Rudeninis medžių sodinimas Vilniuje – pačiame įkarštyje. Pralaukus kaitrią vasarą, medeliais apsodinamos anksčiau daugiabučių kiemuose įrengtos žaliosios salelės, naujais sodinukais pildomos gatvių alėjos, kartu vykdomi ir miestiečių prašymai.
Rudens pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės želdynų specialistai buvo suskaičiavę apie pusšimtį gyventojų ir įmonių užklausų – artėjant parankiausiam medžių sodinimo laikui, vilniečiai domėjosi galimybėmis pasodinti jų už savo lėšas, pačių pageidaujamose ar miestui parankiose vietose, siūlė vietas, kur tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė, prisidėti prie miesto apželdinimo nori ir įmonės.
„Ir pavieniai gyventojai, ir įmonės kreipdamiesi dėl medžių sodinimo dažniausiai nori to paties – įprasminti savo šventes, sukaktis“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų klausimais Giedrė Čeponytė.
Miestelėnai įprastai tam tikslui renkasi ąžuoliukus, įmonėms patrauklus ir įvairesnis apželdinimas. Praėjusiais metais kolegoms paprašius rasti vietą advokato, Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Motiekos 90-mečiui skirtam medeliui, praėjusį lapkritį sostinės Odminių skvere buvo pasodintas ąžuoliukas.
Buvo atvejis, kai šeima draugams vedybų proga padovanojo tris magnolijas. „Joms rasta vietos Misionierių soduose, dovanotojai neprašė net atminimo lentelę įrengti, bet tie draugai praeidami neabejotinai patiria gražių emocijų“, – sakė G. Čeponytė.
Viena nekilnojamojo turto plėtros bendrovė, pernai savivaldybės pasiūlytose vietose pasodinusi apie 1000 medelių ir taip simboliškai „suskaičiavusi“ įmonės Vilniuje pastatytus butus, tradiciją tęs ir ateinantį pavasarį – Drujos gatvėje, netoli komplekso „Paupys“, numatyta vieta beveik 400 augalų – tiek butų įmonė pastatė per šiuos metus.
Apželdinimo projekte numatyta net vaismedžių – kad, kaip aiškino G. Čeponytė, būtų kuo gausesnė bioįvairovė. Savivaldybė čia dalyvauja tik kaip projekto derintoja, visas projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidas prisiima jo iniciatoriai. Šiame projekte aktyviai dalyvauja esama ir būsima „Paupio“ gyventojų bendruomenė.
Jei žmogus medį sodina savo lėšomis ir pastangomis, įprastai tariamasi ir dėl to, kad trejus metus jį pats ir prižiūrės. Tiesa, įprastai tie medeliai sužaliuoja ne centrinėje miesto dalyje, ne pagrindinėse viešosiose erdvėse, o periferinėse zonose. Savivaldybės želdynų specialistai rekomenduoja iniciatoriams medelius sodinti arti gyvenamosios vietos, kad patiems vėliau vis „užkliūtų“ akis, tad jaustųsi moralinė atsakomybė, o pasirūpinti sodinukais būtų patogu. Po trejų metų medis jau būna sustiprėjęs ir gali apsieiti be intensyvios priežiūros.
Iš žaliąją aplinką vertinančių vilniečių savivaldybė gauna ir prašymų pasodinti medelius vietoj nunykusių. Tuo rūpinasi ir patys želdynų specialistai, bet iš gyventojų gauta informacija padeda susidėlioti prioritetus.
Žmonės dažnai kreipiasi dėl naujų želdynų, tikėdamiesi, kad jie galėtų sumažinti triukšmą ar vizualinę taršą jų gyvenamojoje aplinkoje. Lengviau įgyvendinama būtent antroji užduotis. Bet mažinant triukšmą nedidelių ar negausių želdinių efektyvumas labiau psichologinis. „Norint realaus efekto – tikro garso sugeriamumo, reikia daug intensyvesnių priemonių – garso sienučių, pylimų, o sodinti reikėtų ir medžių, ir tam tikro pločio krūmų juostos. Bet jei šalia intensyvaus eismo gatvės bus viso labo pasodinta medžių eilė, decibelų gyvenamojoje aplinkoje nesumažės“, – komentavo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja.
Visi turintieji idėjų dėl miesto želdinimo kviečiami rašyti bendruoju paštu savivaldybe@vilnius.lt, kur specialistai nukreips tiksliau. „Tokiais atvejais įprastai pirmiausia susisiekiama su klausėjais, perklausiami jų pageidavimai dėl vietos ar medžio rūšies, aiškinamasi dėl sklypo priklausomumo – ar jis miesto, ar privačioje nuosavybės sklype – atsakymai turi būti tikslūs, kad medis po kelerių metų neatsirastų kokios nors miesto plėtros projekto epicentre“, – komentavo G. Čeponytė.
Jei medžiai didesni ir sodinami miesto centre, tariamasi, kad medžius, nors ir už iniciatoriaus pinigus, sodins profesionalai, o prižiūrėti juos savo lėšomis imasi miestas.
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
