Sunkiausia pasiryžti
24 butus turinčio namo gyventoja Audra Sipavičienė pasakojo, kad jau kurį laiką kalbėdavo apie renovaciją, tačiau kalbos ir likdavo kalbomis, kol vienas iš kaimynų savo iniciatyva atliko termovizinę namo nuotrauką. „Visur buvo raudona: stogai, langai, lubos. Tai ir buvo pirmasis postūmis, kad gal tikrai reikia renovacijos ir verta rimtai tuo užsiimti“, – kalbėjo A. Sipavičienė, neslėpdama, jog buvo ir nusiteikusiųjų skeptiškai. Ypač pagyvenę žmonės, manantys, kad jų gyvenimui užteks ir taip. Vis dėlto daugiabučio gyventojai sutiko parengti investicinį projektą, kainavusį 869 eurus. Sulaukę projekto gyventojai nutarė pasikonsultuoti su Nacionaline pasyvaus namo asociacija. „Įvertinę jie pasakė, kad tai puikus pavyzdys, kaip nereikia daryti investicinio namo projekto“, –
pasakojo moteris.
Globojami Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, gyventojai sulaukė naujo investicinio projekto, kuriame buvo pasiūlyta namą paversti A klasės energinio naudingumo daugiabučiu. A. Sipavičienė teigė, kad minėtame daugiabutyje sąskaitos už šildymą vidutiniškai siekia 145 eurus per mėnesį. „Po renovacijos turėtume mokėti apie 14 eurų. Taigi su paskola ruošiamės mokėti ne daugiau, nei mokėjome iki šiol“, – teigė ji. Daugiabučio renovacijos kaina – 435 000 eurų, 1 m2 – 242 eurai. Namo renovacija į aukštesnę energijos klasę gali kainuoti nuo 10 iki 20 % brangiau.
Gyventojų sąmoningumas didėja
Konferencijoje, pristačiusioje šio daugiabučio renovacijos pradžią, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sakė, kad iki šiol nė vieno daugiabučio gyventojai neparodė iniciatyvos namą renovuoti iki aukštesnės energinio naudingumo klasės. Veikiausiai nemaža gyventojų dalis apie tokią galimybę nė nežino. „Tai, kad gyventojai ne tik ryžtasi renovacijai, bet ir nori pasiekti didesnį nei C klasės energinį naudingumą, rodo jų sąmoningumą ir tai, kad šio proceso nauda žmonės jau įsitikino ir nori siekti maksimalių rezultatų“, – kalbėjo ministras.
„Kad gyventojai galėtų įsivertinti, kokio energinio naudingumo yra jų namas, kiek jie suvartoja šilumos, Vilniaus miesto savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje įdiegė specialią programą savo interneto puslapyje. Ji parodo energinio naudingumo didinimo namuose padėtį. Kiek-
vienas, suvedęs į sistemą savo adresą, gali pasižiūrėti, kiek namas suvartoja šilumos. Be to, galima patikrinti, kiek tokio pat tipo namai, turintys tokius pačius techninius kriterijus, suvartoja šilumos, palyginti su renovuotais namais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.
Pagrindas – geras projektas
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis atviravo, kad iki šiol daugiausia galvos skausmo patyrė projektuotojas – projektą teko perdaryti šešis kartus, nes vis atsirasdavo įvairių nenumatytų spragų, kurios būtų išleidusios iš namo šilumą.
„Jeigu projekte neišsprendi tų problemų, vėliau statybų aikštelėje negali iš statybininkų reikalauti to, ko nesi numatęs. Su projektu šiek tiek užtrukome, tačiau dabar jau techninės priežiūros specialistai gali kruopščiai kontroliuoti. Tikimės, kad įsibėgėjęs šis procesas paprastės“, –
sakė A. Vaičiulis.
A klasės pastatams keliamas dar vienas papildomas reikalavimas. Pabaigus darbus juose atliekamas vadinamasis „blow door“ sandarumo testas. Jei jo rezultatai bus nepatenkinami, būstas negalės gauti statybos užbaigimo akto ir sandarumo trūkumus teks taisyti.
A. Vaičiulis apgailestavo, kad visi projektai orientuoti į valstybės mažiausiai reglamentuojamą klasę: „Žinoma, ne iš visų daugiabučių galima padaryti A klasės pastatus, bet siekti daugiau – iki B klasės – yra tikslinga ir dabartinės technologijos tai jau leidžia. Dauguma pastatų turėtų orientuotis į šią klasę, o tie, kurie gerai orientuoti ir suprojektuoti, galėtų pereiti į A klasę.“
Iššūkis statybininkams
Namo statybos darbus atliekančios bendrovės „Dailista“ direktoriaus Algirdo Jovaišos teigimu, renovuoti į A ar C klasę pačiam statybininkui labai nesiskiria. „Tai storesnis izoliacijos sluoksnis, aukštesnės kokybės langai. Iš praktikos matome, kuo kokybiškesnės medžiagos, tuo lengviau dirbti. Todėl nesibaiminame šio projekto. Be to, laikas darbams labai geras: pradėjome liepos pradžioje, spalį ketiname pabaigti šį objektą. Manau, kad projektuotojai tinkamai suprojektavo, o mes, pasitardami su techninės priežiūros specialistais, jį įveiksime“, – tvirtino A. Jovaiša.
A. Mickevičiaus gatvėje stovintis pastatas, anot A. Vaičiulio, bus pirmasis, turintis „priverstinę vėdinimo sistemą“ –
rekuperaciją.
„Labai ilgai su gyventojais šį dalyką derinome, nes buvo įvairiausių techninių klausimų. Pasirinktas centrinis vėdinimo sprendimas, tad visi butai bus vėdinami centralizuotai. A klasės būstai privalo būti sandarūs. Tai sukelia nemažai galvos skausmo rangovams, nes viena, kai tokius sprendimus reikia įgyvendinti naujuose pastatuose, o senuose tai daug sudėtingiau. Apibendrinant rekuperacija, sienų apšiltinimas, kokybiškos medžiagos ir kokybiškai atlikti darbai leidžia pasiekti tokį rezultatą“, – kalbėjo A. Vaičiulis.
Padėti įgyvendinti projektą ėmėsi net dvylika įmonių – rinkos lyderių. Vykdydamos modernizaciją kiekviena jų pritaikys inovatyviausius ir efektyviausius sprendimus.
Aukštai klasei – aukšta medžiagų kokybė
Pasak projekte dalyvaujančios bendrovės „Finnfoam“ pardavimo vadovo Egidijaus Sutkaus, renovuojant pastatą iki A klasės,reikalingos didesnės pradinės investicijos į medžiagas, todėl į jų kokybę ir ilgaamžiškumą turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys, kad ir praėjus kelieriems metams, jų veiksmingumas nesumažėtų. Norint pagerinti šilumines pastato savybes, pamatą būtina šiltinti ir įrengti gerą hidroizoliaciją. Tinkamai apšiltinti pamatai ir cokolis ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir pagerina konstrukcijų būklę – jose nesikaupia drėgmė, jų neardo šaltis. Todėl pamatams šiltinti šiame daugiabutyje bus naudojamos plokštės „Finnfoam“. Jos pasirinktos dėl didelio atsparumo drėgmei, šalčiui, apkrovai, geros šilumos izoliacijos. „Finnfoam“ izoliacinės savybės nekinta net keičiantis aplinkos sąlygoms, todėl šiluma bus saugoma visą pastato eksploatavimo laiką.
Modernizuojant pastatus iki žemesnės energinio naudingumo klasės, dėmesys balkonams skiriamas retai. Visai kitaip yra šio projekto atveju. Projekte numatyta šiltinti ir balkonų grindis. Tam įmonės specialistai parinko plokštes „Finnfoam URA“ su grioveliais, leidžiančiais idealiai pašalinti drėgmės perteklių iš konstrukcijų. Šios plokštės yra atsparios šalčiui, tvirtos ir visą laiką išlieka sausos.
Namo sienų, stogelių, parapetų, arkų perdangai apšiltinti bus naudojamas vienas efektyviausių rinkoje pilkasis polistireninis putplastis „Šiloporas Neo“. „Tai ilgalaikė šilumos izoliacijos medžiaga, naudojama visiems pastato elementams šiltinti. Ypač efektyvu ją naudoti modernizuojant senus pastatus, statant pasyviuosius namus“, – sakė UAB „Kauno šilas“ pardavimo vadovas Tomas Čerauskas.
