Vilniuje, Žirmūnų g. 143 buvęs profesinio mokymo centras „Žirmūnai“ ne tik pakeitė pavadinimą, bet ir pastato išvaizdą.
Šių metų vasario pabaigoje Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo nuspręsta pakeisti Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ pavadinimą į „Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras“.
Tačiau mokymo įstaiga atsivėrė ne tik su nauju pavadinimu, bet ir su kardinaliai pasikeitusia pastato fasado išvaizda, kuri ne tik atrodo solidžiai ir šiuolaikiškai, tačiau yra ir energetiškai inovatyvi.
Pastato remonto darbai buvo atlikti vadovaujantis UAB „Maspro“ parengto techninio darbo projekto sprendiniais, kurie mokymo įstaigos pastato energijos suvartojimą pakeitė kardinaliai.
Buvo numatytas viso pastato atitvarų apšiltinimas, naujos saulės elektrinės įrengimas, efektyvios apsaugos nuo patalpų perkaitimo įdiegimas, esamų inžinerinių sistemų atnaujinimas.
Pasak mokymo įstaigos remonto projektą rengusios UAB „Maspro“ architekto Roko Tylos, pagrindinė projektuotojų užduotis buvo – radikaliai sumažinti metines pastato eksploatacijos energijos sąnaudas bei pritaikyti projektuojamo pastato fasadus prie moderniai įrengto pastato vidaus erdvių.
„Prieš projektavimo darbus, Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“ jau buvo pradėję vystyti energijos suvartojimo mažinimo programą – buvo įsirengę 99,83 kW galios saulės elektrinę.
Tačiau įvertinus pastato metines elektros suvartojimo sąnaudas, buvo pasiūlytą saulės elektrinę praplėsti vos ne dvigubai – iki 169 kW. Kadangi pastato stogas buvo maksimaliai apkrautas fotovoltiniais moduliais, dalis netilpusių modulių buvo sumontuoti tiesiog ant pietinio fasado sienos“ – sako Rokas Tyla.
Saulės elektrinės pasufleravo ir rekonstruoto fasado spalvą bei kitus elementus, kurie taip pat prisideda prie didesnio pastato energetinio efektyvumo, apsaugo patalpas nuo perkaitimo.
„Pabaigti dabartinio Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro rekonstrukcijos darbai, pakeitė šios gatvės atkarpos Žirmūnuose veidą. Jis – tvarkingesnis, solidesnis. Modernumo suteikia tamsi pastato spalva. Tamsi fasado spalva pasirinkta neatsitiktinai – ji derinta prie tamsių fotovoltinių modulių. Taip moduliai neišsiskiria iš bendros pastato vizijos.
Visgi nesinorėjo, kad mokymo įstaigos fasadas būtų visiškai juodas, todėl pastato pagyvinimui nusprendėme įtraukti vertikalias, korteno dažais dengtas lameles (žaliuzes), kurios taip pat dalinai pasitarnaus ir kaip stacionari apsauga nuo saulės, apsauganti nuo patalpų perkaitimo. Taip pat įdiegta ir pasyvi apsauga nuo saulės bei patalpų perkaitimo – įrengtos automatinės, į saulę, jos kampą ir vėją reaguojančios, išorinės horizontalios aliuminio profilio lamelės“, – teigia architektė Agnė Kurmanskytė.
Lamelės sumontuotos visame pietiniame fasade bei rytinio ir vakarinio fasadų viršutiniuose aukštuose.
Sporto ir aktų salių apsaugai nuo saulės ant esamų langų buvo sumontuota perforuota skarda, kuri išlaiko vientisą salių tūrio fasadą, apsaugo nuo perkaitimo bei taip pat atlieka ir apsauginę funkcinę nuo iškritimo per varstomus aktų salės langus.
Mokymo įstaigos fasado rekonstrukcijos metu taip pat įgyvendinti sprendimai, kurie padės išvengti nelaimingų atsitikimų dėl paslydimo, kritimo, sniego nuošliaužų, varveklių kritimo, susidūrimo bei kitų rizikų.
Tikimasi, kad architektų sprendimai, pritaikyti šiai mokymo įstaigai, įkvėps ir kitas įstaigas rekonstruoti pastatus, kad jie taptų ne tik patrauklūs akiai, bet ir tvarūs bei energetiškai efektyvesni.
