VOKIEČIŲ ISTORIKO FELIX ACKERMANN PASKAITA „REKOMENDACIJOS LUKIŠKĖMS“


Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda leidyklos „Lapas“ rengiamas viešų paskaitų ciklas „Aktualu šiandien“. Leidykla kviečia rudens vakarus praleisti intelektualiai ir išgirsti kaip talentingi mokslininkai humanitarai ir menininkai įvairiais pjūviais apžvelgia 20 amžių.„Aktualu šiandien“ griauna stereotipus apie nuobodžias istorinę praeitį tyrinėjančias paskaitas. Čia pranešėjai kalba įdomiai, jų temos patrauklios, įkandamos, svarbios ir aktualios šiandien.

Pirmąją paskaitą skaitys vokietis istorikas ir miesto antropologas Felix Ackermann, specialiai atvykęs iš Varšuvos, kur šiuo metu gyvena. Felix Ackermann nagrinėja Rytų Europos migracijos procesus, smurtą ir miesto erdves. Penkerius metus gyvenęs Lietuvoje Felix Ackermann čia dėstė ir tuo pačiu rinko medžiagą naujam projektui, šiomis dienomis itin aktualiam ir girdimam. Čia pradėta ir Vokietijoje tęsta jo tyrimų tema – 19–20 a. statyti ir veikę, tačiau šiuo metu nefunkcionuojantys, bet turintys, ar turėsiantys, kitas paskirtis kalėjimai – Sankt Peterburgo, Varšuvos, Barselonos ir Lukiškių.

 Felix Ackermann, Berlin, Jan Zappner nuotr.

Paskaitoje Felix Ackermann papasakos Lukiškių kalėjimo istoriją, pateiks jo išskirtinumą ir skirtingumą kitų miestų kalėjimų kontekste bei pasidalins šių miestų kalėjimų likimų istorijomis. Istoriją ir šiandieną jungiantis tyrinėtojas pateiks ir savo siūlymus, kaip šį pastatą galima panaudoti dabar ir kokių klaidų galima išvengti.

Neseniai iš Lukiškių kalėjimo buvo iškeldinti visi kaliniai ir šiuo metu rengiamos kūrybinės studijos, kaip geriausia pritaikyti pačiame centre esančią kalėjimo teritoriją su išskirtinės architektūros pastatu miesto reikmėms. Todėl Felix Ackermann tyrinėjimai ir žinios neabejotinai aktualūs svarstant apie šios probleminės Vilniaus vietos ateitį.

Felix Ackermann lietuviams gerai pažįstamas iš savo esė knygos „Labai blogai arba liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“. Čia autorius patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai įdėmus ir sąžiningas jos gyvenimo stebėtojas, atvykęs čia iš išorės, bet matantis ir suprantantis jos rūpesčius ir problemas iš vidaus.

Leidykla „Lapas“ yra subūrusi autorius, kurie savo istorinius tyrinėjimus pateikia aktualiai šiandien. Jų rimtas akademines knygas mielai platina knygynai, jas skaito žmonės, apie jas kalba, jos tampa naujienomis žiniasklaidoje. Jų knygos taip pat labai gražiai atrodo namų lentynose ir išsiskiria savo švaria estetika. „Tad nusprendėme praplėsti knygos pristatymo žanrą ir pakvietėme savo autorius parengti viešas paskaitas, kuriose jie gyvai papasakos įdomiausius faktus iš savo tyrinėjimų,“ – apie sumanymą rengti paskaitų ciklą pasakoja jo kuratorė ir leidėja Ūla Ambrasaitė.

Paskaitų ciklas „Aktualu šiandien“ rengiamas bendradarbiaujant su Nacionaline dailės galerija.

KITOS CIKLO „AKTUALU ŠIANDIEN“ PASKAITOS:

Spalio 3 d., ketvirtadienis, 19 val. RASA ANTANAVIČIŪTĖ. Kodėl statome paminklus?

Lapkričio 5 d., antradienis, 19 val. MARIJA DRĖMAITĖ. Architekto Le Corbusier palikimas. Ar namas vis dar yra „mašina gyventi“?

Daugiau informacijos www.lapastalks.com


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų