Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu įgyvendina daugiau nei 100 renovacijos projektų, o bendra renovacijos projektų vertė sostinėje perkopė 120 mln. eurų ir toliau didėja.  

„Šiuo metu Vilnius pirmauja tiek renovacijos paraiškų skaičiumi, tiek įgyvendinamų projektų verte. Nuo lapkričio daugiau nei 60 proc. visoje šalyje nupirktų renovacijos darbų vertės sudarė sostinės dalis.

To miesto istorijoje niekada nėra buvę, nes turime nemažai nuomojamų būstų, gyventojams sunku susitarti, taip pat gausu naujos statybos daugiabučių, kuriuos dažnai renkasi norintys gyventi tvariau. Nepalankios buvo ir kylančios statybos darbų kainos.

Tačiau betarpiškai komunikuojant apie renovacijos naudas ir operatyviai sprendžiant rinkoje kylančius iššūkius, su gyventojais pasiekėme tikrai gerų rezultatų“, – pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, kuruojantis renovacijos klausimus.

Šiais metais sostinėje prasidės kelių dešimčių daugiabučių renovacijos darbai – per paskutinius 3 mėnesius „Atnaujinkime miestą“ įsigijo 35-ių daugiabučių namų atnaujinimo darbus už daugiau nei 43 mln. eurų.

Pagal oficialius Centrinės perkančiosios organizacijos duomenis, per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje įvyko 76 daugiabučių namų atnaujinimo konkursai, kurių bendra vertė 69 mln. Eur.

Pasieks 200 mln. eurų ribą 

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Atnaujinkime miestą“ planuoja įsigyti iki 30 sostinės daugiabučių namų atnaujinimo ir renovacijos darbų, dar 50 – iki šių metų pabaigos.

„Skaičiuojame, kad vien šiais metais bendra įgyvendinamų projektų vertė turėtų perkopti 200 mln. eurų. Investicijų augimas rodo, kad vilniečiai ima suprasti energinio efektyvumo svarbą – renovuojami daugiabučiai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos, daromas mažesnis poveikis aplinkai.

Galiausiai, gyventojai nebešvaisto lėšų smulkiems, bet dažniems remonto darbams, o savivaldybė sistemiškai tvarko renovacijai pasiryžusių daugiabučių kiemus“, – sako V. Benkunskas.

Keitė investicijų planus 

Anot „Atnaujinkime miestą“ vadovės E. Randytės, praėjusiais metais renovacijos projektų administratoriams teko susidurti su iššūkiais dėl pakitusios situacijos statybų rinkoje – prasidėjus karui Ukrainoje, kainos statybos sektoriuje išaugo, pakilo infliacijos rodikliai, todėl įsigyti rangos darbus už investicijų planuose patvirtintas kainas tapo sudėtinga.

„2022 m. pradžioje renovacijos projektams buvo pritarusios virš šimto daugiabučių namų bendruomenių. Suprasdama, kad dėl kainų skirtumų šių namų renovacija gali įstrigti, Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti investicinių planų perskaičiavimą.

Tad investicijų planus atnaujinome ir juos dar kartą aptarėme su gyventojais. Didžioji dalis gyventojų sutiko tęsti renovaciją“.

Nors renovacijos darbai, kaip ir kiti statybos darbai, yra brangesni nei iki karo Ukrainoje, gyventojai ir toliau aktyviai renkasi renovaciją. Pasak E. Randytės, vilniečiai vis geriau supranta, kad renovacija yra investicija, kuri didina ne tik būsto vertę, tačiau yra ir investicija į gyvenimo kokybę.

„Energetinių išteklių krizė privertė žmones susimąstyti ir apie atsakingą energijos vartojimą, ir apie išlaidas šildymui. Atsakingas bendruomenės narys supranta, kad švaistyti šilumą per neapšiltintas namo atitvaras – didesnė prabanga nei investicija į renovaciją“, – sako E. Randytė.

Aktyviausiai daugiabučių renovacijoje šiuo metu dalyvauja Žirmūnų, Antakalnio, Naujamiesčio, Verkių ir Naujininkų seniūnijos.

Iki 2030-ųjų atnaujins pusę renovuotinų namų 

Vilniaus miesto tikslas – iki 2030 m. atnaujinti pusę visų renovuotinų daugiabučių namų. Tai yra apie 2300 daugiabučių.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, „Atnaujinkime miestą“ įgyvendina ne tik įprastus renovacijos projektus, tačiau jau pradėjo tyrimus dėl serijinės (skydinės) renovacijos galimybių plėtros.

E. Randytė sako, kad nors Lietuva neturi tokios patirties, Europos miestai jau taiko tokį serijinės (skydinės) renovacijos būdą, kurio dėka ateityje renovacijos darbų procesas bus žymiai greitesnis ir efektyvesnis, nes taip sutrumpėja pastato atnaujinimo darbų trukmė, taip pat trumpinamas projektavimui reikalingas laikas.

„Svarbu ne tik pasiekiama aukšta energijos klasė. Įgyvendinant serijinę (skydinę) renovaciją,  galima pasiekti modernių dizaino sprendimų – pavyzdžiui, sumontuoti naujus balkonus, padidinti butų langus.

Tokie modernūs fasado sprendimai kilstels renovaciją dar į kitą kokybės lygį, pastatai bus labiau pritaikyti prie šiuolaikinio miestiečio poreikių. Tokių pavyzdžių jau yra ne tik Vokietijoje ir Nyderlanduose, artimiausi pavyzdžiai įgyvendinti Estijoje“, – sako E. Randytė.

Šaltinis: BNS