Gruodžio pradžioje Vilniuje įvyko precedento neturinčios kūrybinės dirbtuvės, skirtos Mariupolio ateities vizijai formuoti. Jose dalyvavo įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos, Mariupolio gyventojai ir delegacija iš Ukrainos.

Šios dirbtuvės – reikšminga projekto, skirto miesto atstatymui, dalis. Ryžto ir valios simboliu tapusio miesto valdžia nusprendė kurti viltį konkrečiais veiksmais ir jau dabar, nieko nelaukiant, formuoti miesto ateities viziją.

Pirmajį projekto etapą įgyvendina keturios ekspertų komandos. Vieną iš šių komandų sudaro projekto iniciatoriai „Big City Lab“ studija iš Ukrainos, kartu su urbanistų komanda „PUPA“, tyrimų ir dizaino agentūra „Critical + Xwhy“.

Drąsus mariupoliečių žvilgsnis į iniciatyvą

Paklausta apie projekto užuomazgas, Victoria Titova, „Big City Lab“ generalinė direktorė, pasakoja, jog jų studija jau kelerius metus bendradarbiauja su Mariupolio miestu. Šiuo metu, kai miestas yra beveik sugriautas, savivaldybė kreipėsi į juos su kvietimu kurti galimus scenarijus atstatymui.

„Žinoma, tai nėra užduotis, kurios galėtume imtis visiškai vieni, juk tai didžiausio masto miesto atstatymas po Antrojo pasaulinio karo. Dėl šios priežasties norėjome į projektą pakviesti partnerius iš skirtingų šalių, kliautis kuo daugiau šviesių protų. Ir, žinoma, norėjome visi būti kartu, bendroje erdvėje – taip gimė mintis kūrybinėms dirbtuvėms“, – teigia ji.

V. Titova teigia, jog didžiausią nerimą kėlė klausimas, ar ne per anksti pradėti kalbėti apie Mariupolio atstatymą? Ar gyventojai nori įsitraukti į diskusiją, kai miestas vis dar okupuotas?

Per pokalbius su mariupoliečiais bandyta suprasti, ar tai tinkamas metas projektui ir kur reikėtų brėžti liniją, ypač kalbant apie tokias simboliškai svarbias vietas kaip dramos teatras arba „Azovstal“ gamykla. Išsiaiškinus, jog į iniciatyvą žiūrima palankiai, nuspręsta planuoti tolimesnę projekto eigą. Viena iš svarbių jos dalių – miesto gyventojų įtraukimas į ateities vizijos formavimą.

Apklausos rezultatai – „šviesą prieš tamsą“

Mariupoliui svarbi miesto ekonominė ir industrinė istorija, uostas. Ar tai galėtų tapti pamatu formuojant ateities viziją? O galbūt miesto gyventojai išskirtų kitų Mariupolio savybių, didelę reikšmę įgijusių simbolių?

„Critical + Xwhy“ agentūros tyrėjų formuotoje apklausoje dalyvavo daugiau nei du tūkstančiai miesto gyventojų. Mariupoliečiai atsakinėjo į klausimus, atskleidžiančius brangiausius miesto simbolius, atspindinčius, kaip kito požiūris į miestą ir jo savybes pokyčių akivaizdoje, ir aktyvavo galimybę įsivaizduoti ateitį įvertinant, kas miestui šventa ir reikšminga.

Eglės Vitkutės iš „Critical + Xwhy“ teigimu, skaitant respondentų atsakymus, kilo daug jausmų ir refleksijų, o bendrą įspūdį ji apibūdintų kaip „šviesą prieš tamsą“.

Pažymėtinas atsakiusiųjų ryžtas aktyviai prisidėti prie miesto atstatymo ir atgaivinimo (tokią poziciją išreiškė net 84 procentai atsakiusiųjų), gebėjimas su viltimi žvelgti į ateitį nepaisant to, kad miestas yra vis dar okupuotas, o gyventojų patirtys itin skaudžios.

Taip pat išryškėjo namų leitmotyvas, tiek simboline (stabilumo ir jaukumo vieta), tiek tiesiogine (butas ar namas, kurį reikia atstatyti) prasmėmis. Namų metafora, siejama su jūros simbolika, ir meile grįstas ryžtas – ypatinga kombinacija, atsispindėjusi mariupoliečių atsakymuose.

Kompleksiškas projektas su daug nežinomųjų

Apklausos rezultatai tapo esmine atspirtimi kūrybinėms dirbtuvėms. E. Vitkutė pasakoja, jog dirbtuvės buvo išskirtinės dėl temos jautrumo, kompleksiškumo, bei svečių iš Ukrainos atvykimo.

Esant itin sudėtingam susisiekimui su Ukraina, svečių kelionė truko net kelias dienas. V. Titova pamini, jog vyrams reikėjo gauti leidimus išvykti iš šalies. Dalyvavimas kūrybinėse dirbtuvėse paliudija rūpestį ir tikėjimą projektu.

Siekta sudaryti tinkamas sąlygas kokybiškai diskusijai tarp ekspertų komandos iš Ukrainos, mariupoliečių ir įvairių sričių ekspertų iš Lietuvos. „Dirbtuves planavome taip, kad būtų aptarti pagrindiniai miesto gyvenimo sluoksniai, o gyventojų lūkesčius ir poreikius atliepiančios idėjos generuojamos apmąstant tiek galimus „minkštuosius“ sprendimus (pavyzdžiui, įtraukų miesto įvaizdžio formavimą), tiek „kietuosius“, urbanistinio planavimo sprendimus“, – pasakoja E. Vitkutė.

V. Titova priduria, jog ruošiantis dirbtuvėms analizuota, kaip atstatomi miestai po karo arba katastrofų, kaip geriausiai planuoti atstatymo darbus ilgalaikėje perspektyvoje, kokį vaidmenį atstatomame mieste galėtų atlikti gyventojai. Taip pat domėtąsi urbanizmo tendencijomis Europoje, ir kokią išraišką jos įgauna šiuolaikiniuose miestuose.

Pasakodama apie lūkesčius ir nuogąstavimus prieš kūrybines dirbtuves, Justina Muliuolytė, „PUPA“ urbanistų studijos bendraįkūrėja, pamini, jog projektas yra unikalus – jame daug neapibrėžtumo ir nežinomųjų.

Prieš pradedama naują projektą, urbanistų komanda visuomet analizuoja miesto struktūrą, žemėlapius, vyksta į vietą pabendrauti su miesto gyventojais. Dabartinėmis aplinkybėmis aplankyti miestą nėra įmanoma, tad analizuoti miesto struktūrą žinant, jog didžioji dalis šiuo metu yra sugriauta, buvo nelengva. Kartu tai kėlė nerimą: kaip kalbėti su miesto gyventojais apie tai, kas buvo, liko ir dar tik bus mieste.

Rašoma miesto istorija

Kūrybinės dirbtuvės įvyko „DO Architects“ architektų komandos erdvėse, Betono Fabrike. Dirbtuvių dalyviai džiaugiasi, jog emociškai ir kūrybiškai intensyvus savaitgalis suteikė daugiau drąsos ir užtikrintumo vystant miesto viziją.

Diskusijos, kurių metu paliesta skaudžių temų ir ieškota prasmingų atsakymų į miesto ateities klausimus, padėjo suprasti, kas svarbiausia miesto gyventojams.

J. Muliuolytė pažymi, jog dirbtuvių metu gimė daug idėjų, kaip kurti miesto viziją, ką išryškinti, kas svarbu, pavyzdžiui, kurti lokalius centrus visuose mikrorajonuose. Mokykla, biblioteka su viešosiomis erdvėmis gali tapti bendruomenės centru ir atsinaujinimo simboliu. Taip pat buvo svarstomos „Rebuild the Wonderful“ – sovietinio paveldo permąstymo ir transformacijos iniciatyvos – perspektyvos.

Kūrybinių dirbtuvių metų sugeneruotų idėjų pagrindu rašoma miesto ateities istorija, taip pat brėžiamos ir tvirtinamos aiškesnės miesto vizijos gairės. Siekiama išsigryninti įgyvendinamas miesto atkūrimo idėjas, kurios skatintų miesto kokybinį pokytį, proveržį, ir kartu atspindėtų jo unikalumą. E. Vitkutė priduria, jog itin svarbu, kad šios iniciatyvos rezultatas – gairės išlaisvinto Mariupolio vizijai – būtų naudingos miesto gyventojams, kurie dalyvaus jo atstatyme ir atgaivinime.

Teksto autorė: Monika Repčytė