonominės naudos pakitimas tiekėjo naudai yra prilyginamas naujos sutarties sudarymui, kuris galimas tik įvykdžius viešojo pirkimo procedūras.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje „Pressetext Nachrichtenagentur GmbH“ prieš Austrijos Respubliką (bylos Nr. C-454/06) nurodė, kad galiojančios sutarties kainų konvertavimas į eurą ir jos kainų dydis gali būti koreguojamas nelaikant, kad sudaryta nauja sutartis, su sąlyga, kad tokie pataisymai yra minimalūs ir objektyviai paaiškinami.

Viešųjų pirkimų tarnyba, pasikonsultavusi su Finansų ministerija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, paskelbė rekomendaciją, kad į eurus reikėtų perskaičiuoti tik bendrą sutarties kainą, pagal ją pritaikant įkainius, laikantis principo, kad dėl tokio perskaičiavimo atsiradusios korekcijos turi būti minimalios bei objektyviai paaiškinamos. Taip būtų išvengta didelių svyravimų, kurių galėtų atsirasti perkančiajai organizacijai perskaičiuojant ir apvalinant sutartyje numatytus atskirus įkainius.

Kontrolė ir viešumas

Dar viena 2015 m. naujiena – pareiga perkančiajai organizacijai centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti viešąjį pirkimąlaimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams ar teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

Šios nuostatos įsigaliojimas tiesiogiai paveiks ir visus statybos srityje veikiančius ūkio subjektus. Rangovų tarpusavio konkurencija dar labiau išaugs. Atitinkamai didės viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo kontrolė ir viešumas. Galimybė susipažinti su pasiūlymu ir sutartimi įpareigos pirkimo dalyvius pasiūlyme nurodyti tik pagrįstas darbų ir medžiagų kainas bei nepiktnaudžiauti poreikiu atlikti papildomų darbų vykdant supaprastintus pirkimus (vykdant tarptautinės vertės darbų pirkimus poreikio atlikti papildomų darbų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba, nes neskelbiamos derybos tokiu atveju galimos tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą).

Konfidencialios viešųjų pirkimų informacijos neatskleidimas nuolat kelia diskusijų. Nors viešasis pirkimas yra viešas, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties skelbimas neturi pažeisti ūkio subjekto teisės į komercinę paslaptį ir konfidencialiuosius pasiūlymo aspektus. Takoskyra tarp viešumo ir konfidencialumo gali būti itin menka. Situaciją apsunkina tai, kad konfidencialios informacijos sąrašas Viešųjų pirkimų įstatyme nepateiktas. Konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąvoka viešųjų pirkimų srityje išplėtota teismų praktikoje. Iš esmės, kuri ūkio subjekto turima informacija yra konfidenciali, sprendžia pats ūkio subjektas, tačiau sprendimas dėl konfidencialios informacijos turi būti pagrįstas.

Taigi rangovai, dalyvausiantys vykdant viešuosius pirkimus, turi itin atidžiai rengti savo pasiūlymus ir aiškiai apibrėžti, kurios pasiūlymų dalys yra konfidencialios ir kodėl. Tai ypač aktualu, kai pasiūlymai vertinami ekonominio naudingumo balais ir rangovas turi pateikti techninį savo pasiūlymo aprašymą.

Sklandumas ir galimybė prognozuoti

Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-266 patvirtino Statinio (-ių) ar statinių grupės projektavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas.

Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja projektavimo paslaugas pirkti atskirai nuo statybos rangos darbų. Darbų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis gali būti vykdomas tik pagrįstais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodama lėšas perkančioji organizacija nepasiektų reikiamo rezultato, kai perkančiajai organizacijai nėra svarbūs atskiri darbų ar medžiagų elementai, o projektavimo paslaugas ir darbus atliekantis teikėjas prisiima visą atsakomybę už statinio projektą ir atliktus darbus (pavyzdžiui, pastatų, inžinerinių statinių projektavimą ir jo įgyvendinimą).

Rekomendacijose pateikiamos pagrindinės techninės specifikacijos nuostatos, pasiūlymų vertinimo kokybės kriterijaus parametrų pavyzdinis sąrašas ir rekomenduojamos pirkimo sutarties nuostatos. Tai padės perkančiosioms organizacijoms sklandžiau vykdyti projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus, projektuotojams – labiau prognozuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir galimybę, remiantis rekomendacijomis, teikti perkančiajai organizacijai pastabas dėl pirkimo sąlygų tikslinimo. Nors rekomendacijos nėra privalomas teisės aktas, jos yra viešųjų pirkimų sistemos dalis, todėl į jų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama. Tai savo praktikoje pripažįsta ir teismai.

ES direktyvos: ilgai laukti pasikeitimai

2014 m. balandžio mėn. įsigaliojo naujosios Europos Sąjungos direktyvos, reguliuojančios viešuosius pirkimus. Jos turės būti taikomos nuo 2016 m. balandžio 18 d. Taigi 2015 m. institucijos aktyviai dirbs ir ruošis direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisės sistemą. Numatomi reikšmingi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie turės įtakos ir statybų sektoriui.

Planuojama, kad visi pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų, mažiausios kainos kriterijų paliekant tik kaip išimtinį. Tai itin laukta žinia statybų sektoriuje. Verslas jau seniai kalbėjo apie tai, kad mažiausios kainos kriterijus lemia daug prastesnę darbų ir medžiagų kokybę, trumpalaikiškumą, o galiausiai dar ir didesnę galutinę tų darbų kainą, nes defektams taisyti reikia papildomų lėšų.

Ketinama įtvirtinti galimybę pašalinti pirkimo dalyvį iš viešojo pirkimo procedūrų, jeigu jis vykdydamas sutartį, sudarytą remiantis ankstesniu viešuoju pirkimu, ją pažeidė iš esmės arba įvykdė su esminiais trūkumais. Tai neabejotinai skatins sąžiningai vykdyti sutartis ir tinkamai atlikti darbus.

Dar vienas planuojamas pakeitimas yra susijęs su tiekėjų kvalifikacijos tikrinimu. Ketinama numatyti, kad jeigu tiekėjas yra nesumokėjęs tik nedidelės mokesčių dalies, tokio tiekėjo pasiūlymo atmesti negalima, nes tai pažeistų proporcingumo principą. Dalyvis, kuris nėra sumokėjęs visų mokesčių, šį trūkumą galės ištaisyti. Šiuo metu siūloma nustatyti, kad galima skola turėtų būti mažesnė nei 50 eurų.

Taip pat numatoma, kad kai rangovas remiasi subrangovu, siekdamas atitikti ekonominius ir finansinius reikalavimus, bus galima reikalauti, kad ir subrangovas būtų tiesiogiai atsakingas už sutarties įvykdymą.

Primintina, kad direktyvų nuostatos tiesiogiai netaikomos, todėl itin svarbu, kaip jų formuluotės bus perkeltos į nacionalinės teisės aktus. Ūkio subjektai gali aktyviai dalyvauti viešai svarstant siūlomus pakeitimus, reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus.

Viešųjų pirkimų skundų praktika Lietuvoje

Demokratinėje valstybėje įprasta naudotis Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis kreiptis į teismą. Bėda ta, kad vykdant viešuosius pirkimus šia teise dažnai piktnaudžiaujama. Sprendimai dėl konkurso nugalėtojų neretai skundžiami ne tik dėl galimų pažeidimų, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, nugalėtojas pasirinktas „ne tas“.

Lietuvos teismuose pastaraisiais metais kasmet buvo nagrinėjama po daugiau kaip 350 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Pagal 2013 m. statistiką, pirmosios instancijos teismas vieną tokią bylą vidutiniškai nagrinėjo 67 dienas. Trečdalis bylų pasiekė aukštesnės instancijos teismus, kur bylos buvo nagrinėjamos dar vidutiniškai 52 dienas. Kartais prireikia ir metų vienai bylai išspręsti. Ką tai reiškia perkančiajai organizacijai, konkursą laimėjusiai įmonei, visuomenei?

Pirmiausia skundžiamo projekto įgyvendinimas sustabdomas, vadinasi, konkursą skelbusios organizacijos numatyti projektai nebus įgyvendinti laiku. Be to, atsiranda papildomų išlaidų – kol svarstomas skundas, gali pabrangti perkamų darbų, reikalingų žaliavų kainos. O kur dar išlaidos teisininkų paslaugoms (kadangi viešųjų pirkimų liūto dalį rengia viešojo sektoriaus organizacijos, tai kainuoja ir mokesčių mokėtojams). Nuostolių dėl įvykusių viešųjų pirkimų svarstymo teisme patiria ir kita proceso pusė – konkursą laimėjusi bendrovė, negalinti pradėti dirbti, negaunanti pajamų.

Tačiau viešuosius pirkimus skundžiančiai bendrovei tai beveik nieko nekainuoja. Todėl dažnai girdime apie atvejus, kai sprendimus ginčija įmonė, konkursui pateikusi akivaizdžiai reikalavimų neatitinkantį, nekokybišką pasiūlymą. Neretai – be jokių svarių argumentų, dėl kurių konkurso rezultatai turėtų būti peržiūrėti.

Tiesa, priemonių nepagrįstam skundų ir apeliacijų teikimui mažinti Lietuvoje turime. Įstatymai numato galimybę teismams reikalauti galimų nuostolių atlyginimo. Kitaip tariant, tais atvejais, kai stabdoma viešojo pirkimo procedūra arba sutarties vykdymas, ieškinį teikianti bendrovė įpareigojama sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą pinigų sumą arba pateikti tokiai sumai išduotą banko garantiją. Vis dėlto tokios apsaugos priemonės taikomos gana retai.

Todėl, siekiant, kad viešieji pirkimai būtų skaidresni ir efektyvesni, būtina dažniau taikyti turimas apsaugos priemones, perimti kitų šalių gerąją praktiką. Dažnesnis nuostolių atlyginimo reikalavimas skundui nepasitvirtinus, griežtesnis patiriamų teisminių išlaidų atlyginimo užtikrinimas skatintų konkursuose dalyvaujančias įmones gerai įvertinti visas aplinkybes ir pirkimų rezultatus skųsti tik turint svarių įrodymų, kad buvo pažeistos jų teisės.